- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- N-575-849-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04349-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 50.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimo J. O. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutarimu pripažino J. O. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 20710 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus ir skyrė jam galutinę subendrintą nuobaudą – 2000 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad J. O., būdamas savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės partijos Tautinė partija Lietuvos Kelias iždininku, politinės kampanijos finansavimo ataskaitos II dalyje „Politinės kampanijos finansavimo šaltiniai“ stulpelyje „Nepiniginės aukos“ ir politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščio stulpelyje „Pajamos/išlaidos“ neįrašė 3927 Lt rinkimuose į Europos Parlamentą Tautinės partijos Lietuvos Kelias iškelto kandidato J. V. nepiniginės aukos, taip pat politinės kampanijos finansavimo ataskaitos III dalyje „Politinės kampanijos finansavimo išlaidos“ ir politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščio stulpelyje „Pajamos/išlaidos“ neįrašė iš viso 3927 Lt išlaidų: 3570 Lt pagal UAB „Sugardas“ 2009 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą SUG1 Nr. 06621 už 2009 m. birželio 4 d. tiesioginę transliaciją per televiziją „Sugardas“ ir 357 Lt pagal R. S. įmonės „Romuva“ 2009 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą MA Nr. 0102 už rinkimų į Europos parlamentą agitaciją. Šiais veiksmais J. O. pažeidė Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 3 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 290 patvirtintos Politinės kampanijos finansavimo ataskaitos pildymo tvarkos (toliau – ir Ataskaitos pildymo tvarka) 1 punktą ir 5 punktą, bei šiuo sprendimu patvirtintos Politinės partijos ar politinės kampanijos finansavimo ataskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos (toliau – ir Žiniaraščio pildymo tvarka) 1 punktą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, jog atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, kadangi Įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė. Remdamasis Įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punktu bei 2 straipsnio 1 dalimi, nurodo, jog J. V. neturėjo nei partijos tarybos, nei partijos pirmininko išduoto įgaliojimo, atitinkančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2,140 straipsnio reikalavimus, todėl šis politinės kampanijos dalyvis neturėjo teisės atstovauti partijai perkant paslaugą (vykdant užsakymą) partijos vardu. Be to, remdamasis CK 2.133 straipsnio 6 dalimi, nurodo, jog Tautinės partijos Lietuvos kelias iškeltas kandidatas J. V. neinformavo ir net nepateikė partijai nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų. Nebuvo ir jokio partijos organų sprendimo, įgaliojančio kandidatą atstovauti partijai užsakant politinę reklamą, todėl J. O. nebuvo informuotas apie šio kandidato turėtas 3927 Lt išlaidas, dėl ko jų neįrašė, tvarkydamas politinės kampanijos finansinę apskaitą. Mano, jog J. V. veikė ne kaip partijos iškeltas kandidatas, o kaip savarankiškas asmuo, todėl nesukūrė jokių teisių ar pareigų politinei partijai. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šio J. O. argumento, todėl skundžiamas nutarimas iš dalies nemotyvuotas. Be to, mano, jog nėra tinkamas atsakomybės subjektas, kadangi atsakomybė pagal ATPK 207¹⁰ straipsnio 1 ir 2 dalis atsiranda ir gali būti taikoma tik a) už konkrečių politinių kampanijų finansavimo tvarką reglamentuojančių normų pažeidimą; b) asmenims, veikiantiems partijos vardu ir interesais. Priešingas išvadas padaręs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatas. Remiasi Ataskaitos pildymo tvarkos 1 punktu ir nurodo, jog atsakomybėn turėjo būti traukiamas būtent J. V., pasirašęs minėtas sąskaitas-faktūras ir nenurodęs turėtų išlaidų nei politinei partijai, nei iždininkui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
J. O. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 207¹⁰ straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad būdamas savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės partijos Tautinė partija Lietuvos Kelias iždininku, politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje neįrašė 3927 Lt rinkimuose į Europos Parlamentą Tautinės partijos Lietuvos Kelias iškelto kandidato J. V. nepiniginės aukos, taip pat politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje neįrašė 3927 Lt išlaidų pagal UAB „Sugardas“ ir R. S. įmonės „Romuva“ išrašytas sąskaitas faktūras. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog jis nežinojo apie išrašytas sąskaitas, be to, J. V. veikė individualiai, ne partijos vardu.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, su antruoju apelianto argumentu (kad J. V. veikė ne partijos vardu) nesutinka. Iš byloje pateikto kandidatų rinkimuose į Europos Parlamentą sąrašo (b. l. 34, 36) matyti, jog J. V. buvo įtrauktas į rinkimų į Europos Parlamentą dalyvaujančių partijų kandidatų sąrašus, kaip Tautinės partijos Lietuvos kelias kandidatas. UAB „Sugardas“ Visagino miesto kabelinės televizijos direktoriaus ir R. S. IĮ „Romuva“ radijo stoties direktoriaus paaiškinimų (b. l. 12, 20), sąskaitų-faktūrų (b. l. 13, 18) matyti, jog pinigai buvo sumokėti už laidas, skirtas Europos parlamento rinkimams. Todėl spręstina, kad J. V., būdamas minėtos partijos kandidatu, veikė būtent šios partijos vardu ir interesais.
Kita vertus, ATPK 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. ATPK yra įtvirtintos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (ATPK 10–11 str.). Pažymėtina, kad asmens kaltė yra vienas iš subjektyviosios teisės pažeidimo pusės požymių. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Kalte įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais.
ATPK 207¹⁰ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už aukų politinei kampanijai apskaitos tvarkos pažeidimą, o šio straipsnio 2 dalis – už išlaidų politinei kampanijai apskaitos tvarkos pažeidimą. Šie pažeidimai gali būti padaromi tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma, tačiau bet kuriuo atveju, asmens kaltę būtina įrodyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas netyrė subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, t. y. ar yra pagrindo konstatuoti jo veikoje kaltės (pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio) buvimą. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų vienareikšmiškai išvadai padaryti nepakanka. Apeliantas nuosekliai, viso bylos nagrinėjimo metu teigia, jog jam nebuvo žinoma apie išrašytas sąskaitas-faktūras ir turėtas išlaidas. Iš minėtų bendrovių vadovų paaiškinimų matyti, jog J. V. sąskaitas apmokėjo pats, t. y. vieną kartą iš savo asmeninės sąskaitos (b. l. 14-15), kitą kartą – grynaisiais pinigais (b. l. 19), kas tam tikra dalimi patvirtina J. O. keliamą versiją. Pats J. V. byloje nebuvo apklaustas. Vien tai, kad J. O. buvo partijos iždininkas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis privalo absoliučiai visais atvejais žinoti, ką veikia kiekvienas partijos kandidatas ir atsakyti už jo veiksmus. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamą pažeidimą, tuo tarpu skundžiamame apylinkės teismo nutarime apsiribota objektyviųjų pažeidimo sudėties požymių konstatavimu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimą J. O. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.