- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-554-390/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Dalė Burdulienė, Albinas Čeplinskas
- Pareiškėjas
- D. T.
- Suinteresuotas asmuo
- E. S.
- Skolininkas
- G. S., E. S.
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Albino Čeplinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. T., suinteresuoto asmens E. S. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. patikslintą skundą suinteresuotiems asmenims skolininkui G. S., E. S. antstoliui Raimundui Stanislauskui dėl antstolio veiksmų, kuria pareiškėjo skundas iš dalies tenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. T. patikslintu skundu (II tomas, b.l.3-4) prašė :
1. Panaikinti 2009 m. balandžio 28 d. antstolio Raimondo Stanislausko patvarkymą „Dėl atsisakymo nukreipti į skolininko sutuoktinės E. S. turtą, nenustatinėjant turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje“ vykdomosiose bylose Nr.0070/09/00717; 0070/09/00737.
2. Panaikinti 2009m. kovo 3d. siūlymą kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo.
3. Įpareigoti antstolį Raimondą Stanislauską nukreipti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0070/09/00717 ir 0070/09/00737, į bendrą G. S. ir E. S. turtą, o jo esant nepakankamai, išieškojimą nukreipti į sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Paaiškino, kad 2008-06-27 ir 2008-11-20 pareiškėjas paskolino G. S. po 100 000 eur. Pagal 2008-06-27 vekselį G. S. privalėjo sumokėti 110 000 eur. iki 2009-02-16, pagal 2008-11-20 vekselį įsipareigojo sumokėti 106 000 eur. iki 2008-02-28. Skolininkas savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl vykdomųjų raštų išdavimo. 2009-03-03 pareiškėjas kreipėsi į antstolį R.Stanislauską, prašydamas išieškojimą nukreipti į bendrą skolininko ir jo sutuoktinės E. S. turtą, nenustatinėjant turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nes skolininko skola kilo iš bendros sutuoktinių prievolės. 2009-04-23 pakartotinai kreipėsi į antstolį su tuo pačiu prašymu. 2009-04-28 patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti šį prašymą. Mano, kad antstolio patvarkymas yra nepagrįstas. Paskolinti pinigai buvo panaudoti bendriems sutuoktinių šeimos poreikiams tenkinti, 100 000 eur., kuriuos pareiškėjas pervedė 2008-06-27 į asmeninę G. S. sąskaitą tą pačią dieną buvo pervesti į tiekėjų sąskaitą t.y. buvo nupirkta UAB „Vintana“ prekių. Abu sutuoktiniai yra šios įmonės akcininkai, iš įmonės gautas pelnas buvo naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolė turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto ir turto dalies nustatinėti nereikia. Taip pat nurodė, kad E. S. apie paimtas paskolas tikrai viską žinojo, nes yra kelis kartus dalyvavusi derybose. Pažymi, kad ji buvo UAB „Vintana“ direktorė, tad negalėjo nežinoti, kad firmos sąskaitoje atsirado 100 000 eur. Paskolas ėmė šeimos įmonei, iš tos įmonės ir gyveno, S. žinojo ir apie antrą paskolą, kurios prašė atsiskaitymui už buto remontą, ji kartu tarėsi dėl paskolos, nors pačiame banke, kai pervedinėjo pinigus, jos nebuvo. Per 2008 m. Sikorskiai per bankus išgrynino virš 500 000 Lt, gerai gyvena, moka didžiulę paskolą, nors pagal VSDFV jų atlyginimai po 1000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Įpareigojo antstolį Raimondą Stanislauską nukreipti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr.0070/09/00717 ir 0070/09/00737, į bendrą G. S. ir E. S. turtą, o jo esant nepakankamai, išieškojimą nukreipti į sutuoktiniams santuokos metu įgytą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Kitus skundo reikalavimus atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo 2 vyk. bylas Nr. 0070/09/00717 ir Nr. 0070/09/00737 pagal vyk. įrašus : 2009 02 17 Nr. 2-403 dėl 380964,40 Lt skolos ir 2009 03 02 Nr. 2-502 dėl 367111,80 Lt skolos išieškojimo iš skolininko G. S. išieškotojui D. T.. Antstolis 2009 03 03 priėmė patvarkymą „Dėl siūlymo išieškotojui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, kuriuo vadovaudamasis CPK 667 str.1 d. siūlė išieškotojui D. T., skolininkui G. S., ir E. S. kreiptis su prašymu į Kauno m. apylinkės teismą iki 2009 03 27 dėl skolininko G. S. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo. Antstolis Raimundas Stanislauskas 2009 04 28 priėmė patvarkymą „Dėl atsisakymo išieškojimą nukreipti į skolininko sutuoktinės E. S. turtą, nenustatinėjant turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje“. E. S. ir G. S. 2007 05 25 sudarė santuoką. 2009 04 05 ieškovė E. S. pareiškė ieškinį atsakovui G. S. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo ir bendro turtom padalijimo. 2009 07 15 ieškovė E. S. kreipėsi į teismą dėl atsisakymo nuo ieškinio, kuriame nurodė, kad su atsakovu G. S. susitarė dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Dėl reikalavimo panaikinti 2009 03 03 antstolio siūlymą kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo.
Teismas nurodė, kad patvarkymas priimtas 2009 03 03, o pareiškėjo skundas paduotas 2009 05 11, todėl skundo padavimo terminas nepraleistas. Konstatavo, kad 2009 03 03 patvarkymas yra priimtas nepažeidžiant civilinio proceso, reglamentuojančio vykdymo proceso eigą reikalavimų, CPK 667 str. reikalavimų ir jo priėmimas buvo būtinas ir esminis, nes antstolis, vykdydamas išieškojimą, areštavo ne tik skolininko G. S., bet ir jo sutuoktinės E. S. turimą turtą.
Dėl reikalavimo panaikinti 2009 m. balandžio 28 d. antstolio patvarkymą „Dėl atsisakymo nukreipti į skolininko sutuoktinės E. S. turtą, nenustatinėjant turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje“.
Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, jog prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, o ne pats antstolis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti antstolio 2009-04-28 patvarkymo.
Dėl reikalavimo įpareigoti antstolį nukreipti išieškojimą į bendrą G. S. ir E. S. turtą, o jo esant nepakankamai, išieškojimą nukreipti į sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies. Nurodė, kad kol nėra paneigta CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikoma bendra sutuoktinių prievole. CK nenurodyta, kad vekseliui pasirašyti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, todėl galioja CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Suinteresuotas asmuo E. S. šios prezumpcijos paneigimo galimybe nesinaudojo. G. S. su trečiaisiais asmenimis (kreditoriais) sudarytų sandorių neginčijo, nepateikė įrodymų, paneigiančių prezumpciją, nepareiškė ieškinio dėl savo teisių, nesusijusių su šeimos interesais gynimo. Teismas nevertino E. S. pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir juo nesirėmė, kadangi žinutes gali išsiųsti bet kas, o protokolas neįrodo fakto, kad sutuoktinė nežinojo apie paimtas paskolas. E. S. teiginius, kad ji nieko nežinojo apie sudarytas asmenines G. S. paskolas ir sudarant juos ji nedalyvavusi paneigia pareiškėjo D. T., jo atstovės advokatės duoti paaiškinimai, kad ji buvo mašinoje, kai tarėsi dėl paskolos sąlygų, tačiau į banką nėjo, bei pačios E. S. ieškinys civ. byloje Nr. 2-5314-653/2009, kurį ji pareiškė 2009 04 05, bei kuriame ji nurodo skolos dydį pareiškėjui D. T., tai yra iš karto po pareiškėjo vykdomųjų. įrašų pateikimo priverstinai vykdyti antstoliui. Nustatė, kad įmonė yra šeimos verslas ir jos veikla pirmiausiai skirta šeimos poreikiams tenkinti. Teismas sprendė, jog kreditoriaus D. T. pasiskolinti pinigai buvo panaudoti bendram verslui ir šeimos poreikiams tenkinti (būsto gerinimui, kai į jį buvo investuota apie 500000Lt suma) tai yra šeimos interesais. Nurodė, kad paskolų panaudojimas verslui reiškia, jog pinigai buvo panaudoti šeimos interesais, todėl konstatavo, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdytina prievolė atsirado CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. T. prašo Kauno miesto apylinkės teismo nutartį pakeisti dalyje, rezoliucinę dalį išdėstant taip: įpareigoti antstolį Raimondą Stanislauską nukreipti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0070/09/00717 ir 0070/09/00737, į bendrą G. S. ir E. S. turtą, o jo esant nepakankamai, išieškojimą nukreipti į sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsiradusios prievolės pobūdį ir nusprendė, kad prievolė buvo bendroji ir vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, tačiau teismas peržengė savo kompetencijos ribas, kartu pažeidė CPK 265 str. 2 d. – peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas. Teismas nutarė tenkinti skundo reikalavimo dalį - įpareigojo antstolį nukreipti išieškojimą į bendrą G. S. ir E. S. turtą, o jo esant nepakankamai, išieškojimą nukreipti į sutuoktiniams santuokos metu įgytą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio pareiškėjas nereiškė.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. S. prašo panaikinti 2009-11-27 nutartį ir D. T. skundą atmesti, priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismas rėmėsi D. T. ir jo atstovės nepagrįstais ir neparemtais įrodymais ir prielaidomis. Teigia, kad teisme ji įrodė, jog sandoris buvo sudarytas be jos sutikimo, pateikė įrodymus, kad apie G. S. paskolas sutuoktinei nieko nebuvo žinoma, tačiau teismas šiais įrodymais nesirėmė, o rėmėsi tik D. T. pateiktomis prielaidomis ir jokiais įrodymais nepagrįstais samprotavimais. Teigia, jog pareiškėjo ir jo atstovės teiginiai, kad E. S. apie sudarytas paskolas žinojo, kai buvo tariamasi dėl paskolų ji sėdėjusi mašinoje, viską girdėjusi ir supratusi yra melas. Nurodo, kad pateikė 2009-04-02 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, šis įrodymas yra laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, tačiau teismas šiuo įrodymu nesirėmė, teigdamas, kad žinutes gali nusiųsti bet kas, tai, suinteresuoto asmens nuomone, rodo teismo šališkumą. Kad telefoninė žinutė nėra įrodymas, jį turėjo paneigti pareiškėjas ar teismas, bet neturint jokių paneigiančių įrodymų, tai teigti teismas negalėjo. Teismas klaidingai sprendė, kad šiems teisiniams santykiams turi būti taikomos LR CK 3.92 str. 3 d. normos. Teismas klaidingai nurodo, kad viena paskola įplaukė į UAB „Vintana“ sąskaitą, kita buvo panaudota šeimos gyvenimo sąlygoms gerinti. Pats pareiškėjas nurodė, kad viena paskola buvo pervesta ne į UAB „Vintana“ sąskaitą, bet vienai Šveicarijos įmonei produkcijai pirkti, teismo teiginys, kad kita paskola buvo panaudota šeimos gyvenimo sąlygoms pagerinti niekuo nepagrįstas. Tai patvirtinančių įrodymų nėra, neaišku kur buvo panaudoti pinigai pagal antrą paskolą, ar apskritai jie G. S. buvo gauti. Teismui pateikti įrodymai, kad visi buto remontai, baldai, inventorius daryti ir pirkti prieš paskolą (t.I., b.l. 79-88), tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Teismo teiginys, kad E. S., norėdama paneigti prezumpciją privalėjo ginčyti sandorį prieštarauja įstatymo normoms, nes LR CK 3.96 str. 1 d. nurodyta, kad kitas sutuoktinis gali, bet ne privalo ginčyti sandorį. Kadangi prezumpciją suinteresuotas asmuo paneigė pateiktais teismui įrodymais, ji neprivalėjo bylinėtis dėl sandorio panaikinimo. Teigia, kad G. S. paimta paskola nebuvo paimta šeimos interesais, ji nebuvo būtina šeimos poreikiams, ji buvo nereikalinga, E. S. su ja nesutiko ir apie jos paėmimą nežinojo. Visas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas buvo įsigytas prieš pasirašant vekselius, todėl teiginys, kad šiais pinigais buvo pagerinta šeimos padėtis klaidingas. Net jeigu ir skolinti pinigai buvo panaudoti UAB „Vintana“ veikloje, tai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl prievolės pobūdžio, kadangi UAB „Vintana“ yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kurio turtas bei skoliniai įsipareigojimais yra atskirti nuo jos akcininkų turto. Apeliantės nuomone teismas turėjo remtis CK 3.109 str. 3 d., o ne 3.109 str. 1 d. 5 p. ir pagal šią normą sutuoktinio sutikimas paimti paskolą nepreziumuojamas, jis turėjo būti gautas prieš imant paskolą. Taip pat teigia, kad teismas išėjo už skundo ribų, kadangi nesant D. T. prašymo ėmėsi nustatinėti prievolės prigimtį. Teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, nors kvitas ir buvo pridėtas. Apeliantės nuomone skundas dėl antstolio veiksmų paduotas praleidus terminą, nes T. neįrodė kada sužinojo apie skundžiamo veiksmo atlikimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į E. S. atskirąjį skundą pareiškėjas D. T. prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas sutinka su teismo nutartyje nurodytais motyvais, mano, kad teismo išvados padarytos išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes bei įrodymus. Papildomai nurodo, kad E. S. ir G. S. dėl D. T. turto užvaldymo apgaulės būdu yra pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo. 2009-12-10 ir 2009-12-21 apklausų protokolai paneigia bet kokias abejones dėl E. S. nežinojimo apie gautas paskolas ir jų panaudojimą. Papildomus įrodymus pateikia apeliacinės instancijos teismui, kadangi tik 2010-01-26 gavo šių dokumentų patvirtintas kopijas.
Atsiliepime į D. T. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. S. nurodo, kad atskirasis skundas turėtų būti atmestas. Teigia, kad teismas neišėjo už reikalavimo ribų, o tik juo susiaurino t.y. patenkino ne visą reikalavimą.
Apeliacinės instancijos teismas priima D. T., kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus, kadangi pareiškėjas juos gavo po 2009-11-27 nutarties priėmimo (CPK 314 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo D. T. atskirasis skundas atmestinas.
Suinteresuoto asmens E. S. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-06-27 G. S. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 110 000 eurų sumai D. T.. 2008-11-20 G. S. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 106 000 eurų sumai D. T.. 2009 02 17 notaras išdavė vyk. įrašą registro Nr. 2-403 išieškoti iš G. S. D. T. naudai nesumokėtą vekselio sumą -110 000Lt eurų (tai yra 379.808 Lt) ir atlyginimą už vyk. įrašo darymą - 1156,40Lt. 2009 03 02 išdavė vyk. įrašą registro Nr. 2-502 išieškoti iš G. S. D. T. naudai nesumokėtą vekselio sumą - 106 000Lt eurų (tai yra 365.996,80 Lt) ir atlyginimą už vyk. įrašo darymą -1115 Lt. Antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo 2 vykdomąsias bylas Nr. 0070/09/00717 ir Nr. 0070/09/00737 pagal vykdomuosius įrašus : 2009 02 17 Nr. 2-403 dėl 380964,40 Lt skolos ir 2009 03 02 Nr. 2-502 dėl 367111,80 Lt skolos išieškojimo iš skolininko G. S. išieškotojui D. T.. Antstolis Raimundas Stanislauskas 2009 03 03 priėmė patvarkymą, kuriuo siūlė išieškotojui D. T., skolininkui G. S., ir E. S. kreiptis su prašymu į Kauno m. apylinkės teismą iki 2009 03 27 dėl skolininko G. S. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo. 2009 04 28 priėmė patvarkymą „Dėl atsisakymo išieškojimą nukreipti į skolininko sutuoktinės E. S. turtą, nenustatinėjant turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Išieškotojas D. T., nesutikdamas su antstolio patvarkymais, skundžia antstolio veiksmus ir teigia, kad prievolė turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto ir turto dalies nustatinėti nereikia.
Taigi, šioje byloje keliamas klausimas dėl sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtas prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Iš bendro sutuoktinių turto vykdytinos prievolės išvardytos CK 3.109 straipsnyje. Nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar vykdytina iš bendro turto, gali tik teismas. Pasisakydamas dėl antstolio veiksmų išieškant pagal sutuoktinių prievoles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad pagal šio Kodekso VI dalyje nustatytas taisykles taip pat vykdomi kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kai tarptautinėmis sutartimis ir įstatymais nustatytas jų vykdymas civilinio proceso tvarka. Pagal CPK 587 straipsnio 4 punktą šie sprendimai yra ir vykdomieji dokumentai tuo atveju, jeigu jų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose. Tokių įrašų darymas nustatytas ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje. Vykdomųjų įrašų darymo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintoje Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje. Taigi šiuose įstatymuose ir poįstatyminiame akte yra įtvirtinta notaro kompetencija daryti vykdomąjį įrašą atitinkamuose vekseliuose. Notariato įstatymo 43 straipsnyje nustatyta, kad notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius yra vykdytini, ir vykdomieji dokumentai yra vykdomi civilinio proceso tvarka. Nesant notaro vykdomojo įrašo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kurias atsisakyta tai padaryti. Minėta, kad prievolės pobūdį gali nustatyti tik teismas. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija išaiškina, kad šiuo atveju, kai vekselį pasirašė vienas sutuoktinis, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį kitam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad išieškojimui pagal notaro vykdomąjį įrašą netaikytini teismo sprendimo aiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šių procesinių sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. Notaro vykdomasis įrašas vekselyje nėra teismo priimtas procesinis dokumentas. Taigi teismas vykdymo procese negali aiškinti notaro vykdomąjį įrašą vekselyje. Kitoks CPK 589 straipsnio aiškinimas reikštų, kad teismas vykdymo procese revizuoja įstatymu įgalioto asmens priimtą civiliniame procese vykdytiną dokumentą, kurio turinio jis netyrė. Tuo atveju, kai neaišku, kaip pagal notaro vykdomąjį įrašą vekselyje turi būti vykdomas išieškojimas – iš vieno asmens ar kaip prievolė, vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, šis neaiškumas negali būti pašalintas remiantis CPK 589 straipsniu.
Teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo D. T. atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas, kadangi reikalavimo tenkinimas iš dalies nelaikytinas pareikštų reikalavimų ribų peržengimu CPK 265 straipsnio prasme.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas antstolį Raimondą Stanislauską nukreipti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr.0070/09/00717 ir 0070/09/00737, į bendrą G. S. ir E. S. turtą, o jo esant nepakankamai, išieškojimą nukreipti į sutuoktiniams santuokos metu įgytą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, todėl ši nutarties dalis naikintina ir klausimas išspęstinas iš esmės. Pareiškėjo D. T. reikalavimas įpareigoti antstolį Raimondą Stanislauską nukreipti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0070/09/00717 ir 0070/09/00737, į bendrą G. S. ir E. S. turtą, o jo esant nepakankamai, išieškojimą nukreipti į sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą atmestinas.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų (t 1., b.l. 89), kad suinteresuotas asmuo E. S. už suteiktas teisines paslaugas byloje sumokėjo advokatui G.Platūkiui 1000 Lt. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1, 4 dalimis, CPK 98 straipsniu iš pareiškėjo D. T. priteistinos bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui E. S..
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Pareiškėjo D. T. atskirąjį skundą atmesti.
Suinteresuoto asmens E. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį pakeisti. Panaikinti nutarties dalį, kuria antstolis Raimondas Stanislauskas įpareigotas nukreipti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr.0070/09/00717 ir 0070/09/00737, į bendrą G. S. ir E. S. turtą, o jo esant nepakankamai, išieškojimą nukreipti į sutuoktiniams santuokos metu įgytą asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo D. T. reikalavimą įpareigoti antstolį Raimondą Stanislauską nukreipti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0070/09/00717 ir 0070/09/00737, į bendrą G. S. ir E. S. turtą, o jo esant nepakankamai, išieškojimą nukreipti į sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą atmesti.
Iš pareiškėjo D. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kitas teismo nutarties dalis palikti nepakeistas.