Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo L. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „SVK grupė“ ieškinį atsakovui L. A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje A. O. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 38 091,48 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti atsakovui priklausantį turtą pareikštų reikalavimų ribose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo UAB „SVK group“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovui L. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą 38 091 Eur sumai, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, nurodė areštuoti atsakovo turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Teismas konstatavo, kad prievolė turtinė, reikalavimo fiziniam asmeniui suma didelė, prievolė nėra užtikrinta kitomis priemonėmis, ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovo L. A. atstovas pateikė atskirąjį skundą (b.l. 1-7), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB „SVK grupė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar egzistuoja reali grėsmė, jog Kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas – vien aplinkybė, kad reikalavimas turtinio pobūdžio, nesudaro pagrindo taikyti itin varžančio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkas turi pakankamai turto ir reikalavimo suma – 38 091,00 EUR – atsižvelgiant į Skolininko turtinę padėtį, nėra didėlė, todėl nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Kreditorius neįrodė, o teismas nenustatė, kad Skolininkas elgsis nesąžiningai, t.y. sieks išvengti galimai palankaus Ieškovui būsimo teismo sprendimo vykdymo savo turtą perleisdamas, paslėpdamas, iššvaistydamas ir pan. Priešingai, Skolininkas visada geranoriškai bendradarbiavo su Kreditoriumi, nesislapstė, atsakinėjo į jo raštus ir užklausas bei atsiskaitė už Kreditoriaus atliktus darbus apimtyje, kuri buvo pateikta Skolininkui pagrįstai.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo UAB „SVK grupė“ atstovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėjo, jog visas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas, o atsakovas nepateikia jokiu įrodymų, jog kreditorius sutinka, kad teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą išieškojimas būtu vykdomas iš įkeisto atsakovo turto. Taigi, įkeisto nekilnojamojo turto turėjimas nepatvirtina geros atsakovo turtinės padėties.Nors apeliantas teigia, kad jam priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau iš tikrųjų jam tenka tik ½ šio buto dalis. Atitinkamai ir jam tenkančios buto dalies vertė yra bent perpus mažesnė už atskirajame skunde nurodytą buto vertę. Be to, toks apelianto teiginys rodo jo nesąžiningumą.Atsakovas teismui nėra pateikęs teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje galėjo būti numatyti finansiniai atsakovo įsipareigojimai nepilnamečiams vaikams ir/ar buvusiai sutuoktinei, turintys įtakos sprendžiant dėl Atsakovo turtinės padėties.Atsakovas nepateikė įrodymų, jog jam priklauso lengvasis automobilis Lexus IS250, kurio rinkos vertė yra apie 8000-9000 Eur.Apelianto banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos nepatvirtina jo geros finansinės padėties, kadangi jo banko sąskaitos išrašas rodo, jog apeliantas kiekvieną mėnesį patiria dideles išlaidas.Apelianto realiai gaunamos pajamos, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra mažesnės negu nurodytos atskirajame skunde.Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo A. O. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.Vadovaujantis CPK 144 straipsniu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga pagrįsti šių aplinkybių egzistavimą tenka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinyje pareiškusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Nors prie atskirojo skundo pateiki dokumentai patvirtina, jog atsakovui (apeliantui) priklauso nekilnojamasis turtas, tačiau iš NTR Centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog šis turtas yra apsunkintas hipoteka. Pagal CPK 747 straipsnio nuostatas draudžiama vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, o CPK 754 straipsnis numato, kad iš įkeisto turto pirmiausiai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Tai reiškia, kad reikalavimų patenkinimo pirmumą iš įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, be jo sutikimo išieškojimas iš įkeisto turto negalimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad esant ieškovo atžvilgiu palankiam teismo sprendimui, ieškovas iš hipoteka įkeisto atsakovo turto reikalavimo patenkinti negalėtų arba galėtų tik pasibaigus hipotekai, t.y. realus teismo sprendimo įvykdymas galėtų nusikelti neapibrėžtam laiko tarpui.Nors apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, jog jam priklauso automobilis Lexus IS250, kurio rinkos vertė yra apie 8000-9000 Eur, tačiau iš 2016 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties matyti, jog 2016-07-14 buvo apžiūrėtas ir aprašytas skolininkui (apeliantui) priklausantis automobilis Lexus IS250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o 2016-07-18 buvo priimtas patikslintas patvarkymas, kuriame minėtas automobilis įvertintas 9100,00 Eur. Atsižvelgiant į tai buvo sumažintas arešto mastas likusiam apelianto turtui.Atskirajame skunde pažymima, jog atsakovui ieškiniu reikalaujama priteisti 38 091,00 Eur suma nėra didelė, kadangi jis gauna stabilias 16 000 Eur per mėnesį siekiančias su darbo santykiais susijusias pajamas iš Belgijos bendrovės. Įvertinus prie atskirojo skundo pridėtą atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Danske Bank A/S, išrašą, matyti, jog atsakovas per laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 12 d. į banko sąskaitą per 3 mokėjimus buvo gavęs 45 069 Eur su darbo santykiais įmonėje (duomenys neskelbtini) susijusių pajamų (priedas Nr. 8). Tačiau iš minėto banko sąskaitos išrašo matyti, jog apeliantas kiekvieną mėnesį patiria ženklias išlaidas (kredito grąžinimas, nuolatiniai pervedimai buvusiai sutuoktinei R. A., M. C., mokami mokesčiai, pvz., 2016-05-02 pavedimas Nr. 1441, 2016-05-02 pavedimas Nr. 05021502, taip pat kiti mokėjimai ženkliomis sumomis, pavyzdžiui 2016-04-15 pavedimas Nr. 04151502, 2016-05-02 pavedimas Nr. 04201604, 2016-05-05 pavedimas Nr. MB05051247 ir kt.).Viena vertus, asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pagrįsti, jog priešinga bylos šalis ėmėsi ar ketina imtis tokių nesąžiningų veiksmų (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1dalis, 178 straipsnis). Tačiau, reikalaujant tokio pagrindimo, reikia turėti omenyje, kad gali būti sudėtinga numatyti asmens būsimą elgesį ir atitinkamai pagrįsti asmens nesąžiningų ketinimų galimybę. Jau atliktų galimai nesąžiningų veiksmų pagrindimas taip pat gali būti komplikuotas (pirmiausia dėl ribotų prieinamumo prie asmens privačios informacijos galimybių), nebent kontrahentas išviešintų savo galimai nesąžiningus ketinimus ir/ar veiksmus (pavyzdžiui, viešai prieinamais būdais pardavinėtų turimą turtą). Todėl pareiga pagrįsti asmens nesąžiningus ketinimus ir / ar veiksmus, kaip pagrindą teismo sprendimo neįvykdymo/vykdymo pasunkėjimo rizikai konstatuoti, neturi būti suabsoliutinta. Atsižvelgus į tai, kad piniginės lėšos šiuo atveju yra esminis turtas, kuris realiai galėtų užtikrinti ieškovo reikalavimus ir nėra objektyvių duomenų, kad įplaukos į banko sąskaitą nesumažės arba jomis nebus pasinaudota asmeniniais tikslais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.Atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad antstolis nepagrįstai areštavo atsakovo pinigines lėšas, šioje byloje nenagrinėtini, kadangi skundai dėl antstolių veiksmų pirmiausiai nagrinėtini ikiteismine tvarka (CPK 510 str. 2 d.)Pažymėtina, jog teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. (CPK 148 str. 2 d.) Atlikus nurodytus veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti. (CPK 148 str. 3 d.). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Ieškovo atstovė pateikė prašymą dėl 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą pritesimo. Šioje byloje spręsdamas prašymą dėl išlaidų už teisines paslaugas išieškojimo, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įvertinęs bylos sudėtingumą, taip pat į tai, kad advokatė atstovavo ieškovą rašydama ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisinių paslaugų pobūdį (atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas), atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintus rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (8.15 punktas), daro išvadą, kad ieškovui iš apelianto priteistina išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 170 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „SVK grupė“, į.k. 302937028, naudai 170 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.