Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), ankščiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

2017 m. gegužės 13 d., apie 16:30 val., (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą galva smogė N. V. į kaktą, sumušė nukentėjusiajam N. V. kaktą ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. G. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino. V. G. parodė, kad 2017-05-13 jis buvo savo pavėsinėje, kuri pastatyta jo gyvenamojo namo kieme. Pavėsinėje jis su draugais gėrė alų Tai buvo apie 14:30 val.. Pamatė, kad N. V., jo brolis D. V. ir D. N. ruošiasi važiuoti su dviračiais žvejoti. Tarp jo šeimos ir Vaičekauskų šeimos vyksta nuolatiniai konfliktai dėl Vaičekauskų laikomo šuns, kuris pastoviai loja, dergia laiptinėje ir kieme. Būdamas kieme pradėjo bartis su broliais Vaičekauskais dėl to, kad jų šuo tą rytą apdergė laiptinę. Broliai Vaičekauskai ir kartu buvęs D. N. jį koliojo. Jis buvo paėmęs už D. N. dviračio bagažinės ir laikė dviratį, nes norėjo pabaigti kalbą, vėliau paleido dviratį ir jie išvažiavo žvejoti. Jis N. V. galva netrenkė, tik galvos linktelėjimu parodė, kad toks smūgis gali būti. Tai vyko tuo metu, kai A. A. ir N. V. konfliktavo su juo kieme, prie garažų, kai jis ruošėsi vykti į motobolo varžybas. Tai įvyko tarp 16 val. ir 16:30 val. Jis paskambino pagalbos telefonu, nes A. A. jį sumušė. Atvykus policijos pareigūnams, jis pasišalino iš kiemo, nes buvo neblaivus viešoje vietoje. Laukė ateinančių pareigūnų savo bute, tačiau jie neatėjo. Tos dienos įvykius atsimena gerai, nors buvo išgėręs.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusio, liudytojų parodymais, akistatos protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjęs N. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2017-05-13 buvo šeštadienis ir jis kartu su broliu D. V. ir D. N. ruošėsi važiuoti žvejoti. Nuo ūkinio astato varėsi dviračius, kai V. G. pačiupęs už D. N. dviračio bagažinės neleido važiuoti. Po to pribėgo prie jo atsistojo priešais ir pasakė “Jūs nebežvejosit“ ir trenkė jam galva į kaktą. Nuo smūgio jo kaktoje atsirado guzas, kakta paraudo. Juos išskyrė brolis D. V., kuris atsistojo tarp jų. Brolis telefonu iškvietė policiją, kuri neužilgo atvyko. Policijai aiškinantis įvykio aplinkybes, V. G. atsisakė tikrintis neblaivumą ir nuėjo į savo butą. Atvykus policijos pareigūnams, jie siūlė rašyti pareiškimą atlikus medicininę apžiūrą. Pas ekspertus nuvyko praėjus keletui dienų. Įvykį turėjo matyti A. A., kuris buvo kieme ir P. M., nes jis buvo atėjęs pas A. A..

Liudytojas A. A. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tą dieną jis išėjo iš savo buto į kiemą ir matė, kaip N. V., jo brolis ir D. N. konfliktavo su V. G.. Jie stovėjo namo kairėje pusėje, jis ėjo į dešinę pusę ir atsisukęs pamatė, kai V. G. galva trenkė N. V.. Jis nuėjo pas P. M., kuris jo laukė už namo. Konfliktai tarp jo šeimos V. ir V. G. vyksta pastoviai dėl paveldėjimo. Tą dieną V. G. buvo išgėręs, kadangi jis iš V. G. elgesio supranta, kada pastarasis yra neblaivus. Po to įvykio tarp jo iš V. G. įvyko konfliktas, kurio metu jis susimušė su V. G..

Liudytojas D. N. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2017-05-13 jis nuvyko pas N. V., kadangi ruošėsi važiuoti žvejoti. Jis, N. V., D. V. pasiėmė dviračius ir per kiemą stumdami dviračius, ėjo. Jis, vedinas dviračiu, ėjo pirmas, už jo N. V., o toliau D. V.. V. G. sėdėjo prie namo ir koliojo juos. Priėjęs prie jo dviračio, paėmęs už dviračio bagažinės, neleido jo važiuoti. Kai paleido dviratį, jis nėjo toliau ir būdamas už namo kampo pamatė, kaip D. V. numetė savo dviratį ir nubėgo prie N. V.. Jis irgi numetė ir nubėgo prie N. V.. Jo kakta buvo raudona, kokiu momentu V. G. sudavė N. V., jis nematė, bet N. V. jam pasakė, kad V. G. sudavė. V. G. buvo neblaivus, tai jis suprato iš jo išvaizdos, veido.

Liudytojas D. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis kartu su broliu bei D. N. nusprendė žvejoti ir pasiėmę dviračius, kurie stovėjo prie ūkinio pastato, jais vedini ėjo iš kiemo. Jis su broliu ėjo priekyje, D. N. iš paskos ir V. G., paėmęs už D. N. dviračio bagažinės, laikė dviratį ir neleido važiuoti. Po to paleido dviratį ir D. N. juos su broliu aplenkęs, nuėjo primas. Jam einant ir sukant už namo kampo, pamatė, kaip V. G. trenkė galva broliui į galvą. Jis metė dviratį ir pribėgo prie jų. Nusivedė brolį į šoną ir paskambino policijai bei motinai, kuri buvo išėjusi pas seserį. V. G. buvo neblaivus, nes jis šūkavo, konfliktavo. Tikslaus laiko, kada tai įvyko negali nurodyti. Brolio kakta nuo smūgio buvo paraudusi, o būnant žvejyboje, pasirodė gumbas.

Savo parodymus liudytojas patvirtino akistatos su kaltinamuoju V. G. metu(b.l.166-167; 1 t.).

Liudytoja V. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad per langą girdėjo, kaip jos sutuoktinis apsižodžiavo su kieme buvusiais D. V. ir D. N., matė, kaip jos vyras buvo sučiupęs už dviračio bagažinės ir neleido D. N. važiuoti, nes jie netvarkingai žvejoja. Kieme ji nematė N. V.. Ji matė tą pačią dieną ir sekančią dieną N. V., tačiau jokių sužalojimų nematė.

Liudytoja J. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tą dieną ji matė N. V. ir V. G. stovinčius prie namo laiptinės ir jie garsiai kalbantis. Jokių muštynių ji nematė. V. G. buvo išgėręs, tai suprato iš V. G. kalbos.

Liudytojas V. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tą dieną pagal iškvietimą vyko du kartus į Dupulčių kaimą ir atvykus kieme rado daug žmonių ir buvo paaiškinta, kad V. G. užpuolė kažką iš nepilnamečių. Paties įvykio aplinkybių neprisimena.

Iš teismo specialisto išvados Nr. G 853/2017(03) matyti, kad apžiūrėjus 2017-05-18 N. V., kūno sužalojimų nerasta(1t.;b.l.100).

Užduotis atlikti objektų tyrimą, siekiant nustatyti kūno sužalojimus nukentėjusiajam N. V. surašyta 2017-05-17 ir ši užduotis jam įteikta 2017-05-18(1t.;b.l.96).

Policijos žinybiniame registre 2017-05-13, 16:30 užregistruotas pranešimas, kad(duomenys neskelbtini), namo kieme kaimynas V. G. galva trenkė pranešėjo broliui į galvą ir nuėjo į savo butą(1t.;b.l.101-102).

2018-02-07 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu A. A. buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017-05-13, nuo 18 val. iki 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), sudavė V. G. kumščiu ne mažiau kaip 6 kartus. Buvo nustatyta, kad nukentėjęs V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 2,47 promilės alkoholio(2 t.; b.l.29-31).

Kaltinamasis V. G. neigia sudavęs smūgį galvą N. V.. Jis parodė, kad jis tik galvos mostu parodė N. V., kad taip jis gali smogti jam. Tai jis padarė tuo metu, kai N. V. ir A. A. konfliktavo su juo kieme ir A. A. jį sumušė. Kaltinamasis parodė, kad jo parodymus, kad jis nesmogė nukentėjusiajam patvirtina liudytojų parodymai, kad po įvykio jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo veido nematė, medicinos specialistas nenustatė sužalojimų. Pagal nukentėjusiojo aiškinimą, po tokio sužalojimo turėjo likti patinimas, paraudimas, kraujosruva. Šis pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra nukentėjusiojo N. V. bandymas padėti savo draugui A. A., kuris buvo nuteistas kitoje byloje už kaltinamojo V. G. sumušimą. Tokius kaltinamojo V. G. parodymus, kad jis nesmogė nukentėjusiajam galva, teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekimą išvengti atsakomybės. Nukentėjęs N. V., liudytojai D. V. ir D. N. parodė, kad jiems varantis dviračius per kiemą, prie jų priėjo neblaivus V. G., kuris paėmęs už D. N. dviračio, neleido jam toliau eiti. D. N. išsilaisvinus ir nuėjus toliau, nukentėjęs N. V. ėjo paskutinis. Nukentėjęs parodė, kad kaltinamasis V. G. jį sustabdė, atsistodamas priešais jį ir smogė galva jam. Liudytojas D. V. parodė, kad matė, kaip kaltinamasis smogė nukentėjusiajam N. V. galva. Liudytojas parodė, kad jis iš karto nuėjo prie nukentėjusiojo, jį patraukė nuo kaltinamojo ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tokias aplinkybes patvirtina duomenys iš policijos žinybinio registro, kur užfiksuota, kad liudytojas D. V. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą bei pranešė apie įvykį. Liudytojas policijos pareigūnas V. B. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, vienas iš įvykyje dalyvavusių asmenų pasišalino ir nuėjęs į savo butą, atsisakė iš jo išeiti ir paaiškinti įvykio aplinkybes. Tai patvirtino ir pats kaltinamasis, jog atvykus policijos pareigūnams, jis nuėjo į savo butą ir ten laukė policijos pareigūnų, kurie į jo butą neatėjo. Tokiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kurie yra logiški, nuoseklūs, jų parodymai atitinka byloje surinktus kitus įrodymus ir neprieštarauja jiems. Kaltinamasis parodė, kad jis su N. V. ir A. A. konfliktavo nuo 16 val. iki 16:30 val. ir tuo metu jis buvo sumuštas A. A. ir jis nukentėjusiojo N. V. nemušė. A. A. buvo nuteistas už tai kad 2017-05-13, nuo 18 val. iki 18:30 val. namo laiptinėje sumušė kaltinamąjį V. G.. tai paneigia kaltinamojo V. G. parodymus, jog jis tuo metu buvo sumuštas A. A.. Kaltinamojo V. G. parodymai, kad nukentėjusiojo N. V. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra siekimas padėti savo draugui A. A. yra paneigti byloje surinktais įrodymais apie tai, kad iš karto po įvykio buvo kreiptasi dėl policijos iškvietimo į įvykio vietą. Pats kaltinamasis V. G. tos dienos 16:29 val. skambino bendruoju pagalbos telefonu pranešdamas, kad yra sumuštas A. A. ir jis nuo greitosios pagalbos atsisakė. Atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, jis pareigūnams jokių paaiškinimų nedavė, su jais nebendravo ir pasišalino, todėl teismas sprendžia, kad jokių sužalojimų tuo metu kaltinamajam nebuvo padaryta. Jis buvo sužalotas A. A. praėjus dviem valandoms po N. V. sužalojimo. Kaltinamasis ir jo gynėjas nurodo, kad jokių smūgių kaltinamasis nesudavė, nes nukentėjusiajam nėra padaryta sužalojimų, kadangi jų nenustatė teismo medicinos ekspertas, sužalojimų nematė liudytojai. Nukentėjęs N. V. ir liudytojai D. V. bei D. N. parodė, kad nuo smūgio galva nukentėjusiajam paraudo ta vieta, kur gavo smūgį, vėliau iškilo gumbas. Teismo medicinos ekspertas nukentėjusįjį apžiūrėjo parėjus kelioms dienos po gauto smūgio ir gauto smūgio žymių galėjo nebūti, nes praėjo ganėtinai ilgas laikas nuo smurto panaudojimo.

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tam, kad kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant nuteistajam skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį. Bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. G. galva smogė nukentėjusiajam N. V. į galvą ir taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Todėl kaltinamojo gynėjo aiškinimas, kad jo ginamasis nepadarė jokių sužalojimų nukentėjusiajam, todėl jis negali atsakyti pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas, nes kaltimasis sukėlė mušimu fizinį skausmą nukentėjusiajam.

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. G. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį teisingai.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1d. 9 p.).

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. G. padarė nesunkų nusikaltimą, ankščiau neteistas, dirba, todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant šios bausmės rūšies, numatytos už šį nusikaltimą, dydį, artimą vidurkiui( BK 55 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303 - 307 straipsniais teismas

nusprendė:

V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.