Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. N1-908-409/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-27
Bylos Nr.
N1-908-409/2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00742-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Nukentėjusysis
E. J., I. J.
Kaltinamasis
R. S., R. A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-908-409/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00742-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 27 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,gynėjoms advokatėms Vidai Povilaitienei, Lionei Musteikienei,nukentėjusiesiems E. J., I. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2011-11-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir

R. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, 2010-01-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. ir R. A. B. 2011-05-17 apie 17.00 val., Šiaulių mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, atvirai iš nepilnamečio nukentėjusiojo E. J. pagrobė svetimą, nukentėjusiajai I. J. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303i“ 470 Lt vertės.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad, tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2011 m. gegužės mėnuo, jis su M. P. ir V. B., eidami (duomenys neskelbtini) gatve, sutiko nukentėjusįjį E. J., kurį pažinojo iš matymo - jis buvo jo brolio draugas. E. J. jiems pasiūlė pirkti arba mainytis mobilaus ryšio telefoną. Jiems bekalbant per gatvę ėjo R. B., todėl jie jam pasiūlė pasižiūrėti tą telefoną. R. apžiūrėjo tą telefoną, jam tiko. Jie telefonais apsimainė – E. atidavė savo telefoną, o R. E. padavė savo telefoną ir dar davė 100 litų. Kokiomis kupiūromis R. E. padavė 100 litų jis neatsimena. Po to jie visi nuėjo prie (duomenys neskelbtini) išgerti alaus. Alaus pirkti ėjo V. P. su kažkokiu vaikinu. Už alų mokėjo V. P., dar jam pinigų davė ir E.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad, tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2011 m. gegužės mėnuo, jis (duomenys neskelbtini) rajonu ėjo į savo namus, kai einant (duomenys neskelbtini) gatve išgirdo, kad jam kažkas sušvilpė. Atsisukęs pamatė šešis ar septynis vaikinus, tarp kurių buvo nukentėjusysis E. J., kurio anksčiau nepažinojo, nukentėjusiojo brolis, R. S., vaikinas pravarde „S.“, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, ir keli iš matymo pažįstami vaikinai. R. S. jo paklausė ar nenori pirkti telefono, paklausus kas parduoda, nukentėjusysis pasakė, kad jis. Jis paprašė, kad parodytų. Nukentėjusysis iš kelnių kišenės išsitraukė telefoną ir jam padavė. Pasižiūrėjęs jis E. J. pasiūlė 100 litų ir savo mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo senas, bet veikiantis, tik sulūžusiu dangteliu. Nukentėjusysis sutiko. Jis nukentėjusiajam tiesiai į rankas padavė 100 litų, savo telefoną, o nukentėjusysis jam padavė savo telefoną. Telefono jis neatėmė. Jam pasirodė, kad nukentėjusysis buvo šiek tiek išgėręs. Kad vėliau jo neapkaltintų, jis į savo kitą telefoną padarė įrašą, kad E. J. sutinka apsikeisti telefonais ir dar gavo 100 litų. Kur dingo tas įrašas, nežino. Tada jis nuėjo namo, kur nuėjo kiti vaikinai nematė. Tą patį vakarą tą telefoną jis nunešė į lombardą, nes jam reikėjo išvykti ir labai reikėjo pinigų. Lombarde už telefoną gavo 100 litų.

Nukentėjusysis E. J. parodė, kad, datos neprisimena, galėjo būti 2011 m. gegužės mėnuo, jis su savo broliu V. J. ir draugu V. P. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. V. P. pamatė R. S., jie pasikalbėjo. Su R. S. buvo R. A. B., kurio tuo metu jis nepažinojo, V. B. ir dar vienas stambesnis vaikinas, kurio jis nepažįsta. M. P. ten nebuvo. R. S. priėjo prie jų ir pasakė „reikia pinigų“, jis atsakė, kad neturi. Tada R. S. pasakė „gal turi telefoną“, jis pasakė, kad neturi, nors iš tikro telefoną turėjo. Telefonas buvo mamos, bet juo naudojosi jis. R. S. norėjo patikrinti jam kišenes, bet jis neleido. Jis nusisukęs norėjo telefoną persidėti į galinių kelnių kišenę, tai pamatęs R. S. pavadino jį melagiu ir pakvietė eiti kartu, nes žmogui reikia telefono. Kiti su R. S. buvę vaikinai tuo metu stovėjo toliau, gal už 10 metrų. Tada jie visi kartu nuėjo prie R. S. draugų, R. R. pasakė suradęs pirkėją. Tuo metu savo telefoną jis laikė rankoje. R., norėdamas paimti telefoną, paėmė jam už rankos, truputį pasuko, tačiau skausmo nesukėlė, ir paėmęs jo telefoną perdavė R. A. B.. R. paėmė jo telefoną, jam padavė savo seną telefoną ir 8 litus, kad jis nusipirktų dangtelį, nes jis buvo sulūžęs. Monetas R. jam padavė per R. Gavosi kaip ir mainai, nors jis pats savo telefono nenorėjo atiduoti. Telefoną jis atidavė, nes bijojo būti sumuštas, nenorėjo būti „ožiu“, tai yra skundiku. Tuomet dar tas stambesnis vaikinas pasakė, kad nebūtų jokių nesusipratimų, reikia padaryti įrašą, kad jie telefonais apsimainė ir jis dar gavo 100 litų. Kokiu telefonu buvo daromas įrašas jis nežino. Kai darė įrašą, jie jam liepė sakyti, kad jis pats sutiko mainytis ir gavo 100 litų, bet jis pasakė, kad tai netiesa, taip nebuvo, davė tik 8 litus. Po to R. B. V. P. padavė pinigų, kad jis nupirktų alaus, V. su jo broliu nuėjo į parduotuvę nupirkti alaus, o jam tie vaikinai liepė eiti kartu su jais prie (duomenys neskelbtini), sakė, kad reikia aplaistyti telefoną. Mano, jog jei jis su tais vaikinais būtų nėjęs prie ežero, šie iš jo būtų paėmę namų raktus ir piniginę. Nuėjus prie ežero, grįžo brolis su V. P., vaikinai gėrė alų, jis nenorėjo gerti alaus, bet vaikinai jam liepė, todėl jis išgėrė vieną stiklinę. Pasibaigus alui, visi grįžo į tą pačią įvykio vietą ir visi išsiskirstė į namus. Į namus jis grįžo su tuo sulūžusiu telefonu ir 8 litais. Mama užuodė, kad jis išgėręs, paklausė kur telefonas, tada jis pasakė, kad telefoną atėmė. Mama iškvietė policijos pareigūnus, pareigūnams jis padavė tuos 8 litus bei tą sulūžusį telefoną. Kitą dieną einant su mama sutiko R. A. B., mama šiam pasakė, kad grąžintų telefoną, bet R. B. pasakė, kad jis telefoną pardavė už 100 litų. Tą pačią dieną jis, eidamas pro V. P. namus, sutiko V. B. ir girdėjo telefoninį pokalbį, kad reikia eiti pas R. S. pasitarti dėl vagystės. Telefoną policija jam grąžino. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji I. J. parodė, kad 2011 m. gegužės 17 d. po 17 val. grįžo iš darbo, vaikų namuose nebuvo. Ji jiems skambino, bet niekas neatsiliepė, rašė SMS žinutes, atsakymo nebuvo. Po kurio laiko jai paskambino sūnus E. ir pasakė, kad jau grįžta namo. Kai vaikai grįžo namo, ji pradėjo klausinėti, kur buvo, kur telefonas. Tada E. parodė kitą apgadintą telefoną, pasakė, kad jo telefoną pavogė, tai yra lyg tai išsimainė, parodė gautus 8 litus. Kitų pinigų E. neturėjo. Ji iškvietė policiją. Vaikai sumušti nebuvo. Kitą dieną einant su E. jie sutiko R. B., ji prašė, kad jis atiduotų telefoną, bet jis pasakė, kad viską padarė mainais, yra įrašytas pokalbis ir pabėgo. Vėliau telefoną atgavo iš tyrėjo, jis buvo veikiantis, tačiau jame nebebuvo atminties kortelės. Vieną kartą jau tas pats telefonas iš E. buvo V. P. atimtas, tada ji turėjo telefoną išsipirkti pati iš lombardo. Tą mobilaus ryšio telefoną ji buvo paėmusi savo vardu, tik juo naudojosi E. Telefonas buvo apynaujis, jis buvo paimtas sausio mėnesį. Telefonas grąžintas, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas E. J. parodė, kad, tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2011 m. gegužės mėnuo, jis su broliu E. (duomenys neskelbtini) ėjo į namus. Eidami (duomenys neskelbtini) gatve sutiko R. S. su dar dviem draugais. Kas ten įvyko neatsimena. Kokį mobilaus ryšio telefoną turėjo brolis jis dabar neatsimena, jam telefoną buvo nupirkusi mama. Į parduotuvę pirkti alaus jis ėjo su V. P.. Alų pirko V. P., o iš kur jis gavo pinigų, nežino. Brolis į parduotuvę kartu su jais nėjo, jis pasiliko su kitais vaikinais. Vaikinai alų gėrė prie (duomenys neskelbtini), jis negėrė, ar gėrė brolis nematė. Į namus grįžo kartu su broliu, ką brolis sakė mamai, neprisimena. Mamai pasakė, kad paėmė telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė teisingus parodymus.

Siekiant patikrinti šiuos parodymus, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti liudytojo V. J. parodymai (1t., 67-68 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytojas V. J. parodė, jog 2011 m. gegužės 17 d. ėjo kartu su broliu E. J. Rygos gatve. Eidami pamatė R. S. ir tris jo draugus. R. paklausė, ar turi pinigų. Pasakė, jog neturi. Tuomet R. pagrasino, kad atims viską, ką ras kišenėse. Tuomet brolis išsigando ir pasakė, kad turi telefoną, tačiau brolis telefono R. duoti nenorėjo. Tuomet pats R. paėmė brolio telefoną, tačiau kaip tai padarė jis nematė, nes buvo pasitraukęs į šalį. R. klausė savo draugą R. Už kiek šis pirktų E. telefoną. Šis atsakė, kad geriau mainytųsi į kitą. Tas kitas telefonas buvo sudaužytas. Matė, jog R. broliui E. tą sudaužytą telefoną įkišo į kišenę, jis suprato, kad taip daroma dėl to, kad nebūtų vagystės. E. prašė grąžinti telefoną, tačiau R. draugas pasakė, kad telefono neatiduos. Po to davė kelis litus broliui, sakė, kad bus telefonais apsimainę. Brolis norėjo grąžinti pinigus, tačiau jie atsakė, kad nereikia jiems pinigų ir telefono neatiduos, nes jis geresnis. Kai paėmė telefoną, nutarė padaryti garso įrašą ir liepė broliui sakyti, kad jis išmainė telefoną. Brolis nekalbėjo, nes nenorėjo to sakyti. Mamai pasakė, kad iš brolio telefoną pavogė.

Liudytojas V. P. parodė, kad, tikslios datos nežino, galėjo būti 2011 m. vasarą, jis su E. ir V. J. eidami namo (duomenys neskelbtini) gatve sutiko R. S.. R. S. su E. pradėjo kalbėtis, apie ką jie kalbėjo jis nežino, negirdėjo, nes pasitraukė toliau ir kalbėjosi su kitu draugu. Po to jis su E. ir jo broliu nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus ir nuėjo išgerti. Pinigų alui - gal 10 litų, atrodo, turėjo E. Alų išgėrė visi kartu. Ar E. su savim turėjo mobilaus ryšio telefoną, jis nepastebėjo. Apie telefonus jis sužinojo maždaug po trijų dienų, kai jam papasakojo kaimynas, kuris buvo kartu, kaimyno pavardės neprisimena.

Liudytojas V. B. parodė, kad, datos neatsimena, galėjo būti 2011 m., jis su R. S. ir M. P. vaikščiojo po (duomenys neskelbtini). Eidami sutiko E. J. su broliu ir V. P.. Pasikalbėjo, po to visi kartu nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ar prie ežero gėrė alkoholį. Kaip E. J. telefonas atsirado pas R. B., jis nematė.

Liudytojas M. P. parodė, kad, datos neatsimena, buvo seniai, jis su R. S. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, kai prie jų priėjo nukentėjusysis E. J. su keliais draugais ir pasiūlė pirkti arba mainytis mobilaus ryšio telefoną. Jiems to telefono nereikėjo, bet bekalbant pamatė einantį R. B. ir jo paklausė, gal jam reikia telefono. Prie jų priėjo R., bet ką jie kalbėjo neatsimena. Jam atrodo, kad jie telefonus išsimainė. Po to jie visi kartu nuėjo prie (duomenys neskelbtini), ten gėrė alų. Alų nusipirko jis pats. Nežino, ar nukentėjusysis E. J. po telefonų išsimainymo buvo išsigandęs. Eiti prie ežero E. J. niekas nevertė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2011-05-17 buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti Šiaulių mieste, ties (duomenys neskelbtini) namu, nubraižyta įvykio vietos schema, nusikaltimo pėdsakų nerasta (1 t., 6-8 b. l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2011-05-17 nukentėjusioji I. J. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2610“, IMEI Nr. 354560019871404(duomenys neskelbtini), su sulaužytu ekrano stikliuku, 3 monetas 2 litų vertės, 2 monetas 50 centų vertės, ir 5 monetas 20 centų vertės (1 t., 12 b. l.).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2011-06-02 buvo apžiūrėti ir aprašyti nukentėjusiosios I. J. pateikti daiktai ir pinigai (1 t., 13-17 b. l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2011-08-29 I. J. pateikė UAB „A.“ čekį 112 Lt sumai (1 t., 21-23 b. l.).

Iš UAB „A.“ lombardo sutarties Nr. 15816 kopijos matyti, jog R. A. B. 2011-05-17 lombarde už 100 litų įkeitė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303C“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 29 b. l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2011-10-04 nukentėjusioji I. J. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6303 i classic“ įpakavimo dėžutę (1 t., 38 b. l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2011-09-28 V. V. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303ci“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 37 b. l.).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2011-10-04 buvo apžiūrėtas ir aprašytas V. V. pateiktasis mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6303i classic“, I. J. pateikta telefono įpakavimo dėžutė (1 t., 39-46 b. l. ).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamųjų R. S. ir R. A. B. kaltė dėl atviros svetimo turto vagystės įrodyta.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte išaiškinta, jog pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 ir 180 straipsniuose. Neatlygintinas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas turtą užvaldo visiškai neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas tik simboliškai arba aiškiai neteisingai (Teismų praktika Nr. 23, 317 lapas). Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę.

Kaltinamieji R. S. ir R. A. B. kaltę neigia, aiškindami, jog nukentėjusysis pats siūlė pirkti jo telefoną, R. A. B. sutikęs įsigyti telefoną mainais, už nukentėjusiojo telefoną atidavė savo telefoną ir dar sumokėjo 100 litų. Tačiau šiuos parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai neigė nukentėjusysis E. J., nurodydamas, jog R. S. pareikalavo atiduoti telefoną, jis tam reikalavimui nesugebėjo pasipriešinti, o R. A. B. jam davė savo apgadintą telefoną ir tik 8 litus. Tas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojas E. J.. Nukentėjusiajai I. J. E. J. taip pat buvo nurodęs tokias pat telefono praradimo aplinkybes. Kaltinamieji nurodo, jog siekiant išvengti apkaltinimo vagyste, buvo padarytas garso įrašas apie tai, jog nukentėjusysis patvirtina, kad su R. A. B. telefonais apsikeitė ir gavo 100 litų. Tai neigia nukentėjusysis, nurodydamas, jog garso įrašas buvo daromas, tačiau jis pasakė, kad apie 100 litų mokėjimą yra netiesa. Šis garso įrašas neišsaugotas, kas, teismo nuomone, patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Be to, niekas be kaltinamųjų nepatvirtino, kad nukentėjusiajam buvo sumokėta 100 litų, net ir patys kaltinamieji negalėjo nurodyti, kokiomis kupiūromis buvo mokami pinigai. Nukentėjusysis teigia gavęs tik 8 litus ir apgadintą telefoną, kuriuos pateikė policijai. Pats R. A. B. tą pačią dieną telefoną už 100 litų užstatė lombarde, kas patvirtina tą aplinkybę, jog jam buvo reikalingi pinigai ir už nukentėjusiojo telefoną sumokėti 100 litų jis neturėjo. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, į nukentėjusiojo amžių – buvo nepilnametis, į jo būdo bruožus, klaidingą garbingumo suvokimą – nenori būti skundiku, teismas sprendžia, jog netikėti nukentėjusiojo parodymais apie tai, jog telefonas iš jo buvo paimtas prieš jo valią, nėra jokio pagrindo ir remiasi nukentėjusiojo parodymais.

Kaltinamieji R. S. ir R. A. B. bendrai suderintais veiksmais, atvirai, suprasdami, kad nukentėjusysis E. J. supranta jų veiksmų esmę, t.y. tai, kad jie siekia užvaldyti jo turimą telefoną, už jį atsilygindami aiškiai neteisingai – už apynaujį gerai veikiantį telefoną duodami tik 8 litus ir apgadintą telefoną, užvaldė svetimą turtą, todėl jų veiksmai atitinka atvirosios vagystės, tai yra, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Skirdamas bausmę R. S. ir R. A. B. teismas atsižvelgia į tai, jog jie padarė apysunkį nusikaltimą.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. R. S. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, nusikaltimo padarymo metu teistas nebuvo, tačiau 2011-11-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu. Jis yra baustas administracine tvarka. R. S. mokosi, Centro policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas patenkinamai, (duomenys neskelbtini) pedagogų charakterizuojamas taip pat patenkinamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam R. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Kaltinamojo Roko A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Jis neteistas, tačiau 2010-01-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu. R. A. B. baustas administracine tvarka, darbovietės - (duomenys neskelbtini) personalo charakterizuojamas teigiamai, (duomenys neskelbtini) pedagogų charakterizuojamas patenkinamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam R. A. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2610“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip menkavertis; pinigai 8 litai, saugomi Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasoje pagal kvitą Nr. A 013398, kaip nusikalstamos veikos priemonė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuostatomis, konfiskuotini ir perduotini valstybės nuosavybėn; mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6303i classic“ ir jo įpakavimo dėžutė paliktini teisėtai savininkei I. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant mokytis ir uždraudžiant bendrauti su E. J. ir V. J..

Bausmės pradžią R. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

R. A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant bendrauti su E. J. ir V. J..

Bausmės pradžią R. A. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. A. B. skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktinius įrodymus – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2610“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; pinigus 8 litus, saugomus Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasoje pagal kvitą Nr. A 013398, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn; mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303i classic“ ir jo įpakavimo dėžutę palikti I. J..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Astra Karpytė