Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 159 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose ir, paskirtą bausmę subendrinus su 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų. Bausmės pradžia – 2005 m. spalio 20 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 20 d. Komisijos 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatavęs, kad nuteistasis nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nuteistasis A. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad nutartis yra neteisinga, o teismo motyvai ir argumentai neatitinka realios situacijos ir yra interpretuojami savaip. Teismas nutartyje nurodo, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra per maža, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmo vertinimo metu buvo taikoma kita nevisapusiška balų skaičiavimo metodika ir balai turėjo būti žymiai aukštesni. Taip pat nebuvo atsižvelgta į ypatingai svarbią aplinkybę, kad pataisos namuose jis įsidarbino. Neteisingai teismas įvertino ir gautų nuobaudų bei paskatinimų chronologinę eilę. Teismo išvados apie kažkokį nenuoseklumą iš viso nesuprantamos. Visos nuobaudos skirtos bausmės atlikimo pradžioje ir šią aplinkybę teismas turėjo įvertinti. Nuteistasis A. K. taip pat mano, kad teismo nurodyti kriminogeniniai veiksniai ne visiškai atitinka bylos faktines aplinkybes, didžioji dalis veiksnių yra statiniai, jų neįmanoma pakeisti. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad jau nemažą laiko tarpą tiek artimieji, tiek pataisos namų darbuotojai ne kartą yra sakę, kad jis pasitaisė ir subrendo kaip asmenybė. A. K. nurodo, kad jam nebeaktualūs konfliktai, kriminalinė subkultūra, smurtas ar kitoks nusikalstamas elgesys. Gyvenimo tikslai ir prioritetai pasikeitė lyginant su bausmės pradžia. Nori tapti visaverčiu visuomenės nariu, sukurti šeimą, dirbti sąžiningą darbą, o tai visiškai nesiderina su nusikalstamu pasauliu. Atsiliepimų į nuteistojo A. K. skundą negauta. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimtas sprendimas atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, yra pagrįstas, motyvuotas, išvados paremtos visapusišku aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, vertinimu. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema – 35 balai. Tačiau vien tik šių aplinkybių nepakanka. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, todėl šiuo metu dar nėra pagrindo tikėtis, kad savo tikslų nuteistasis laisvėje sieks tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (nuteistasis penkis kartus skatintas, aktyviai dalyvauja pataisos namuose vykdomose programose, mokėsi ir įgijo specialybę, palaiko ryšius su artimaisiais), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo nuo 36 balų iki 35 balų, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiūrio, mąstymo aspektai neduoda pagrindo išvadai, kad nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis yra pakankamas. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, vis tik jo elgesys negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas. Praėjus metams nuo bausmės atlikimo pradžios, kai nuteistajam neabejotinai buvo žinoma pataisos įstaigoje nustatyta tvarka ir reikalavimai, jis vienuolika kartų buvo baustas už įvairius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Paskutinė nuobauda paskirta 2013 m. spalio 4 d. Įvertinus nuteistajam skirtas nuobaudas ir paskatinimus, jų paskyrimo laiką, matyti, kad nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus, nuteistasis buvo ir baustas, ir skatintas, teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai stebimi tik nuo 2015 m. vidurio, kai nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nebepažeidinėjo, buvo skatintas (2015 m. birželio 22 d. ir 2016 m. sausio 27 d.). Nors nuobaudos šiuo metu ir negalioja, jos nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nesilaikyti nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Ši aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo sėkmingumo yra svarbi, kadangi probacijos taikymas neišvengiamai siejamas su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų, kurių lygtinai paleistas asmuo privalo laikytis, nustatymu. Pagrindo manyti, kad nuteistajam A. K. taikomas lytinis paleidimas turės ilgalaikį poveikį, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau, neduoda ir paties nuteistojo požiūris į jo nusikalstamus veiksmus (nuteistasis kaltę dėl nužudymo neigia teigdamas, kad nukentėjusysis negalėjo mirti nuo jo padarytų sužalojimų), požiūris į darbą (nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis požiūrį į darbą pakeitė, įsidarbino, iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios 2005 m. spalio 20 d. nors ir žinodamas, kad yra priteistas pakankamai didelis civilinis ieškinys, dėl darbo nesikreipė, įsidarbino tik po to, kai 2016 m. vasario 4 d. buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą ir nustatytos socialinės reabilitacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos). Paminėtos aplinkybės, taip pat nuteistajam nustatyti kriminogeniniai ir artimi kriminogeniniai veiksniai, kolegijos vertinimu, rodo, kad nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų, nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai yra sietini su nuteistojo noru save teigiamai pristatyti komisijai, o ne su siekiu savo elgesiu įrodyti, kad jis padarė išvadas dėl savo nusikalstamų veikų, savo elgesį vertina neigiamai, yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.