Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 173 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) vyriausiasis specialistas A. M. 2016-09-09 R. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VMI-01P-71214485-16 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016-09-09 atlikus R. T. vykdytos taksi veikos operatyvų patikrinimą nustatyta, kad R. T. tęstinį laikotarpį nuo 2015-10-28 (po patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį už leidimo taksi veiklai neturėjimą) iki 2015-12-29 teikė taksi paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistravęs individualios veiklos ir neturėdamas R. T. vardu išduoto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. R. T. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jungtinės veiklos sutarties sudaręs nebuvo, darbo santykių su šia bendrove neturėjo. Pagal patikrinimui pateiktas taksi pamainos ataskaitas nustatyta, kad R. T. per laikotarpį 2015-10-28 - 2015-12-29 iš taksi veiklos gavo 2433,15 eurų pajamų. Tuo R. T. pažeidė 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 358 str. 2 d. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos valdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 p nuostatas 1996-11-19 LR Transporto kodekso Nr. I-1628 18 str. 12 p., LR Susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. bei Lietuvos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. nuostatas.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. T. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jam paaiškino, jog visi dokumentai tvarkingi ir sakė, kad gali dirbti. Vairuotojai buvo nubausti, pusė mašinų buvo tvarkingi dokumentai, pusė ne, jis dirba su keliomis mašinomis. Direktorius jam aiškino, kad visi dokumentai tvarkingi. Jis ir dirbo ramiai galvodamas, kad dokumentai tvarkingi. Direktorius jam sakė, kad važiuotų dirbti. Taip gaunasi, jog jie nelegaliai dirba. Jis negalvojo, kad dirbo nelegaliai. Buvo sudaręs panaudos sutartį ir dispečerinės paslaugų sutartį, bet ten buvo nurodyta, kad jie visus dokumentus sutvarko. Jie patys turi sutvarkyti, taip nurodyta sutartyje. Dėl jungtinės veiklos sutarties neatsimena. Supranta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

VMI atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad viskas yra bylos medžiagoje, prašo pripažinti kaltu ir paskirti administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. T. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta šiais įrodymais.

Iš R. T. paaiškinimo tyrimo metu matyti, kad nuo 2013-07-05 pagal darbo sutartį dirbo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. jam pasiūlė pasirašyti dispečerio paslaugų ir automobilio panaudos sutartis asociacija „(duomenys neskelbtini)“. Padirbo pora mėnesių, atėmė mašinas ir iki 2015-06-30 pasirašė dispečerinės tiekimo paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dirbo iki 2015-12-14, kol atėmė mašiną. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo už dispečerio paslaugas 583,33 Eur., taip pat mokėjo už taksi kiekvieną iškvietimą 0.70 Eur. Kiekvieną mėnesį už taksi įsakymus sumokėdavo iki 400 eurų. Dirbo su įvairiomis „(duomenys neskelbtini)“ mašinomis, buvo sudaryta panaudos sutartis. Kiekviename taksi automobilyje buvo įrengtas taksometras prie kurio jis prisijungdavo savo raktu. Pamainos pabaigoje prisijungęs su raktu padarydavo pamainos ataskaitą kurią davė į žurnalą ir užpildydavo žurnalą, įrašydavo savo vardą ir pavardę. Vilnius veža pinigus pasiimdavo jis. „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)žadėjo sutvarkyti dokumentus reikalingus vykdyti individualiai veiklai. Todėl nei individualios pažymos nei leidimų jis nedarė (b. l. 4)

Iš Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-09-09 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad pagal mokesčių inspekcijos duomenų bazių informaciją, iš trečiųjų asmenų gautą informaciją, pateiktas taksi pamainos ataskaitas ir pagal patikrinimui pateiktą R. T. paaiškinimą nustatyta, kad R. T. nuo 2015-10-28 iki 2015-12-29 teikė taksi paslaugas su išnuomotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ lengvuoju automobiliu neįregistravęs individualios veiklos neturėdamas leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, vežėjo vardu neįregistravęs taksometro. Tuo pažeidė 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d. ir VMĮ prie LR FM 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklios vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 p. nuostatas ir 1996-11-19 LR kelių transporto kodeksu patvirtintų leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. bei LR susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. -80 patvirtintų keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punkto reikalavimus. Iš taksi veiklos per laikotarpį 2015-10-28 -2015-12-29 R. T. gavo 2433,15 eurų pajamų (2015-10-28030 gavo 106,15 eurų, 2015 m. 11 mėn. – 975,41 Eur, 2015 m. 12 mėn. – 1351,59 Eur.). R. T. darbo santykių su UAB „Sostinė veža“ neturėjo, jungtinės veiklos su šia bendrove nepasirašė (b. l. 2-3).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. K. 2016-01-29 pranešimo dėl jungtinės veiklos sutarties matyti, kad UBV „(duomenys neskelbtini)“ su vairuotojais, kurie nuomojasi automobilį ir naudojasi dispečerinės paslaugomis pasirašoma nuomos sutartis, jungtinės veiklos sutartys su vairuotojais nepasirašomos (b. l. 16).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti, kad R. T. nebuvo išduotas leidimas vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi (b. l. 14).

ATPK 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 173 str. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad, kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 337, nutartis bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.).

Tam, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, kad yra verčiamasi tam tikra veikla neturint licencijos (leidimo), jei tokia reikalinga pagal teisės aktus arba tai daroma neteisėtai (t. y. verčiantis šia veikla, nesilaikoma tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą kaip tokią daro absoliučiai neteisėtą). Be to, vienas iš būtinųjų šio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių – sistemingumas, tai yra veika turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma, kuriais siekiama gauti ar gaunama pajamų. Kitaip tariant, užsiėmimas viena ar kita veikla, kuria siekiama gauti pajamų, iš esmės turi būti nuolatinis ir pastovus. Šio straipsnio norma yra blanketinė, todėl traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika pažeidė asmuo. Teismas pažymi, jog organas (pareigūnas) surašęs protokolą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad R. T. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. nuostatas.

P. K. transporto kodekso 18 str. 12 p. keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas <...>. Analogišką reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi.

Kaip jau minėta, R. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį surašytas dėl to, kad jis vykdė individualią taksi veiklą - vežė keleivius už atlygį laikotarpiu 2015-10-28 - 2015-12-29, naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerinės paslaugomis, tačiau nustatyta tvarka neturėjo įsigijęs leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, ir nebuvo įregistravęs individualios veiklos. Jungtinės veiklos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta. Iš vykdytos taksi veiklos R. T. gavo 2433,15 eurų pajamų. Pats R. T. neprisipažįsta padaręs pažeidimą ir nurodo, kad (duomenys neskelbtini) žadėjo sutvarkyti dokumentus reikalingus vykdyti individualiai veiklai. Todėl nei individualios pažymos nei leidimų jis nedarė. Iš Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-09-09 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad pagal mokesčių inspekcijos duomenų bazių informaciją, iš trečiųjų asmenų gautą informaciją, pateiktas taksi pamainos ataskaitas ir pagal patikrinimui pateiktą R. T. paaiškinimą nustatyta, kad R. T. nuo 2015-10-28 iki 2015-12-29 teikė taksi paslaugas su išnuomotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ lengvuoju automobiliu neįregistravęs individualios veiklos neturėdamas leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, vežėjo vardu neįregistravęs taksometro. R. T. darbo santykių su UAB „Sostinė veža“ neturėjo, jungtinės veiklos su šia bendrove nepasirašė (b. l. 2-3). Remiantis byloje esančiais duomenimis, teismas vertina, kad nors ir pažeidėjas nepripažįsta savo kaltės, tai yra, teigia, kad galvojo, jog įmonė „Vilnius veža“ viską sutvarkys, tokia pažeidėjo pozicija neatleidžia jo nuo pareigos įstatymų nustatyta tvarka gauti leidimą vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. Vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), užtraukia atsakomybę, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje. Iš bylos duomenų matyti, kad su įmone „(duomenys neskelbtini)“ R. T. nebuvo sudaręs jungtinės veiklos sutarties, veiklą vykdė individualiai. Pažeidėjas neneigia, kad laikotarpiu nuo 2015-10-28 - 2015-12-29 vertėsi taksi veikla, neturėdamas leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms darytina išvada, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų nustatyti ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, todėl teismas sprendžia, jog R. T. kaltė padarius šį administracinį teisės pažeidimą visiškai įrodyta.

Teismas, skirdamas R. T. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas prekybos, finansų srityje, individuali veikla vykdyta neteisėtai, taip apsunkinant jos kontrolę), taip pat į R. T. apibūdinančius duomenis – brandaus amžiaus, vertėsi nelegalia veikla. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad ne kartą baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti už padarytus pažeidimus jam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – administracinę baudą – kurios dydis nustatytinas minimalus. Atsižvelgiant į tai, kad tikėtina, jog R. T. apgaulingai pasitikėdamas įmone „Sostinė veža“, kuri teikia dispečerinės ir taksi automobilių nuomos paslaugas, netinkamai legalizavo savo taksi paslaugų veiklą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jo atžvilgiu taikytina ATPK 30¹ straipsnio nuostata ir skirtina švelnesnė nei ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – bauda be neteisėtos veiklos įrankių ir gautų pajamų konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 20, 30, 30² straipsniais, 173 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. T. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą be neteisėtos veiklos įrankių ir gautų pajamų konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16061353435 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.