Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. birželio 29 d., 17.00 valandą, kavinėje, priklausančioje mažajai bendrijai „G.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), atliekant operatyvų patikrinimą nustatyta, kad E. G., būdama vadove, aptarusi darbo pobūdį, darbo vietą, darbo užmokestį, aprūpinusi darbo įrankiais ir priemonėmis, 2019 m. birželio 29 d. leido dirbti K. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), padavėjų pareigose. Su K. D. ir D. K. sutarė, kad už darbą bus mokamas minimalus darbo užmokestis ir 2019 m. birželio 23 d. nuo 11.00 valandos iki 20.00 valandos leido dirbti D. K. padavėjos pareigose už 20,00 Eur atlygį. E. G. leido dirbti K. D. ir D. K. nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, tokiu būdu leido nelegaliai darbuotojoms dirbti kavinėje ir pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Be to, patikrinimo metu kasos operacijų atlikimo vietoje nebuvo laikomas ir nepateiktas elektroninio kasos aparato techninis pasas, taip buvo pažeistos 2003 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 16 punkto nuostatos.

Teisme E. G. kaltę pripažino pilnai, gailėjosi dėl padarytų nusižengimų, prašė neskirti baudos, nes įmonė ir taip dirba nuostolingai, jokių nusižengimų anksčiau nėra padariusi.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir nusižengimą tyrusi institucija E. G. kaltę įrodinėja šia surinkta pirmine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4); E. G. pasiaiškinimu atskirame lape, kuriame nurodė, jog 2019 m. birželio 29 d. kavinėje „G.“ padavėjomis dirbo K. D. ir D. K., su jomis buvo aptartos darbo sąlygos, tartasi dėl minimalaus darbo užmokesčio, ji pati jas aprūpino darbo priemonėmis. Kadangi buvo prima darbo diena, joms darbo užmokesčio nemokėjo, nesudarė darbo sutarčių ir sodroje neįformino. Tikrinimo metu negalėjo pateikti kasos aparato techninio paso, nes jis buvo paliktas nuomos punkte, kur vykdomas sezoninis darbas (b. l. 11); Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7); Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažyma (b. l. 8-10); D. K. ir K. D. paaiškinimais (b. l. 12; 13); duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos (b. l. 14).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad yra nustatyti visi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, kadangi E. G., turėdama darbinį veiksnumą ir teisnumą, darbuotojų atžvilgiu būdama darbdavį atstovaujančiu asmeniu (mažosios bendrijos „G.“ savininke), nesudarė su darbuotojomis D. K. ir K. D. rašytinių darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui, taip leido nelegaliai darbuotojoms dirbti mažosios bendrijos „G.“ naudai, tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat E. G., būdama mažosios bendrijos „G.“ savininke, neužtikrino, jog kasos operacijų atlikimo vietoje būtų laikomas elektroninio kasos aparato techninis pasas, tuo pažeidė 2003 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 16 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 162 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. E. G. prisipažino padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje, todėl tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl minėtų nusižengimų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Bylos duomenimis, E. G. dirba, administracinėmis nuobaudomis nebausta, duomenų apie teistumą byloje nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant ANK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, t. y. nubausti ir atgrasyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo, jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, E. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 162 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina minimali bauda.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos skyrimo E. G. už jos padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pažymėtina, jog nelegalus darbas netruko ir vienos darbo dienos, nenustatyta, kad kaltininkė turėjo naudos, o valstybė patyrė nuostolių, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad ir ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali sankcija būtų neproporcinga nuobauda dėl padaryto nusižengimo, todėl, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, minimali bauda mažintina pusiau.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. G. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracine nuobaudas:

– pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, baudą 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct);

– pagal ANK 162 straipsnio 1 dalį, baudą 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų 00 ct).

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, E. G. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – baudą 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct).

Išaiškinti E. G., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų, nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.