- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-637/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- R. D., R.
- Atsakovas
- Z. A., T. A. A., P., Z., P. L. A., T. A.
- Trečiasis asmuo
- A. D., J. D., V. M. D., E.
- Kreditorius
- A.V.
- Advokatai
- Valdas Pumputis, Rūta Sriubaitė, Loreta Urnikytė
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės,
dalyvaujant ieškovei R. D., jos atstovui advokatui Valdui Pumpučiui, atsakovei Z. A., jos atstovei advokatei Loretai Urnikytei, atsakovų T. A. A. ir P. L. A. atstovei advokatei Rūtai Sriubaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimo byloje Nr. 2-1615-450/09 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams: Z. A., T. A. A., P. L. A., tretieji asmenys: A. D., J. D., V. M. D., E. D., K. U. D., Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė Lilija Šilerienė dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir hipotekos pripažinimo baigta, ir
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. D. kreipėsi su ieškiniu atsakovams Z. A., T. A. A. ir P. L. A., kuriuo prašė pripažinti, kad prievolė grąžinti paskolintus 225 768 Lt pagal 2002-08-07 paskolos sutartį tarp A. V. A. ir Z. A., kaip solidariųjų kreditorių ir ieškovės R. D., įvykdyta, bei pripažinti, kad pasibaigusi hipoteka pagal 2002-08-21 patvirtintą hipotekos lakštą (duomenys neskelbtini), kuriuo paskolos sutartis buvo garantuota ieškovei priklausančiu gyvenamuoju namu bei žemės sklypo dalimi.
Ieškovė nurodė, kad 2002-08-07 tarp A. V. A., kuris šiuo metu yra miręs, Z. A., kaip solidariųjų kreditorių ir ieškovės R. D. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią neteko galios 1998-02-20 paskolos sutartis, sudaryta tik tarp A. V. A. ir ieškovės R. D., bei 2001-06-20 paskolos sutartis, sudaryta tarp A. V. A., Z. A. ir ieškovės R. D.. 2002-08-07 paskolos sutartyje nurodyta, kad ieškovė skolinga solidariesiems kreditoriams A.V. A. ir Z. A. 225 768 Lt, gautus apibendrinus pagal 1998-02-20 ir 2001-06-20 sutartis negrąžintas sumas. Šios paskolos užtikrinimui 2002-08-21 Vilniaus rajono 1 notarų biure buvo patvirtintas hipotekos lakštas, kuriuo ieškovei bei tretiesiems asmenims priklausančiu gyvenamuoju namu ir žemės sklypo dalimi buvo garantuotas paskolos įvykdymas. Vykdant paskolos sutartį, ieškovė grąžino kreditoriams: 2003-03-19 - 10 000 Lt; 2003-05-23 - 70 000 Lt; 2004-01-06 - 20 000 Lt; 2004-02-09 - 25 000 Lt, bei 2005-06-06 – likusią 100 768 Lt sumą bei delspinigius. Šias aplinkybes patvirtina mokėjimo pavedimai ir atsakovų T. A. bei P. L. A. 2005-06-06 patvirtinimas, kuriuo konstatuota, jog ieškovė pinigus pilnai sumokėjo. Šį patvirtinimą pasirašė A.V. A. sūnūs, nes 2005-03-07 Viktorijos (Australija) civilinio ir administracinio tribunolo Globos registro įsakymo pagrindu A. V. A. buvo paskirta globa ir jo turto administravimas perduotas globėjams, t.y. jo sūnums. Nors paskola grąžinta, tačiau ieškovė negali išregistruoti hipotekos, kadangi viena iš solidariųjų skolininkų, atsakovė Z. A., nepripažįsta tokio patvirtinimo, nes pagal LR CK 6.19 straipsnį ieškovė negalėjo pasirinkti, kuriam iš kreditorių įvykdyti prievolę. Be to, pasak atsakovės Z. A., 2006-10-05 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtinęs taikos sutartį tarp atsakovų, remiantis 2006-05-25 antstolio A.Bublio sudarytu turto apyrašu, sutarties 1.2.5 p. tarp išvardinto turto, nurodė ir 100 000 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą pagal 2002-08-07 paskolos sutartį, kuris po A.V. A. mirties perėjo atsakovei Z. A.. Atsakovės tvirtinimu, jei ši skolos dalis būtų grąžinta, tai toks kreditorinis reikalavimas nebūtų įtrauktas į antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.
Ieškovė nurodė, kad ji turėjo teisę pasirinkti, kuriam iš solidariųjų kreditorių įvykdyti prievolę (CK 6.19). Nors atsakovė Z. A. į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi 2005-03-17, tačiau buvo pripažinta, kad Z. A. neteisėtai veikė A.V. A. suteikto jai įgaliojimo pagrindu. A.V. A. globėjų T. A. ir P.L. A. 2005-06-06 patvirtinimas apie skolos įvykdymą yra tinkamas įrodymas, kad ieškovės prievolė pilnai įvykdyta, todėl ieškovė turėjo teisę reikalauti, kad hipoteka būtų baigta.
Atsiliepimas
Atsakovė Z. A. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo pirmą kartą kreipėsi 2005-03-17. Ieškovė dėl hipotekos išregistravimo kreipėsi 2005-08-23, tačiau, žinodama, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo, neturėjo teisės pasirinkti kreditoriaus, kuriam įvykdyti prievolę. Be to, A.V. A. globėjų 2005-06-06 pakvitavimas buvo pasirašytas jau po to, kai atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos priverstinio išieškojimo. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji yra 2006-02-25 mirusio A.V. A. testamentinė įpėdinė pagal 2001-08-27 sudarytą testamentą. Mirusiojo paveldėtojai, jo sūnūs, po palikėjo mirties buvo pradėję civilinę bylą dėl turto padalijimo, kuri pasibaigė 2006-10-04 Vilniaus apygardos teismui patvirtinus taikos sutartį. Antstolio A.Bublio 2006-05-25 sudarytame turto apyraše, tuo pačiu ir taikos sutartyje nurodyta, kad atsakovė paveldi ir kreditorinį reikalavimą 100 000 Lt sumai pagal 2002-08-07 paskolos sutartį.
Atsakovai T. A. ir P. L. A. patvirtino, kad ieškovė tinkamai įvykdė prievolę. Tą patvirtina 2005-06-06 jų pasirašytas patvirtinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino. Apygardos teismas nustatė, kad pagal tris paskolos sutartis, ieškovė, kaip paskolos gavėja, pinigus yra gavusi vienintelį kartą, t.y. iš A. V. A. pagal 1998-02-20 paskolos sutartį, dar nesant atsakovei Z. A. su A. V. A. santuokoje. Byloje įrodyta aplinkybė, jog atsakovai T. A. A. ir P. L. A. (A. V. A. globėjai ir turto administratoriai) teisėtai veikdami kaip atstovai patvirtino paskolos grąžinimą, išduodami 2005-06-06 Patvirtinimą (CK 6.65 str. 1 d.). Pagal LR CK 6.18 str. 3 d. visos pareigos įvykdymas vienam iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, atleidžia skolininką nuo pareigos įvykdymo kitiems kreditoriams, tokiu būdu vieno kreditoriaus pateiktas pakvitavimas, kuris nėra nuginčytas, apie visos solidariosios prievolės įvykdymą sukelia pasekmes abiem solidariesiems kreditoriams.
Z. A. pagal 2002-08-07 Paskolos sutartį turėjo tokią pat reikalavimo teisę, kaip ir kitas solidarusis kreditorius A. V. A., tačiau dalys prievoliniuose santykiuose nebuvo nustatytos, ir atsakovė Z. A. nebuvo paskolos sutartyje nurodytų pinigų savininkė, todėl pagal LR CK 6.129 str. 6 d. solidarusis kreditorius galėjo atleisti skolininką nuo visos dalies, tenkančios solidariesiems kreditoriams, prievolės įvykdymo. Todėl T. A. A. ir P. L. A. (A. V. A. globėjai ir turto administratoriai) atleisdami skolininkę nuo likusios prievolės įvykdymo, neviršijo savo reikalavimo teisės dalies.
Pagal CK 6.19 straipsnį ribojimą skolininkui pasirinkti kreditorių gali sukelti tik teisėtas, atitinkantis procesinius reikalavimus kreipimasis į teismą, o atsakovė Z. A. kreipėsi į Hipotekos teismą neturėdama tinkamų įgalinimų veikti kito solidaraus kreditoriaus vardu.
2005-06-06 patvirtinimu kreditoriaus A. V. A. globėjai ir turto administratoriai konstatavo visišką prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymą, todėl bet koks vėlesnis kreditoriaus pareiškimas negali būti teisiškai reikšmingas, kol šis patvirtinimas nėra nuginčytas. Atsakovai neneigia 2005-06-06 patvirtinimo. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad turto apyraše nurodytas įrašas apie 100 000 Lt kreditorinį reikalavimą buvo suprantamas, kaip bet koks kitas kreditorinis reikalavimas, jokiu būdu ne pagal įvykdytą sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovė Z. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais svarbiausiais argumentais:
1. Aplinkybė, kad pinigai faktiškai buvo perduoti pagal 1998-02-20 paskolos sutartį, nevaržo Z. A. kaip solidarios kreditorės (pagal 2002-08-07 paskolos sutartį) teisių. Z. A. turėjo ne tik procesinę solidariojo reikalavimo teisę, bet ir nuosavybės teisę į ½ dalį pagal paskolos prievolę grąžinamos pinigų sumos. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Z. A. ir A. V. A. dalys, į kurias šie asmenys turi reikalavimo teisę, negali būti nustatytos.
2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nustatydamas, jog ieškovė tinkamai įvykdė prievolę pagal ginčo sutartį. Byloje svarbu nustatyti, ar prievolę ieškovė vykdė visiškai ir ar ji buvo įvykdyta tinkamam asmeniui, tinkamu būdu, ar ieškovė buvo atleista nuo prievolės įvykdymo, nuo kokios dalies prievolės įvykdymo ieškovė buvo atleista, ar kreditorius, atleidęs ieškovę nuo prievolės ar jos dalies įvykdymo, turėjo tokią teisę. Pirmosios instancijos teismas byloje nepasiekė įrodinėjimo tikslo – nenustatė tiesos, įrodymus vertino nevisapusiškai. Ieškiniuose ieškovė nurodė datas, kada buvo grąžinti pinigai. Tačiau vėliau 2009-04-01 vykusio teismo posėdžio metu situacija nurodant faktines aplinkybes pasikeitė – ieškovė nurodė, kad nuo skolos dalies bei nuo delspinigių T. A. A. bei P. L. A. ją atleido. Atsakovai, būdami nusistatę prieš Z. A., palaikę šią pasikeitusią ieškovės poziciją. Byloje nėra įrodymų apie neabejotiną atsakovų valią atleisti ieškovę nuo prievolės grąžinti dalį skolos. Tokiu įrodymu negali būti laikomas T. A. A. bei P. L. A. 2005-06-06 pakvitavimas bei paaiškinimai.
3. 2005-06-06 pakvitavimas, kuriame nurodyta, kad skola (225 768 Lt) pagal 2002-08-07 paskolos sutartį pilnai grąžinta, buvo surašytas formaliai, jo nesiejant su realiu pinigų pagal 2002-08-07 paskolos sutartį grąžinimu. Be to, atsakovai po to, kai Z. A. kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, jau nebegalėjo spręsti atsakovės atleidimo nuo dalies skolos sumokėjimo klausimo.
4. Byloje nenustatyta, kad ieškovė prievolę įvykdė tinkamai, nes ji visos prievolės neįvykdė – atidavė tik dalį skolos, o ne visą skolą. Nuo dalies skolos mokėjimo ieškovė nebuvo atleista. Todėl ieškovė vis dar skolinga 70768 Lt ir delspinigius.
5. Net jeigu A. V. A. globėjai būtų atleidę ieškovę nuo A. V. A. tenkančios solidarios reikalavimo teisės, R. D. galėjo būti atleista tik nuo ½ dalies grąžintinos sumos (CK 6.129 str. 6 d., 6.17 str. 6.117 str. 1 d.), t.y. 50384 litų.
6. Vadovaujantis CK 6.19 str., nuo 2005-05-10, kada buvo pradėtas išieškojimo procesas, ieškovė nebegalėjo pasirinkti kreditoriaus, kuriam ji įvykdys prievolę. Vykdydama prievolę A. V. A. globėjams, taip pat kreipdamasi į juos dėl patvirtinimo, kad prievolė įvykdyta, surašymo, ieškovė šią CK nuostatą pažeidė. Be to, net ir turėdama atsakovų pakvitavimą, kad prievolė įvykdytą, ieškovė dar atliko kelis mokėjimus (2005-06-17, 2006-03-15) pagal 2002-08-07 paskolos sutartį.
7. Kad nuo 2005-05-10 ieškovė nebegalėjo pasirinkti kreditoriaus, kuriam įvykdys prievolę, yra nustatyta įsiteisėjusia 2005-11-08 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartimi byloje Nr. 445A/2005 bei 2006-01-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-105-40/2006.
8. Z. A. pradėtas skolos priverstinio išieškojimo procesas yra teisėtas. Viena, bet kuris solidarus kreditorius turi teisę pareikšti reikalavimą dėl skolos ar jos dalies (CK 6.18 str., 1 d.). Be to, Z. A. nebuvo informuota apie įgaliojimo veikti A. V. A. vardu pasibaigimą.
9. Dalį skolos ieškovė grąžino jau po A. V. A. mirties (mirė 2006-02-25), kai buvę jo globėjai nebegalėjo veikti kaip A. V. A. globėjai.
10. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad po A. V. A. mirties ieškovė nepažeidė savo pareigos grąžindama skolą mirusiojo sūnums, kai ne jie, bet Z. A. buvo mirusiojo įpėdinė (pagal testamentą).
11. Pagal 2002-08-07 paskolos sutartį, paskola turėjo būti grąžinama banko pavedimu, tačiau 2006-03-15 10 000 Lt tuo metu jau mirusio A. V. A. sūnums buvo sumokėta grynais surašant pakvitavimą. Globos santykiai tuo metu jau buvo pasibaigę, o paveldėjimo klausimas dar nebuvo išspręstas, todėl mirusio A. V. A. sūnūs, nebūdami kreditoriais pagal 2002-08-07 paskolos sutartį, negalėjo duoti sutikimo dėl kitokio prievolės įvykdymo būdo.
12. Teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 str. 1 d.). 2006-10-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-206334/06 patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią turtas, išvardintas antstolio Andriaus Bublio sudarytame turto apyraše asmeninės nuosavybės teise atitenka Z. A.. Taigi, taikos sutartimi, buvo susitarta, kad turtinė reikalavimo teisė skolos likučiui pagal ginčo sutartį lieka Z. A.. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, Z. A. tapo vienintele kreditore reikalavimui pagal 2002-08-07 paskolos sutartį. Atitinkami hipotekos lakšto pakeitimai buvo įregistruoti hipotekos registre.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat nurodo, kad pripažįsta, jog ieškovė tinkamai įvykdė prievolės dalį, sudarančią 125 000 Lt, tačiau nesutinka, kad ieškovė ginčo prievolę likusioje dalyje, t.y. dalyje dėl 100768 Lt grąžinimo įvykdė tinkamai.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Nepagrįsti apeliantės motyvai, kad ieškovės paaiškinimai yra nenuoseklūs. Ieškovė nuo pat pradžių tvirtino, kad jos prievolė atsakovams yra pasibaigusi ir savo teiginius grindė 2005-06-06 patvirtinimu, kuris iki šiol nėra nuginčytas, apie skolos grąžinimą. Tik vėliau, nagrinėjant bylą ir aiškinantis, kokia apimtimi prievolė buvo įvykdyta natūra, o kokia apimti pasibaigė kitais prievolių pabaigos būdais, prievolės įvykdymo aplinkybės buvo detalizuotos.
2. 2005-06-06 patvirtinimas yra nedviprasmiškas, tinkamas ir atitinka jį pasirašiusių atsakovų teisme dėstomą poziciją. Kol 2005-06-06 patvirtinimas nenuginčytas nėra pagrindo jį laikyti neteisėtu.
3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.129 straipsnio 6 dalį. 2005-06-06 patvirtinimą pasirašę atsakovai, atleisdami ieškovę nuo likusios prievolės įvykdymo, neviršijo savo reikalavimo teisės dalies (112 884 Lt).
4. Pagal CK 6.19 straipsnį pasekmes (ribojimą skolininkui pasirinkti kreditorių) galėjo sukelti tik teisėtas tinkamas kreipimasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
5. Skirtingai nei teigia apeliantė, 2005-11-08 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartyje bei 2006-01-04 Vilniaus apygardos teismo nutartyje nebuvo sprendžiamas prievolės tinkamo/netinkamo įvykdymo klausimas.
6. Bet kokie po patvirtinimo apie prievolės pabaigą išdavimo kreditoriaus pareiškimai apie tai, kad prievolė neįvykdyta, yra teisiškai nereikšmingi, nes nešalina tų pasekmių, kurias sukelia pakvitavimo apie prievolės įvykdymą išdavimas. Skolos įtraukimas į paveldimo turto aprašą nedaro skolos negrąžinta.
6. Patvirtinta taikos sutartis neturi ieškovei, nedalyvavusiai byloje, prejudicinės galios.
Atsakovai T. A. A. ir P.L. A. taip pat pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė Z. A. nebuvo pagal 1998-02-20 sutartį perduotų pinigų bendrasavininkė, todėl neįgijo teisės reikalauti, kad A. V. A. paskolinti pinigai būtų grąžinti jos nuosavybėn. 2002-08-07 sutarties pagrindu Z. A. tik įgijo teisę reikalauti, kad A. V. A. paskolinti pinigai būtų grąžinti A. V. A. nuosavybėn. Ieškovė tinkamai įvykdė prievolę grąžindama skolą asmeniui, kurio kreditoriaus teisės atsirado iš realiai įvykdyto pinigų paskolinimo.
2. Kadangi Z. A. neturėjo teisės vienasmeniškai reikšti ieškinio dėl prievolės įvykdymo, CK 6.19 str. norma ji negali remtis, kadangi pagal šią normą galimybės pasirinkti kreditorių ribojimas yra numatytas tada, kai solidariųjų kreditorių teisės yra lygios.
3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. V. A. globėjų ir turto administratorių 2005-06-06 patvirtinimas, surašytas negavus visos paskolos sumos, yra skolininkės atleidimas nuo tolimesnio prievolės įvykdymo.
4. Teismo patvirtinta taikos sutartimi nebuvo susitarta, kad turtinė reikalavimo teisė pagal 2002-08-07 paskolos sutartį skolos likučiui tenka Z. A.. Taikos sutartimi atsakovai T. A. A. ir P. L. A. nepripažino, kad ginčo prievolė jiems nėra įvykdyta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ieškovė reikalavimą prievolę pripažinti įvykdyta ir hipoteką pripažinti pasibaigusia prašė dėl to, kad atsakovė Z. A. nėra tikra solidarioji kreditorė pagal 2002-08-07 paskolos sutartį, nes paskola jai buvo suteikta 1998-02-20 paskolos sutartimi tarp A.V. A. ir paskolos sutarties galiojimas pasibaigė 2001-06-20 pasirašius kitą paskolos sutartį tarp A. V. A., atsakovės Z. A. ir ieškovės. Pastaroji paskolos sutartis taip pat nustojo galioti pasirašius 2002-08-07 paskolos sutartį, kurioje nurodyta, jog ji iš solidarių kreditorių A. V. A. ir Z. A. gavo 225 768 Lt paskolą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė Z. A. pagal 2002-08-07 paskolos sutartį yra solidari kreditorė su A. V. A. ir turi tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš šios sutarties, kaip ir A. V. A., tame tarpe ir reikalauti įvykdyti prievolę, pagrįstas. CK 6.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys gali susitarti ir nustatyti, kad kreditorių reikalavimas yra solidarus, t.y. kiekvienas iš kreditorių turi teisę pareikšti skolininkui reikalavimą tiek dėl visos skolos, tiek dėl jos dalies. Atsakovė Z. A. 2002-08-07 paskolos sutartimi šalių valia tapo solidaria su A. V. A. ieškovės R. D. kreditore. Tai, kad pinigus ieškovei A. V. A. perdavė pagal 1998-02-20 paskolos sutartį, kuriai nepasibaigus įvykdymu, 2001-06-20 buvo sudaryta kita sutartis, kurioje sutarties šalių valia Z. A. tapo solidaria ieškovės kreditore, ir pastarajai sutarčiai taip pat nepasibaigus šalių valia ir susitarimu 2002-08-07 sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią neteko galios 2001-06-20 paskolos sutartis, atsakovės Z. A. teisėms ir pareigoms įtakos neturi – ji liko solidari su A. V. A. ieškovės kreditorė, turinti CK 6.18 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises ir pareigas.
Ieškovė reikalavimą prievolę pripažinti įvykdyta ir hipoteką pripažinti pasibaigusia grindė ir ta aplinkybe, kad ją nuo likusios paskolos dalies atleido atsakovės Z. A. sutuoktinio, solidaraus kreditoriaus A. V. A. vaikai T. A. A. ir P. L. A., kurie Australijos Viktorijos civilinio ir administracinio tribūnolo 2005-03-07 d. įsakymu buvo paskirti A. V. A. globėjais ir turto administratoriais. T. A. A. ir P. L. A. surašė 2005-06-06 patvirtinimą, kuriame nurodė, jog pagal 2002-09-07 paskolos sutartį, pasirašytą tarp A. V. A., Z. A. ir R. D., pastaroji pilnai įvykdė prievolę grąžindama 225 768 Lt ir iš šio reikalavimo atsirausius delspinigius už laiku negrąžintą paskolos sumą.
Pirmosios instancijos teismas šį pakvitavimą vertino kaip tinkamą įrodymą, patvirtinantį prievolės įvykdymą. Su tokiu pakvitavimo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė R. D. ir T.A. A. bei P. L. A. atstovas tvirtino, jog T.A. A. ir P.L. A. 2005-06-06 patvirtinimu atleido ieškovą nuo prievolės įvykdymo. Šiame patvirtinime įrašyti teiginiai, kad R. D. pilnai įvykdė 2002-08-07 paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – pilnai grąžino paskolos sumą – 225 768 Lt bei delspinigius už laiku negrąžintą paskolos sumą, reiškia atleidimą nuo prievolės, nes paskola (pinigai) nebuvo grąžinami. Pagal CK 6.21 straipsnio 1 dalį vienam iš solidarių kreditorių atsisakius savo reikalavimo teisės, skolininkas nuo prievolės dalies kitam solidariam kreditoriui neatleidžiamas. Kadangi solidarūs kreditoriai Z. A. ir V. A. ar jo globėjai ir turto administratoriai T.A. A. ir P. L. A. kreditorinės reikalavimo teisės nebuvo pasidalinę, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad T. A. A. ir P. L. A. atleido ieškovę nuo visos paskolos grąžinimo.
Kad prievolė pagal paskolos sutartį nėra įvykdyta rodo ir 2006-10-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp atsakovų, kur, remiantis 2006-05-25 antstolio A.Bublio sudarytu turto apyrašu, sutartyje tarp išvardinto turto nurodytas ir 100 000 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas pagal 2002-08-07 paskolos sutartį. Ši taikos sutartis yra galiojanti ir šalims turi teismo sprendimui prilygstančią galią. Šioje taikos sutartyje atsispindi ir atsakovų T.A. A. ir P. L. A. valia dėl kreditorinio reikalavimo pagal 2002-08-07 paskolos sutartį.
Konstatavus, kad ieškovė turėjo solidaraus kreditoriaus teises, įskaitant ir teisę reikalauti įvykdyti prievolę, taip pat konstatavus tai, kad byloje neįrodyta, jog visa prievolė būtų buvusi įvykdyta, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus prievolę pripažinti įvykdyta ir hipoteką pripažinti pasibaigusia. Šios nustatytos aplinkybės yra pakankamos, kad tenkinti apeliacinį skundą ir atitinkamai kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, įskaitant ir ginčą dėl likusios neįvykdytos prievolės dalies dydžio, kas nėra šios bylos apeliacinio nagrinėjimo dalykas, teisingam bylos išnagrinėjimui nebereikšmingi.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują – ieškinio netenkina, todėl ir bylinėjimosi išlaidų, susidariusių iki panaikinamo sprendimo priėmimo, paskirstymas turi būti peržiūrėtas (CPK 93 str. 1 ir 4 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė turėjo 2000 litų išlaidas dėl advokato paslaugų. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės R. D.. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme susidarė 94,5 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Šios išlaidos valstybei priteistinos taip pat iš ieškovės R. D..
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pagal bylos duomenis, apeliantė sumokėjo 3015 litų žyminio mokesčio, kuris apeliantei priteistinas iš bylą apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusios ieškovės. Apeliantei iš ieškovės taip pat priteistinos dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos – 2000 litų. Valstybei iš ieškovės priteistinos išlaidos, susidarę dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme – 4.05 litų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti apeliantei Z. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų, turėtų dėl advokato paslaugų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovės R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 94,5 litų (devyniasdešimt keturis litus, penkiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Priteisti apeliantei Z. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų, turėtų dėl advokato paslaugų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti apeliantei Z. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3015 Lt (tris tūkstančius penkiolika litų) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš ieškovės R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,05 litų (keturis litus, penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.