Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovės atstovams Edvardui Šalkauskui, advokatei Galinai Morozovai, tretiesiems asmenims A. B., R. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2931-512/2009 pagal ieškovės Klaipėdos statybininkų mokyklos ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto ir apskrities profesinei sąjungai, tretiesiems asmenims A. B., G. B., R. V., D. P. dėl 2007-08-21 Klaipėdos statybininkų mokyklos miesto ir apskrities profesinės sąjungos skyriaus protokolo Nr. 1 ir 2007-11-05 Klaipėdos statybininkų mokyklos miesto ir apskrities profesinės sąjungos skyriaus protokolo Nr. 2 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2007-08-21 Klaipėdos statybininkų mokyklos miesto ir apskrities profesinės sąjungos skyriaus protokolą Nr. 1 ir 2007-11-05 Klaipėdos statybininkų mokyklos miesto ir apskrities profesinės sąjungos skyriaus protokolą Nr. 2. Nurodė, kad 2007-08-27 buvo gautas ir Nr. VI7-360 užregistruotas 2007-08-22 Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos (toliau KMAPS) pranešimas Nr. A-3-568 dėl profesinės sąjungos skyriaus įsteigimo ir renkamų darbuotojų atstovų garantijų bei pridėti Klaipėdos statybininkų mokyklos profsąjungos narių prašymai buhalterijai, 2007-08-21 susirinkimo protokolas Nr. 1 bei Klaipėdos statybininkų mokyklos KMAPS skyriaus prašymas įregistruoti skyrių į Rejestrą. Pranešimu informuota, kad 2007 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdoje įvyko Klaipėdos statybininkų mokyklos darbuotojų – KMAPS narių – susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta įsteigti Statybininkų mokykloje KMAPS skyrių. Profsąjungos skyriaus pirmininke išrinkta A. B., skyriaus tarybos nariais išrinkti R. V., D. P., G. B.. Ieškovė nurodė, kad R. V. ir A. B. mokyklos administraciją informavo, jog nei 2007-08-21, nei kada nors vėliau joks Klaipėdos statybininkų mokyklos KMAPS skyriaus steigiamasis susirinkimas neįvyko ir niekada niekas jokių renkamų organų nerinko ir į jokią Klaipėdos KMAPS neįstojo. Todėl ieškovė mano, kad KMAPS pranešimas apie profesinės sąjungos įsteigimą yra neatitinkantis tikrovės, bei prašė teismo 2007-08-21 Klaipėdos statybininkų mokyklos KMAPS skyriaus susirinkimo protokolą Nr. l ir 2007-11-05 Klaipėdos statybininkų mokyklos KMAPS skyriaus susirinkimo protokolą Nr. 2 pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-06-04 sprendimu ieškinį patenkino, pripažino neteisėtais 2007-08-21 Klaipėdos statybininkų mokyklos miesto ir apskrities profesinės sąjungos skyriaus protokolą Nr. 1 ir 2007-11-05 Klaipėdos statybininkų mokyklos miesto ir apskrities profesinės sąjungos skyriaus protokolą Nr. 2, ir juos panaikino, bei priteisė iš atsakovės 127 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Teismas bylos duomenimis nustatė, jog įrodymų, kad 2007-08-21 Klaipėdos statybininkų mokykloje buvo patvirtinti profesinės sąjungos įstatai (statutas), nėra. Trečiųjų asmenų G. B., D. P. paaiškinimus teismas atmetė, nes jie nenuoseklūs, t. y. tretieji asmenys negalėjo tiksliai nurodyti, kurioje vietoje vyko susirinkimas, kas buvo išrinktas į vadovaujančiuosius organus, ar buvo patvirtinti įstatai (statutas). Tretieji asmenys A. B., R. V. teismo posėdyje patvirtino, kad jokio steigiamojo susirinkimo 2007-08-21 Klaipėdos statybininkų mokykloje nevyko. Todėl teismas padarė išvadą, kad steigiamojo susirinkimo nebuvo ir Klaipėdos statybininkų mokyklos profesinės sąjungos skyrius įkurtas neteisėtai. Pagal Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos įstatų 3.3 p. skyriaus narių susirinkimas teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė skyriaus narių. Kadangi teismas nustatė, kad susirinkime dalyvavo tik vienas Klaipėdos statybininkų mokyklos KMAPS skyriaus narys, teismas konstatavo, kad susirinkimo sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-04 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai byloje taikė LR Profesinių sąjungų įstatymo 6 str., kuris reglamentuoja profesinių sąjungų, kaip savarankiškų juridinių asmenų, įsteigimo tvarką, ir neatsižvelgė į DK 19 str. Pagal DK 19 str. darbuotojų kolektyvas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas gali perduoti atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai. Apeliantė nurodo, kad Klaipėdos statybininkų mokyklos darbuotojai neįsteigė savo įstaigoje profesinės sąjungos pagal Profesinių sąjungų įstatymo 6 str. nuostatą, o remdamiesi DK 19 str. nuostata savo gynimo funkcijas perdavė jau įsteigtai ir veikiančiai teritoriniu principu Klaipėdos miesto ir apskrities profesinei sąjungai, todėl teismas nepagrįstai teigia, kad Klaipėdos statybininkų mokyklos KMAPS skyrius buvo įsteigtas neteisėtai. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė ir procesines teisės normas. Nurodo, kad vertinant prieštaringus duomenis, didelę reikšmę turi įrodymų patikimumas, o teismas priimdamas sprendimą vadovavosi tik trečiųjų asmenų, turinčių tam tikrą interesą byloje, parodymais, teismas nevertino nei atskirai, nei kontekste su trečiųjų asmenų parodymais byloje pateiktus rašytinius įrodymus. A. B. nurodė, kad susirinkime nedalyvavo, kad protokolą pasirašė pagal tiesioginės viršininkės nurodymą. Į bylą buvo pateikti duomenys, kad A. B. pasirašė Klaipėdos statybininkų mokyklos darbuotojų susirinkimo protokolą, kad nuo 2007-08-21 iki 2007-11-05 buvo Klaipėdos statybininkų mokyklos KMAPS skyriaus pirmininke ir pirmininkės vardu pasirašė ne vieną kitokį dokumentą, t. y. ji ne formaliai, o aktyviai dalyvavo skyriaus veikloje. Todėl A. B. parodymus, kad 2007-11-05 ji nebuvo Klaipėdos statybininkų mokyklos KMAPS skyriaus narių susirinkime ir kad G. B. negalėjo būti išrinkta pirmininke vien dėl to, kad ji apie savo išstojimą iš profesinės sąjungos KMAPS pirmininką informavo tik 2007-11-07, išsiuntusi pranešimą elektroniniu paštu, paneigia rašytiniai įrodymai. Ir todėl apeliantė teigia, kad nesutapimai tarp byloje surinktų rašytinių įrodymų ir trečiojo asmens parodymų negali leisti teismui padaryti išvadą, kad A. B. parodymams turi būti atiduota didesnė tikimybė. Be to, teismas nepasisakė, kad mokykloje buvo ir kiti KMAPS nariai, t. y. skyriuje buvo 9 nariai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad susirinkime dalyvavo tik vienas narys, kadangi iš pateikto protokolo matyti, jog dalyvavo trys KMAPS nariai, t. y. visi nariai, nes keturi nariai pagal jų prašymus buvo išbraukti 2007-10-31, A. B. 2007-11-05. Apeliantė teigia, jog tai, kad protokole neįvardyti visi susirinkime dalyvavę nariai, nedaro susirinkimo sprendimo neteisėto.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-04 sprendimą. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai nukreipia Profesinių sąjungų įstatymo 6 str. aiškinimą į DK 19 str. Profesinė sąjunga laikoma įsteigta nuo tos dienos, kai įvykdytos Profesinių sąjungų įstatymo 6 str. 2 p. numatytos sąlygos, t. y. susirinkime patvirtinus įstatus. Susirinkimas sušauktas nebuvo, todėl negalėjo būti išrinkti valdymo organai, apsimestiniu susirinkimo protokolu negalima laikyti tai, kad buvo įsteigtas profesinės sąjungos skyrius, tokia profesinė sąjunga negali jungtis prie kitų jau veikiančių profesinių sąjungų. 2007-08-21 susirinkimo protokole nurodoma, kad susirinkime dalyvavo KMAPS primininkas E. Šalkauskas, Klaipėdos statybininkų mokyklos darbuotojai-profesinės sąjungos nariai R. V., A. B., D. P., tačiau R. V. ir A. B. tesimo posėdžio metu patvirtino, kad nei 2007-08-21, nei kada vėliau joks Klaipėdos statybininkų mokyklos KMAPS skyriaus steigiamasis susirinkimas neįvyko ir niekada niekas jokių valdymo organų nerinko ir į jokią Klaipėdos KMAPS neįstojo, todėl ieškovė nurodo, kad atsakovė 2007-08-22 raštu Nr. A3-568 pateikė jai klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją. Ieškovė mano, kad teismas tinkamai, išsamiai ir objektyviai ištyrė visą bylos medžiagą, tinkamai taikė materialines ir procesines teises normas ir priėmė teisingą sprendimą.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga (KMAPS) 2007-08-22 pranešimu Nr. A-3-568 informavo Klaipėdos statybininkų mokyklos direktorių, jog 2007-08-21 įvyko Klaipėdos statybininkų mokyklos darbuotojų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta įsteigti Statybininkų mokyklos KMAPS skyrių. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 2007-08-21 Klaipėdos statybininkų mokyklos miesto ir apskrities profesinės sąjungos skyriaus protokolo Nr. 1 ir 2007-11-05 Klaipėdos statybininkų mokyklos miesto ir apskrities profesinės sąjungos skyriaus protokolo Nr. 2 panaikinimo nurodydama, kad nei 2007-08-21, nei kada nors vėliau joks Klaipėdos statybininkų mokyklos KMAPS skyriaus steigiamasis susirinkimas neįvyko ir niekada niekas jokių renkamų organų nerinko ir į jokią Klaipėdos KMAPS neįstojo, todėl protokolai yra neteisėti ir naikintini. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis konstatavo, jog steigiamojo susirinkimo nebuvo ir Klaipėdos statybininkų mokyklos profesinės sąjungos skyrius įkurtas neteisėtai. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė Profesinių sąjungų įstatymo 6 str., kad jai pagal DK 19 str. buvo perduotos atstovavimo teisės.

DK 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Taigi pagal šią įstatymo normą darbuotojo teisėms, pirma, atstovauja atitinkamoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje veikianti profesinė sąjunga. Antra, jeigu tokios sąjungos toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra, tai darbuotojo interesams atstovauja ekonominės veiklos šakos profesinė sąjunga su sąlyga, jeigu šiai sąjungai darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas perdavė darbuotojų kolektyvo susirinkimas. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas įrodymus, nustatė, kad steigiamojo susirinkimo nebuvo. Apeliantė teigė, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, nevertino trečiųjų asmenų parodymų konteksto su pateiktais rašytiniais įrodymais. Kolegija pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys šioje byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jokio steigiamojo susirinkimo 2007-08-21 Klaipėdos statybininkų mokykloje nevyko. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti neįrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad fakto nebuvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Teismai, nagrinėdami bylas, vertina tiek šalių paaiškinimus, tiek rašytinius įrodymus, taip pat liudytojų parodymus. Nagrinėjamoje byloje teismas vertino rašytinius įrodymus, trečiųjų asmenų, liudytojų parodymus, išreiškė savo nuomonę, kodėl juos pripažino patvirtinusiais tam tikras aplinkybes, todėl kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas. Nors kolegija sutinka, kad PSĮ 6 str. reglamentuoja profesinių sąjungų, o ne jų struktūrinių padalinių steigimą, tačiau nustačius, kad jokio steigiamojo susirinkimo nebuvo, konstatuotina, kad darbuotojų atstovavimo teisės nebuvo perduotos KMAPS, todėl pripažintina, kad ir vėliau priimti sprendimai yra neteisėti.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.