Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-07-16 · Administracinė byla Nr. A-662-955-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-16
Bylos Nr.
A-662-955-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Marijampolės
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A662-955/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Laimės Baltrūnaitės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu (b. l. 4-7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 64-TE-61 dalį, kuria jam paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 9 d., apie 5.00 val., jam, kaip operatyvinės grupės vyresniajam, paskambino Kalvarijos policijos komisariato budėtoja Ž. D. ir pranešė, kad Jungėnų kaime, Kalvarijos seniūnijoje, iš krovininio automobilio mėginta pavogti dyzelinį kurą. Budėtoja paaiškino, kad į įvykio vietą išsiuntė policijos patrulių ekipažą, kurie informavo, kad kuras nepavogtas, įvykio vietoje rasti plastmasiniai bakai ir žarnos, nurodė, kad R. S. pareiškimo dėl pasikėsinimo pavogti turtą nerašė. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio l ir 4 dalyse, pradedamas tik gavus nukentėjusiojo skundą. Gavęs nurodytą informaciją, nutarė į įvykio vietą nevykti. Kadangi 2008 m. rugpjūčio 9 d. buvo laisva diena, todėl procesinį sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nutarė priimti rugpjūčio 11 d., pirmadienį. Pabrėžė, kad prieš priimdamas tokį sprendimą apie tai informavo skyriaus viršininką G. Č., kuris pasiūlė paskambinti R. S. ir patikslinti aplinkybes. Iš R. S. sužinojo, kad pavogta 520 litrų dyzelinio kuro, tačiau jis negali atvykti parašyti pareiškimo, nes yra išvykęs. 2008 m. rugpjūčio 12 d. R. S. atvyko į policijos komisariatą, parašė pareiškimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, R. S. buvo įteiktas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Šis pranešimas kanceliarijoje tuo metu užregistruotas nebuvo, tačiau tai įtakos tyrimui neturėjo. Nurodė, kad į įvykio vietą vykti buvo netikslinga, nes nusikaltimo pėdsakai buvo sunaikinti. Pareiškėjo manymu, ikiteisminis tyrimas byloje dėl svetimo turto vagystės buvo atliekamas tinkamai, atsižvelgiant į pasirinktą bylos taktiką bei strategiją, turimomis priemonėmis buvo nustatinėjami asmenys, įvykdę šią nusikalstamą veiką. Skyriaus viršininkas G. Č. buvo informuojamas apie tyrimo eigą, tačiau jokių pastabų dėl tyrimo vilkinimo nebuvo, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras vilkinimo ar aplaidumo požymių, patikrinęs bylą, nenustatė, todėl, pareiškėjo manymu, teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, yra neteisingi. Atkreipė dėmesį, kad nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatose, nei jų komentaruose, nei generalinio prokuroro rekomendacijose nėra apibrėžti konkretūs terminai, per kuriuos turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas ar atskiri jo veiksmai.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 22-24) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad A. Ž., neišvykęs į įvykio vietą, neatlikęs įvykio vietoje procesinių veiksmų, neapžiūrėjęs įvykio vietos ir neužfiksavęs bei nepaėmęs nusikalstamos veikos pėdsakų, nepriėmęs nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei nepradėjęs ikiteisminio tyrimo, aplaidžiai vykdė savo pareigas. Atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant tarnybinio patikrinimo išvadą buvo vadovaujamasi ne tik patikrinimo metu gautais pareigūnų ir kitų asmenų paaiškinimais, bet ir ikiteisminio tyrimo byla Nr. 36-1-00288-08, todėl, atsakovo manymu, A. Ž. veiksmai buvo įvertinti tinkamai, paskirta tarnybinė nuobauda atitinka nusižengimų pobūdį.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė faktines bylos aplinkybės, atkreipė dėmesį, kad pranešime apie įvykį nurodyta, jog dyzelinis kuras galimai pavogtas iš automobilio bako, todėl pareiškėjui turėjo kilti klausimas dėl veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pagal kurią pradėti ikiteisminį tyrimą nereikia nukentėjusiojo skundo. Teismo nuomone, šioje situacijoje veikos kvalifikavimo klausimo sprendimas buvo galimas tik betarpiškai atvykus į įvykio vietą. Nurodė, kad dėl pareiškėjo neveikimo nebuvo apžiūrėta įvykio vieta – automobilis, iš kurio pavogtas kuras, neapžiūrėtos ir nepaimtos kurui laikyti talpos ir žarnos, nesiimta procesinių paieškos veiksmų. Priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, kaip vyresnysis tyrėjas, nevykdė pareigybės aprašo 6 punkte nurodytos pareigos išvykti į įvykio vietą ir atlikti būtinus procesinius veiksmus. Konstatavo, kad reikalavimas priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra perteklinis, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę patikslinti informaciją. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas tą pačią dieną gavo informaciją, kurios pagrindu turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje esančią nuorodą į baudžiamojo proceso normų pažeidimą atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą laikė nepagrįsta.

Teismas nurodė Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnį ir pažymėjo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pradėjęs ikiteisminį tyrimą pareiškėjas nesiėmė priemonių daiktiniams įrodymams išsaugoti, todėl dingo įvykio vietoje rastos kuro talpos ir kurui leisti žarnos. Nepagrįstais laikė pareiškėjo tvirtinimus, kad R. S. netinkamai juos saugojo, nerasdavo laiko susitikti bei perduoti daiktinius įrodymus, kadangi nusikalstamos veikos atskleidimo našta tenka ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai, o ne nukentėjusiajam. Konstatavo, kad R. S. nurodytą informaciją apie į įvykio vietą atvykusį automobilį ir jį vairavusį vyrą pareiškėjas rinko vangiai, jis pradėtas nustatinėti tik gavus prokuroro rašytinius nurodymus, taisymai procesiniuose dokumentuose nemotyvuoti ir neaptarti. Pažymėjo, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam teisės pažeidimui, nuobaudos skyrimo terminai nebuvo praleisti.

III.

Pareiškėjas A. Ž. apeliaciniu skundu (b. l. 116-117) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: panaikinti Institucijos viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 64-TE-61 dalį, kurioje jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Pažymi, jog jis buvo informuotas, kad krovininio automobilio kuro bako užsukimas pažeistas nebuvo, dyzelinas pavogtas nebuvo, R. S. dėl įvykio prašymo nerašys. Tai patvirtino patrulis E. K. tarnybiniame pranešime. Pabrėžia, kad nesinaudojo tarpiniais informacijos šaltiniais, visa informacija jam buvo pateikta iš įvykio vietoje esančių policijos pareigūnų. Kadangi bet kokie procesiniai veiksmai nepradėjus ikiteisminio tyrimo negalimi, nusprendė, kad operatyvinei grupei vykti į įvykio vietą nėra tikslinga. Paaiškina, kad R. S. telefonu nenurodė jokių dyzelino kuro vagystės aplinkybių, kokia padaryta turtinė žala, todėl buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą tik gavus raštišką R. S. skundą. Nurodo, kad įvykio vietoje rastos talpos ir žarnos nebuvo paimtos dėl to, kad norint vykti jų paimti nepavykdavo susisiekti su R. S., o pavykus susisiekti, jis paaiškindavo, kad yra išvykęs. Pabrėžia, kad tyrimo nevilkino, buvo iškeltos kelios versijos, kurios buvo tikrinamos. Sutinka, kad pažeidė Lietuvos archyvų departamento 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymo „Dėl raštvedybos taisyklių patvirtinimo“ 9.3 ir 11 punktų reikalavimus, tačiau tai, A. Ž. manymu, jokios reikšmės ikiteisminiam tyrimui neturėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 122-124) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo ginčo dalykas – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 64-TE-61 dalies dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Ž., pagrįstumas ir teisėtumas.

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 punkte apibrėžta tarnybinio nusižengimo sąvoka, nurodant, kad tai yra šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Byloje nustatyta, kad skundžiamu įsakymu atsakovas skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d. 2, 3 p.; 26 str. 3 d.) už Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. kovo 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. IS-6 nurodytą tarnybinį nusižengimą. Šioje išvadoje pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu pripažintos veikos, susijusios su dyzelinio kuro vagystės iš R. S. priklausančio automobilio tyrimu. Konstatuota, kad A. Ž. neišvykimas į įvykio vietą, procesinių veiksmų neatlikimas įvykio vietoje, įvykio vietos neapžiūrėjimas, daiktinių įrodymų neužfiksavimas ir nepaėmimas, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepriėmimas bei ikiteisminio tyrimo nepradėjimas, traktuotini kaip aplaidus savo pareigų neatlikimas. Šie pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti kaip Kalvarijos policijos komisariato viršininko 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-31 patvirtinto Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6 punkto, Baudžiamojo proceso kodekso 2, 168, 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymo Nr. I-58 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos ir rekomendacijų patvirtinimo“ 18 punkto, Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 88 „Dėl raštvedybos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Raštvedybos taisyklės) 9.3 ir 11 punktų pažeidimai.

Apeliantas pripažįsta, jog pažeidė Raštvedybos taisyklių 9.3 ir 11 punktus, tačiau nesutinka, kad turėjo iš karto vykti į įvykio vietą.

Pareigybės aprašo IV dalies 6 punkte įtvirtinta, kad operatyvinės grupės sudėtyje yra grupės vyresnysis ir jai vadovauja, koordinuoja operatyvinės grupės pareigūnų veiksmus, asmeniškai atsiskaito už grupės darbą policijos komisariato vadovybei, išvyksta į įvykio vietą ir atlieka visus būtinus procesinius veiksmus bei vykdo kitas užduotis, susijusias su kriminalinei policijai iškeltų uždavinių įgyvendinimu (b. l. 63-64).

Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, policijos pareigūnas privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Šio punkto reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos vykdymas iš esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. Ž. budėjo nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d., 8.00 val., iki rugpjūčio 9 d., 8.00 val. (b. l. 60). Iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 61-62) bei paties A. Ž. 2009 m. vasario 3 d. paaiškinimo (b. l. 44-46) matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 9 d., 04.51 val., patrulė Ž. D. priėmė telefoninį pranešimą iš R. S. dėl bandymo pavogti dyzelinį kurą ir apie tai informavo operatyvinės grupės vyresnįjį A. Ž.. A. K. paaiškinime (b. l. 41) nurodė, kad ant žemės prie sunkvežimio bako buvo prilaistyta dyzelinio kuro. R. S. paaiškinime (b. l. 38) teigė, kad įvykio vietoje ant žemės buvo palikta 10 plastmasinių talpų ir 2 guminės žarnos, buvo numestas sunkvežimio bako užsukimas. Nustatytos bylos aplinkybės bei nurodyti teisės aktai, taip pat pirmosios instancijos teismo cituojamos Kalvarijos policijos komisariato viršininko 2005 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 36-V-59 patvirtinto Kalvarijos policijos komisariato operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius tvarkos aprašo nuostatos, leidžia konstatuoti, kad A. Ž. privalėjo apsaugoti įvykio vietą bei joje esančius įrodymus. Tai atlikti galėjo tik iškart po pranešimo, t. y. rugpjūčio 9 d. naktį, nuvykdamas į įvykio vietą. Jei tai būtų padaryta, įvykdyta vagystė galėjo būti nustatyta iš karto. Šiuo atveju faktas dėl pavogto 520 l dyzelinio kuro pasitvirtino tik išsiaiškinus pačiam nukentėjusiajam rugpjūčio 9 d. ryte. Pareiškėjo sprendimas iš karto nevykti į įvykio vietą lėmė jos neapžiūrėjimą, kitų procesinių veiksmų neatlikimą, įvykio vietos bei įrodymų apsaugos neužtikrinimą, vagystės fakto vėlesnį nustatymą. A. Ž. teiginius dėl R. S. kaltės netinkamai saugant kuro talpas ir žarnas bei laiko stokos pirmosios instancijos teismas teisingai laikė nepagrįstais, kadangi teisės aktuose yra numatyta pareiškėjo, o ne nukentėjusiojo pareiga saugoti įvykio vietą ir įrodymus. Be to, iš R. S. paaiškinimo (b. l. 39) matyti, jog pats nukentėjusysis atliko aktyvius veiksmus, kad A. Ž. atvyktų į įvykio vietą. Tačiau tai buvo padaryta tik 2008 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 80).

Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Iš A. Ž. paaiškinimo (b. l. 44) matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 11 d. pasitarimo metu pranešė apie įvykį ir, patartas skyriaus viršininko, paskambino R. S.. Iš pastarojo sužinojo, kad iš automobilio kuro bako buvo pavogta 520 l dyzelinio kuro. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei A. Ž. budėjimo metu gautus pranešimus apie įvykį, atmestinas apelianto teiginys, kad R. S. telefoninio pokalbio metu nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių šį pokalbį laikyti pranešimu apie nusikalstamą veiką. Taigi, tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai 2008 m. rugpjūčio 11 d. vykęs telefoninis pokalbis su R. S. traktuotas kaip pranešimas apie nusikalstamą veiką. Bylos medžiaga rodo, kad pareiškėjas sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priėmė tik kitą dieną, t. y. 2008 m. rugpjūčio 12 d. (b. l. 45).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad R. S. nurodytą informaciją apie įvykio vietoje pasirodžiusį automobilį bei jį vairavusį vyrą A. Ž. pradėjo tirti tik nurodžius Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai. Nors iki to laiko buvo išsiaiškintas automobilio savininkas, tačiau nebuvo dedamos pastangos nustatyti, kas tuo metu naudojosi šiuo automobiliu. Taip pat pažymėtina, kad A. Ž. įteikė R. S. neregistruotą pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tuo pažeisdamas Raštvedybos taisyklių 9.3 ir 11 punktus. Šios aplinkybės taip pat rodo pareiškėjo aplaidumą tiriant bylą.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad pareiškėjo tarnybinį nusižengimą sudaranti veika turėjo neigiamos įtakos ikiteisminio tyrimo eigai per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusAudrius BakaveckasLaimė Baltrūnaitė