Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo V. B. gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei ir jo atstovei pagal įstatymą V. B.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, besimokantis Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos 9 klasėje, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 178 str. 1 d., ir

B. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, besimokantis Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos 12 klasėje, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2013 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., skirta bausmė - laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2. 2014 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., skirta bausmė - laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir B. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai išdirbti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2013 m. gegužės 27 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), iš kambaryje stovinčios spintelės pagrobė molinėje dėžutėje buvusius nukentėjusiajai J. V. priklausančius juvelyrinius aukso dirbinius - pailgos formos žiedą su keturiomis akutėmis - 1000 litų vertės, bei du kabančio lapelio formos auskarus – 400 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai J. V. 1400 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis B. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį, apie 12 val. jam paskambino V. ir pasakė ateiti pas E., kuri gyvena prieš „Hyper Maxima“, susitarė, kad V. B. nukreips nukentėjusiosios E. V. dėmesį, o jis tuo metu paieškos aukso. Iki E. ėjo pėsčiomis, nes ji gyvena netoliese, prie „Hyper Maxima“. V. B. pasiūlius ateiti pas E., jis sutiko. Tada V. E. pasiūlė eiti pasidaryti arbatos. Jie kartu išėjo į virtuvę, kuri yra bendro naudojimo. O jis liko vienas kambaryje, ieškojo aukso. Rado dėžutę, kurioje buvo auksinis žiedas, jį paėmė, auskarų jokių nerado ir nevogė. Po kurio laiko į kambarį grįžo V. su E.. Tada V. sugalvojo, kad jam reikia išvažiuoti į parduotuvę ir abu su V. išvažiavo iš E. namų. Iškart po to kai išėjo iš E. namų, nuėjo į lombardą. Ten paklausė, ar tai tikrai auksas ir kiek sveria. Einant namo iš V. telefono paskambino savo draugui M. K. ir paklausė, ar gali susitikti, nes reikia priduoti auksą. Tada nuėjo iki savo namų, kad pažiūrėtų internete, kur brangiausiai lombarde superka auksą. Būnant namuose V. parodė auksinius auskarus, auskarai buvo kaip blynelis, o kitas lapo formos, V. pasakė, kad tai jo mamos auskarai, kad mama sakė juos priduoti. Abu su V. nuėjo pas M. K. į namus ir visi trys važiavo į lombardą, kur M. K. pridavė žiedą su auskarais. V. buvo prašęs, kad už auskarus pinigus paskaičiuotų atskirai. M. už priduotus daiktus gavo apie 500 Lt. V. jam davė 100 Lt. M. K. davė po 10 Lt. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino, parodė, jog 2013 m. gegužės mėn., apie 09-10 val. nuvažiavo pas E. į namus. E. pažįsta per B. J.. B. J. yra senas draugas. Jis pas E. atvyko pirmas. Pas E. gėrė arbatą, buvo prie kompiuterio, žiūrėjo televizorių. Kažkuriuo metu jam paskambino B. J. ir apie 10 val. 30 min. pas E. atvažiavo B. J.. Jis su E. išėjo pasidaryti arbatos, šnekėjosi, B. J. tuo metu kambaryje buvo vienas. Tada jie grįžo atgal į kambarį. E. pasakė, kad jiems laikas važiuoti, kad jai reikia susitvarkyti. Tada jie abu išėjo pas B. J.. Tik įėjus pas B. į namus, jis parodė, kad rankoje turėjo auksinį žiedą, auskarų gerai nematė, dar buvo kažkoks kitas auksinis dirbinys. Jis sakė, kad jam tuos auksinius papuošalus paliko mama ir sakė, kad jis gali juos parsiduoti. Internete pažiūrėjo, kokia aukso kaina. B. J. paskambino savo draugui M. K. ir visi kartu nuvažiavo iki prekybos centro „Molas“ lombardo. „Mole“ lombarde neturėjo pinigų. Tada nuvažiavo į prekybos centre „Savas“ esantį lombardą, kur M. pridavė auksą. M. gavo 450 Lt. Jam B. davė 40-50 Lt, M. taip pat davė kažkiek pinigų. Pinigus išleido savo reikmėms. Dėl nusikaltimo neprisipažįsta, kadangi iš E. namų neėmė jokių auksinių papuošalų.

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad 2013 m. birželio 6 d., apie 21 val. būdama namuose, (duomenys neskelbtini), pasigedo moteriško auksinio žiedo su keturiomis ar penkiomis akutėmis, 1000 Lt vertės, ir moteriškų auskarų, lapelio formos, graviruotų su baltu auksu, 400 Lt vertės. Iš viso padaryta 1400 Lt turtinė žala. Bute kartu gyvena su mažamete dukra M. ir dukra nepilnamete dukra E. S.. Kai paklausė dukters apie dingusius papuošalus, mažametė M. papasakojo, kad buvo atėję B. ir V., V. pasiūlė išgerti arbatos, o paskui labai greitai, net nespėjus jos išgerti, išėjo abu su B.. Ji paskambino B., norėjo atgauti savo papuošalus, klausė, ar jis pažįsta V.. Ji įtarė, kad aukso dirbinius pavogė V.. Nesulaukusi jokių žinių, kreipėsi į policiją su pareiškimu. Po to dukra E. jai papasakojo, kad buvo atėję draugai V. ir B., jie visi gėrė arbatą, po to vaikinai labai greitai išėjo.

Liudytoja E. S. parodė, kad tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių, prisimena, kad pas ją buvo atvažiavęs V., jis susiskambino su B., atvykus B., ji ėjo į virtuvę daryti arbatos, o jie liko dviese kambaryje. Kai ji sugrįžo su arbatinuku jie išgėrę gurkšnį išėjo. Po to, savaitės bėgyje jos mama pastebėjo, kad dingo žiedas ir auskarai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodė, kad maždaug dvi savaites atgal nuo tos dienos, kai V. pas ją buvo atėjęs vienas, tai yra nuo 2013 m. gegužės 28 d., galėtų būti 2013 m. gegužės 15 d., į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), apie 09 val. atėjo V.. Būdamas jos namuose, iš E. S. telefono V. paskambino B., kurio pavardės nežino, ir pasiūlė atvažiuoti iki jos namų. Maždaug apie 10.30 val. į namus atvažiavo B.. Ji su V. B. laukė iš pradžių namuose, o po to V. nuėjo B. pasitikti. Maždaug po pusvalandžio V. su B. atėjo į jos namus. E. S. pasiūlė vaikinams arbatos ir nuėjo į bendrą virtuvę padaryti arbatos. Kartu su ja ėjo V., o B. liko kambaryje. Kol buvo visi trys kambaryje, nepastebėjo, kad B. su V. būtų ką nors šnibždėjęsi. Tuo metu mamos papuošalai: auksiniai auskarai ir žiedas buvo padėti spintelėje, dėžutėje. Po kokių septynių minučių kartu su V. grįžo į kambarį. B. tuo metu buvo atsistojęs ir paėjęs kambaryje prie padarytos mūsų virtuvėlės. V. atėjęs į kambarį atsisėdo prie kompiuterio stalo. Kažkuriuo metu V. jai pašnibždėjo, kad ji pasakytų, kad jiems jau laikas eiti. Ji pasidomėjo kodėl. Tada V. pasakė, kad taip reikia, kad jis vėliau dar ateis. E. S. pasakė vaikinams, kad jiems laikas eiti, nes ji nori susitvarkyti. Vaikinai net nespėjo išgerti arbatos. Kai vaikinai išėjo, ji pradėjo tvarkytis, o po akimirkos vėl į duris pabeldė B.. Atidarius duris, jis padavė E. S. planšetinį kompiuterį, kuris buvo kraunamas virtuvėlėje. E. S. net nepastebėjo, kada jis jį paėmė ir išsinešė. Ji paklausė, kaip jis pas B. atsirado, tačiau šis nusijuokė. Kadangi mama savo auksinių papuošalų nenešiodavo, į juos taip pat neatkreipė dėmesio. Po kurio laiko jai paskambino V. ir pasakė, kad neatvažiuos. 2013 m. gegužės 28 ar 29 d. jos namuose buvo draugė J.. Apie 13 val. pas ją be jokios priežasties atėjo V.. Kartu su J. nuėjo į virtuvėlę padaryti arbatos, o V. buvo likęs vienas kambaryje. Kai grįžo į kambarį V. sėdėjo prie kompiuterio. Kartu gėrė arbatą. Tuo metu nieko įtartino nepastebėjo. Tuo metu mamos papuošalų dėžutė buvo ant stalo. Kambaryje būnant V. ir J. dėžutę padėjo į spintelę, kur ji paprastai ir būdavo. Tuo metu nepastebėjo ar joje ko nors trūksta. Kažkuriuo metu V. kažkas paskambino ir V. išėjo. Maždaug po savaitės laiko, 2013 m. birželio 6 d. mama kažko ieškojo spintelėje ir pastebėjo, kad nėra jos auksinių auskarų ir žiedo. Tada prisiminė, kad V. matė, kaip ji visus turimus papuošalus tvarkėsi ir susidėjo į spintelę. Sekančią dieną skambino V. ir klausė jo apie auksinius dirbinius, V. atsakė, kad tai jos reikalas. 2013 m. birželio 17 d. jai paskambino B. ir pasakė, kad jis paėmė žiedą ir padavė jį V., o V. jam už tai davė 100 litų. Apie auskarus tik sakė, kad juos matė pas V., kad V. tariamai gavo juos iš savo mamos, kad priduoti į lombardą. B. apibūdino tuos auskarus, nurodė kad jie lapelio formos, ploni ir jie pagal apibūdinimą buvo mamos (1 t. 11, 13-14 b.l.). Papildomos apklausos metu E. S. parodė, kad kai mama pastebėjo, jog trūksta auksinių dirbinių, ji paskambino V., klausė, ar ne jis paėmė auksinius dirbinius, kad geriau prisipažintų, su mama susitartų ir nebūtų problemų, o V. pasakė, kad jei jis ir paėmė, tai yra visiškai ne E. S. reikalas. Po šio pokalbio daugiau su V. nebendravo (1 t. 12, 15-16, 17 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus šiuos parodymus liudytoja E. S. juos patvirtino ir nurodė, kad teismas gali jais vadovautis. Taip pat ji papildė, kad kai davė pirmus parodymus, tai pas ją buvo draugė J. ir V., o kai buvo pakviesta duoti parodymus antrą kartą, davė kitus parodymus, nes buvo visai kitaip. B. pažįsta gal pora metų, V. pažįsta per B.. V. pas ją namuose buvo dukart, pirmą kartą, kai pas ją buvo draugė J., o kitąkart su draugu B.. V. matė aukso papuošalus, kaip pirmą kartą buvo atėjęs ir kai ji tvarkėsi, matė žiedą, apyrankes, auskarus, jie buvo išdėlioti ant rašomojo stalo, o po to ji juos sudėjo į spintelę. Gal po savaitės, ar daugiau, V. atvyko kartu su B.. V. su B. buvo geriausi draugai, sutardavo gerai.

Liudytojas M. K. parodė, kad apie 10 val. jam paskambino kaimynas B. J.. Po kurio laiko B. su V., kurio pavardės nežino atėjo pas jį į namus. B. pasakė, kad jam reikia priduoti auksą. Paklausus kieno tai auksas, B. pasakė, kad viskas gerai su auksu, kad jis nevogtas, sakė, kad tai jo motinos auksas. Visi trys išvažiavo iki prekybos centro „Molas“. „Mole“ auksinių dirbinių nepridavė, kadangi lombardas neturėjo pinigų. Tada važiavo iki prekybos centro „Savas“. Prekybos centre „Savas“ visi nuėjo į lombardą, B. padėjo ant stalo auksinius papuošalus: žiedą su akutėmis ir auskarus. M. K. padavė savo asmens dokumentą. Lombarde gavo 500 litų. Išėjus į lauką M. K. pinigus perdavė B.. B. atgal grąžino 20 litų. Kiek pinigų B. davė V. nematė.

Liudytoja L. Š. parodė, kad B. J. yra jos sūnus. Apie tai, kad B. įtariamas nusikaltimo padarymu sužinojo iš policijos pareigūnų, kadangi tuo metu su mažuoju sūnumi buvo išvažiavusi pas mamą, paskui kelioms dienoms į Palangą, todėl B. buvo vienas septynias ar aštuonias dienas. Klausė B. apie padarytą nusikaltimą, tačiau jis sakė, kad jis nusikaltimo nedarė.

Kaltinamojo V. B. atstovė pagal įstatymą V. B. apklausta kaip liudytoja parodė, kad V. B. yra jos sūnus. Apie tai, kad V. gali būti padaręs nusikaltimą pirmiausia sužinojo iš policijos pareigūnų. Vėliau pati kalbėjo su V., jis sakė, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Pasakė, kad jie tik gėrė arbatą pas mergaitę. V. pasakojo, kad buvo susitikęs su B., kalbėjo apie šį įvykį. Po kelių dienų V. gavo žinutę, kurioje buvo parašyta, kad jis pats įklimpo, kad jis apie žiedą pasakė tai mergaitei. B. pas ją namuose nesilankė, B. pažinojo tik iš matymo. Jeigu jos sūnus su B. būtų geri draugai, tai ji tikrai būtų apie tai žinojusi. Sūnus sportuoja, lanko mokyklą, su juo jokių problemų nėra turėjusi.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojos E. O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 110 b.l.). Liudytoja E. O. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja – konsultante prekybos centre „Savas“. Pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau aukso laužą priėmė ji asmeniškai 2013 m. gegužės 27 d. Superkamus gaminius išardė, išėmė akmenis, nes sumokėjo tik už gryną auksą. Sekančią dieną aukso laužas buvo išvežtas perdirbimui (1 t. 110 b.l.).

Iš 2013 m. gegužės 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pilietis M. K., pateikęs asmens pasą, pridavė aukso laužą, už kurį jam buvo išmokėta 452 litai. Eilutėse „pinigus gavau“ ir „su įkainiais sutinku“ yra piliečio M. K. parašas (1 t. 107 b.l.).

Iš 2013 m. spalio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad kvitas yra skanuotas ir atspausdintas, kopija patvirtinta direktoriaus pavaduotojos L. J.. Kairiame lapo kampe matomi „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai. Grafoje „Pirkta iš pil.“ matomas įrašas ranka „M. K.“. Grafoje „Vertybių pavadinimas ir aprašymas“ matomas įrašas „laužas“, grafoje „Praba, akmens charakteristika“ matomas įrašas „585“, grafoje „išmokėjimo suma“ matomas įrašas „keturi šimtai penkiasdešimt du“, grafoje „Su įkainiais sutinku“ ir grafoje „Gavau“ matomas įrašas ranka „M. K.“ bei išpildytas parašas (1 t. 108-109 b.l.).

Iš 2013 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Prie apžiūros protokolo pridėtas įvykio vietos planas, kuriame pažymėta papuošalų buvimo vieta. Taip pat pridėtos fotolentelės, iš kurių matyti bendras kambario vaizdas, spintelė, kurioje buvo molinis indelis (1 t. 4-7 b.l.).

Vertinant šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pažymėtina, kad kaltinamieji V. B. ir B. J. yra kaltinami pagal BK 178 str. 1 d. dėl svetimo turto pagrobimo. Svetimo turto pagrobimu laikomas tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo kilnojamojo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, teismui paaiškino, kad jis nieko nepavogė, tuo metu, kai jis su E. išėjo pasidaryti arbatos, B. J. kambaryje buvo vienas. Tada, kai jie grįžo atgal į kambarį, E. pasakė, kad jiems laikas važiuoti, kad jai reikia susitvarkyti, ir tada jie abu išėjo. Tik įėjus pas B. į namus, B. parodė, kad rankoje turėjo auksinį žiedą, auskarų gerai nematė, buvo dar kažkoks kitas auksinis dirbinys. Jis sakė, kad jam tuos auksinius papuošalus paliko mama ir sakė, kad jis gali juos parsiduoti. Jis dėl nusikaltimo neprisipažįsta, kadangi iš E. namų neėmė jokių auksinių papuošalų (1 t. 166-167 b.l.). Kaltę jis neigė ir tokius pačius parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjo (1 t. 27-28 b.l.).

Kaltinamojo V. B. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, ir nelaiko pagrindžiančiais jo nekaltumą, kadangi jie nenuoseklūs ir kaltinamojo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys.

Visų pirma, kaltinamojo V. B. parodymus paneigia kito kaltinamojo B. J. duoti parodymai. Kaltinamasis V. B. nurodė, jog jis nesiūlė B. J. apvogti nukentėjusiosios, kad tarp jų nebuvo jokio susitarimo vogti ir kad jis papuošalų neėmė, todėl nėra nusikalstamos veikos bendrininkas. Tačiau kaltinamasis B. J. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus ir vienodai aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent, kad su V. yra anksčiau kalbėję apie tai, kad E. namuose yra aukso, kad V. yra buvęs pas ją namuose anksčiau, tačiau neranda auksinių papuošalų, jie susitarė, kad V. B. nukreips nukentėjusiosios E. V. dėmesį, o jis tuo metu paieškos to aukso. 2013 m. gegužės mėnesį, apie 12 val. jam paskambino V. ir pasakė ateiti pas E., jis atėjo. Tada V. E. pasiūlė eiti pasidaryti arbatos. Jie kartu išėjo į virtuvę, o jis liko vienas kambaryje, ieškojo aukso. Rado dėžutę, kurioje buvo auksinis žiedas, jį ir paėmė. Po kurio laiko į kambarį grįžo V. su E.. Tada V. sugalvojo, kad jam reikia išvažiuoti ir abu su V. išvažiavo iš E. namų. Einant namo iš V. telefono paskambino savo draugui M. K. ir paklausė, ar gali susitikti, nes reikia priduoti auksą. Abu su V. nuėjo pas M. K. į namus ir visi trys važiavo į lombardą, kur M. K. pridavė žiedą su auskarais (1 t. 58, 166 b.l.). Šioje byloje taip pat nustatyta, jog kaltinamieji B. J. ir V. B. buvo draugai. Tą patvirtino tiek pats kaltinamasis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 27-28 b.l.), tiek kaltinamasis B. J. (1 t. 166 b.l.), kaltinamojo V. B. atstovė pagal įstatymą V. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog pažinojo V. draugą B. iš matymo ir iš kalbų (1 t. 19 b.l.), kaip parodė ir pats kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu, jokių konfliktų iki vagystės tarp jų nėra buvę, (1 t. 167 b.l.), todėl nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis B. J., duodamas teisme parodymus, turėtų pagrindą ir norėtų nepagrįstai apkaltinti V. B., pakenkti jam ir taip pats išvengti atsakomybės.

Kaltinamojo V. B. nurodytas aplinkybes, kad jis nevogė nukentusiosios auksinių papuošalų ir kad nebuvo susitaręs su B. J. jų pavogti, paneigia ir teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos E. S. parodymai. Ji teismui parodė, kad V. pas ją buvo atėjęs vienas. Būdamas jos namuose, V. paskambino B. ir pasiūlė atvažiuoti iki jos namų. Maždaug apie 10.30 val. į namus atvažiavo B.. Maždaug po pusvalandžio V. su B. atėjo į jos namus. E. S. pasiūlė vaikinams arbatos ir nuėjo į bendrą virtuvę jos padaryti. Kartu su ja ėjo V., o B. liko kambaryje. Tuo metu mamos papuošalai: auksiniai auskarai ir žiedas buvo padėti spintelėje, dėžutėje. Po kokių septynių minučių kartu su V. grįžo į kambarį. B. tuo metu buvo atsistojęs ir paėjęs kambaryje prie padarytos mūsų virtuvėlės. Kažkuriuo metu V. jai pašnibždėjo, kad ji pasakytų, kad jiems jau laikas eiti. E. S. pasakė vaikinams, kad jiems laikas eiti, nes ji nori susitvarkyti. Vaikinai net nespėjo išgerti arbatos. V. pas ją namuose buvo dukart, pirmą kartą, kai pas ją buvo draugė J., o kitąkart su draugu B.. V. buvo jau anksčiau matęs aukso papuošalus, kaip pirmą kartą buvo atėjęs pas ją į namus ir kai ji tvarkėsi, jis tada matė žiedą, apyrankes, auskarus, jie buvo išdėlioti ant rašomojo stalo, o po to ji juos sudėjo į spintelę. Gal po savaitės, ar daugiau, V. atvyko kartu su B.. V. su B. buvo geriausi draugai, sutardavo gerai (1 t. 11, 12, 13-14, 15-16, 17, 168-169 b.l.). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. S. nurodė, kad 2013 m. birželio 17 d. jai paskambino B. ir pasakė, kad jis paėmė žiedą ir padavė jį V., o V. jam už tai davė 100 litų. Apie auskarus tik sakė, kad juos matė pas V., kad V. tariamai gavo juos iš savo mamos, kad priduoti į lombardą. B. apibūdino tuos auskarus, nurodė kad jie lapelio formos, ploni ir jie pagal apibūdinimą buvo mamos (1 t. 11, 13-14 b.l.). Šie liudytojos E. S. duoti parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, sutampa su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, be to duomenų, kad nukentėjusioji E. S. būtų konfliktavusi su kaltinamaisiais V. B. ar B. J. iki šio įvykio ir dėl to turėtų pagrindo juos nepagrįstai apkaltinti, byloje nėra, todėl teismui jais netikėti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad kaip nurodė ir liudytoja E. S., ir pats kaltinamasis V. B., jie buvo pažįstami, V. pas E. namuose yra buvęs dukart (1 t. 167 b.l.), o su B. J. E. S. pažįstama apie pora metų (1 t. 168 b.l.). Liudytojos duoti parodymai apie tai, kad kaltinamasis V. B. yra buvęs jos namuose apie pora savaičių prieš įvykdytą vagystę, matė jos namuose išdėliotus žiedą, apyrankes, auskarus, jie buvo išdėlioti ant rašomojo stalo, o po to matė, kaip ji juos sudėjo į spintelę (1 t. 168 b.l.), tik patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis V. B. neabejotinai žinojo apie auksinius papuošalus nukentėjusiosios namuose ir apie jų laikymo vietą.

Kaltinamojo V. B. parodymus paneigia ir išsamūs, nuoseklūs liudytojo M. K. parodymai. Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, o būtent: jis nurodė, kad apie 10 val. jam paskambino kaimynas B. J.. Po kurio laiko B. su V. atėjo pas jį į namus. B. pasakė, kad jam reikia priduoti auksą. Tada visi trys važiavo iki prekybos centro „Savas“, nuėjo į lombardą, B. padėjo ant stalo auksinius papuošalus: žiedą su akutėmis ir auskarus. Pažymėtina, jog liudytojas prieš duodamas parodymus teisme, BPK 277 str. numatyta tvarka buvo įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 str.) ir atsakomybės pagal BPK 163 str. už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus bei prisiekė duoti teisingus parodymus. Liudytojo duoti parodymai apie tai, kad kaltinamieji B. J. ir V. B. aukso dirbinius – būtent žiedą ir auskarus – paprašė priduoti į lombardą yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teismui jais netikėti nėra teisinio pagrindo. Be to, liudytojo M. K. parodymus taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirti byloje esantys rašytiniai įrodymai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) su M. K. parašu (1 t. 107 b.l.), dokumento apžiūros protokolas (1 t. 108-109 b.l.).

Kaltinamasis B. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog V. auskarus išsitraukė pas jį namuose po to, kai jie išėjo iš nukentėjusiosios namų, V. sakė, kad tuos auskarus jam davė mama, jog jis juos priduotų į lombardą. Tuo tarpu kaltinamasis V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nuėjus pas B. J. į namus, pastarasis išsitraukė aukso dirbinius – žiedą, auskarus, ir pasakė, kad juos jam mama paliko, kad parsiduotų ir gautų pinigų vairuotojo pažymėjimui (1 t. 27-28, 166 b.l.). Tačiau šie kaltinamųjų parodymai teismo vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, todėl teismas nelaiko jų pagrindžiančiais nekaltumą, kadangi kaltinamųjų duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys, tiesiogiai ištirti teisiamojo posėdžio metu: liudytojos E. S. parodymai apie tai, kad buvo pavogtas žiedas kartu su auskarais, ji taip pat apibūdino pavogtų auskarų formą, nurodė, kad jie buvo lapelio formos, ploni (1 t. 11, 13-14, 168 b.l.), M. K. parodymai apie tai, kad B. J. ir V. B. paprašius padėti priduoti į lombardą aukso dirbinius, B. išsitraukė ne tik žiedą, bet ir auskarus, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) su M. K. parašu (1 t. 107 b.l.), iš kurio matyti, kad buvo priduotas laužas, 585 prabos (kiekis - 2 vnt.) ir laužas, 585 prabos (kiekis - 1 vnt.), dokumento apžiūros protokolas (1 t. 108-109 b.l.).

Taip pat pažymėtina, jog kaltinamojo V. B. atstovė pagal įstatymą apklausta kaip liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad niekada V. nebuvo davusi jokių auksinių dirbinių, nes pati auksinių papuošalų nenešioja (1 t. 19 b.l.). Liudytoja apklausta L. Š. tiek teisiamojo posėdžio metu, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, kad ji aukso dirbinių nenešioja ir neturi, savo sūnui jokių aukso dirbinių nėra davusi, kad šis juos priduotų lombarde, ir kad gauti pinigai būtų skirti vairuotojo pažymėjimui (1 t. 21, 169 b.l.). Todėl šios nustatytos aplinkybės kelia teismui pagrįstų abejonių dėl to, kad V. B., paaiškindamas teisme, kad jis prie nusikalstamos veikos darymo neprisidėjo ir nukentėjusiajai priklausančio turto nevogė, o kaltinamasis B. J. jokių auskarų iš nukentėjusiosios namų nepaėmė, davė teisingus parodymus ir buvo nuoširdus.

Taigi šioje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus ir teismui įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, jog kaltinamieji B. J. ir V. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis pagrobė svetimą turtą, tai yra iš kambaryje stovinčios spintelės pagrobė molinėje dėžutėje buvusius nukentėjusiajai J. V. priklausančius juvelyrinius aukso dirbinius - pailgos formos žiedą su keturiomis akutėmis - 1000 Lt vertės, bei du kabančius lapelio formos auskarus – 400 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai J. V. 1400 Lt turtinę žalą.

Pažymėtina, jog pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-400/2011). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-444/2012). Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008).

Motyvuojamoji dalis

Šie kaltinamųjų veiksmai atitinka bendrininkavimo sampratą, o jie patys laikytini nusikaltimo vykdytojais (bendravykdytojais), kadangi vieno iš kaltinamųjų veiksmai buvo papildomi kito kaltinamojo veiksmais, jiems abiems siekiant bendro tikslo - neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, jie kėsinosi į tą patį objektą – nukentėjusiajai J. V. priklausantį turtą, kaltinamųjų ketinimą grobti vienijo vieninga tyčia, jie iš anksto susitarę, V. B. paskambinus telefonu ir pakvietus B. pas E. S. į namus, vienas iš jų – V. B. nukreipė E. S. dėmesį, kviesdamas ją į virtuvę pasidaryti arbatos, o B. J. tuo metu likęs vienas kambaryje ieškojo auksinių papuošalų, apie kuriuos buvo minėjęs ir kuriuos buvo matęs pas nukentėjusiąją namuose V. B., ir rado spintelėje dėžutę su papuošalais, tai yra jie abu suprato, kad bendrai, vienas kitam padėdami, grobia svetimą turtą, daro materialinę žalą to turto savininkui ir to norėjo. Kaltinamųjų veiksmai sekė vienas po kito, pritariant vienas kito veiksmams ir juos papildant, o po to jie kartu disponavo užvaldytu turtu: pagrobtą turtą pridavė į lombardą, o gautus pinigus pasidalino.

Taigi kaltinamųjų B. J. ir V. B. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Kadangi kaltinamasis B. J. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo 18 metų, o kaltinamasis V. B. tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir šiuo metu yra nepilnametis, teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Jis yra neteistas (1 t. 35 b.l.), administracine tvarka nebaustas (1 t. 36 b.l.). Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos administracijos charakterizuojamas kaip prastai besimokantis, neatliekantis namų darbų, nepasiruošiantis pamokoms mokinys, praeitais mokslo metais turėjo tris neigiamus įvertinimus, mokyklą lanko vidutiniškai, moksleivis komunikabilus, lengvai bendraujantis tiek su moksleiviais, tiek su mokytojais, tačiau bendraamžių nėra mėgstamas, nes turi blogą savybę pasišaipyti, pasityčioti, pažeminti (1 t. 47 b.l.), iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, jog V. B. šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota. V. B. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas. V. B. motina V. B. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu nubausta administracine tvarka dėl to, kad jos sūnus V. B. vagiliavo prekybos centre (1 t. 53 b.l.). Kaltinamasis V. B. priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t. 49 b. l.), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre neužregistruotas (1 t. 51 b.l.).

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad V. B. nusikalto būdamas nepilnametis, šiuo metu taip pat yra nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, kaltinamajam V. B. skirtina BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį už padarytą nusikaltimą bei proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai ir asmenybei – laisvės apribojimas, atitinkamai parenkant jos trukmę ir nustatant įpareigojimus (BK 90 str. 1 d. 3 p., 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., 5 p.).

Kaltinamasis B. J. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Jis teisiamas trečią kartą (1 t. 64 b.l.), taip pat iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla (Nr. N1-1401-725/2014), kurioje jis kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d., tai yra dėl plėšimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda (1 t. 62-63 b.l., Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str.). Kaltinamasis B. J. VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre neužregistruotas (1 t. 85 b.l.), Kauno priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t. 83 b.l.). Iš Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos pateiktos charakteristikos matyti, kad kaltinamasis B. J. mokosi IIIG gimnazinę klasę baigė patenkinamais pažymiais, pamokas lankė retai, konfliktų su klasės draugais ir mokytojais neturėjo, drausmės pažeidimų nepastebėta (1 t. 81 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teistų apsaugos skyriaus rašte nurodyta, jog B. J. šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota. B. J. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams yra žinomas kaip linkęs konfliktuoti su bendraamžiais, naudoti jų atžvilgiu smurtą. B. J. motina L. Š. 3 kartus buvo bausta administracine tvarka dėl netinkamo sūnaus elgesio (1 t. 87 b.l.).

Kaltinamojo B. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo B. J. polinkį nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų, taip pat į tai, kad B. J. nusikalto būdamas nepilnametis, būdamas jauno amžiaus (18 metų) yra teisiamas jau 3 trečią, jo atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kaltinamajam B. J. skirtina BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį už padarytą nusikaltimą bei proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai ir asmenybei – laisvės apribojimas, atitinkamai parenkant jos trukmę ir nustatant įpareigojimus (BK 90 str. 1 d. 3 p., 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., 5 p.).

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2014 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 -308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai per 4 (keturis) mėnesius išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

V. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

B. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti su 2014 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir kaltinamajam B. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis ir neatlygintinai per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., į paskirtą bausmę įskaityti 2014 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį.

B. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.