Šiaulių apygardos teismo nutartis

2007-10-16 · Civilinė byla Nr. 2A-325-368/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-16
Bylos Nr.
2A-325-368/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevicius (pirm.), Regina Agota Gutauskiene, Liudvika Tupiene
Atsakovas
A. P.
Ieškovas
R. M.
Trečiasis asmuo
V. V.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešejas E. Mockevicius Civiline byla Nr. 2A-325-368/2007

Teiseja R. Razumiene Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.5.2.4; 121.18

(S)ŠIAULIU APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 16 d.

Šiauliai

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Mockeviciaus,kolegijos teiseju: Reginos Agotos Gutauskienes, Liudvikos Tupienes,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo A. P. apeliacini skunda del Pakruojo rajono apylinkes teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovo R. M. ieškini atsakovui A. P. , tretysis asmuo V. V. , del žalos atlyginimo.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškovas R. M. kreipesi i teisma, prašydamas iš atsakovo A. P. priteisti 3000 Lt žalos atlyginima ir bylinejimosi išlaidas. Ieškovas nurode, kad del atsakovo kaltes buvo apgadintas automobilis, kuri vairavo ieškovas. Automobilis priklause V. V. . Ieškovas automobilio savininkui atlygino padaryta žala, sumokedamas 3000 Lt, todel ieškovas igijo regreso teise i žalos atlyginima iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

Pakruojo rajono apylinkes teismas 2007 m. birželio 27 d. sprendimu ieškini patenkino, iš atsakovo A. P. ieškovui R. M. priteise 3000 litu žalos atlyginimo regreso tvarka ir 731,72 litu bylinejimosi išlaidu. Teismas nurode, kad civilineje byloje del žalos atlyginimo asmens kalte del padarytos žalos turi buti nustatinejama nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo ivykio tyrimas istatymo nustatyta tvarka, ar eismo ivykio dalyviams buvo taikyta drausmine ar administracine atsakomybe. Teismas byloje nustatytu aplinkybiu pagrindu konstatavo, kad A. P. 2005 m. sausio 6 d. eismo ivykio metu pažeide KET 171, 172 ir 173 punktu reikalavimus, nes atsižvelgdamas i savo vairuojamo automobilio greiti, nesilaike tokio atstumo, kad neatsitrenktu i priekyje važiuojanti R. M. vairuojama automobili, kai jis buvo stabdomas, neatsižvelge i kelio ir meteorologines salygas, matomuma (kelio danga buvo šlapia ir buvo tamsu), nes nesugebejo suvaldyti savo vairuojamo automobilio, pastebejes kelio viduryje žmogu su dviraciu, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

LR CK 6.280 str. nustato, kad asmuo, atlygines kito asmens padaryta žala, turi i padariusi žala asmeni regreso (atgrežtinio reikalavimo) teise tokio dydžio, kiek sumokejo žalos atlyginimo. Ieškovas R. M. nebegalejo gražinti savininkui V. V. tokios pat bukles turto, koki gavo, ir turejo atlyginti to automobilio verte, sumokedamas 3000 litu. Pinigu sumokejima patvirtina byloje esantis raštelis ir ieškovo bei treciojo asmens paaiškinimai teisme, kuriu atsakovas negincijo. Kad automobilis Renault 19 eismo ivykio diena (2005 m. sausio 6 d.) buvo vertas 3000 litu, teisme nurode ta automobili vairaves ieškovas ir automobilio savininkas. Tokia automobilio kaina ivykio diena patvirtina ir UAB DK Baltic Polis transporto priemones sugadinimu apžiuros aktas.

Šalies argumentai

Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo Pakruojo rajono apylinkes teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai vertino ekspertizes aktu išvadas, todel neteisingai nustate atsakovo kaltes laipsni. 2006 m. sausio 11 d. ekspertizes akte konstatuojama, kad vienareikšmiškai spresti apie atsakovo galimybe išvengti susidurimo su ieškovo vairuojamu automobiliu negalima. Išvados 6 punkte nurodyta, kad šioje kelio situacijoje spresti apie atsakovo veiksmus KET reikalavimu atžvilgiu negalima.

Teismas padare neteisinga išvada konstatuodamas, kad važiuodamas paskui ieškovo automobili atsakovas nesilaike saugaus atstumo. Susidurima su šalikeleje riedanciu ieškovo automobiliu leme ne tai, kad atsakovas nesilaike saugaus atstumo, bet tai, kad pamacius žmogu per mažu atstumu, kad atsakovas galetu stabdyti ir saugiai apvažiuoti, išvengdamas susidurimo, turejo staiga sukti i šalikele. Tokiu budu, teismas, priimdamas sprendima, atsakovo veiksmus privalejo vertinti kaip padarytus butino reikalingumo salygomis.

Teismas netinkamai taike deliktines atsakomybes pagrindus. Ivertindama 2005 m. sausio 10 d. UAB DK ,,Baltic Polis“ transporto priemones sugadinimu apžiuros akto duomenis, A. Klezio imone sudare automobilio remonto darbu samata, nurodydama, kad visas remontas kainuos 2166 litus. Ši darbu samata teismui galejo buti orientacine suma, tolygi žalai, padarytai autoivykio metu, kuri galetu buti priteistina, esant visiškai atsakovo kaltei. Šiuo atveju ieškovui priteista suma yra nepagrista, nes šios išlaidos (3000 litu) yra ne autoivykio metu padarytos žalos išraiška, bet patirtos sumokant visa tuo metu buvusia likutine automobilio verte jo savininkui.

Tuo atveju, jei teismas atsakova pilnai pripažins kaltu del eismo ivykio, draudimo bendrove UAB DK ,,Baltic Polis“ privales ivyki pripažinti draudiminiu bei tures prisiimti prievole sumoketi draudimine išmoka nukentejusiam treciajam asmeniui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i apeliacini skunda ieškovas R. M. prašo Pakruojo rajono apylinkes teismo sprendima palikti nepakeista, apeliacini skunda atmesti ir priteisti bylinejimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarime Nr. 27 ,,Del istatymu taikymo teismu praktikoje nagrinejant civilines bylas del atlyginimo turtines žalos, padarytos eismo ivykio metu“ teismams išaiškinta, kad asmens kalte del padarytos žalos nustatinejama civilineje byloje nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo ivykio tyrimas, ar eismo ivykio dalyviams buvo taikyta administracine atsakomybe, kalte galima irodineti visomis LR CPK numatytomis irodinejimo priemonemis. Pirmas ekspertizes aktas (2006 m. sausio 11 d.) vertintinas kartu su kitais byloje esanciais irodymais, t. y. eismo dalyviu paaiškinimais bei 2007 m. kovo 8 d. ekspertizes aktu. Atsakovas paaiškinime nurode, kad i priekyje važiavusi automobili atsitrenke, nes buvo šlapias kelkraštis ir iki kito automobilio buvo mažas atstumas, tuoj pat po ivykio pripažindamas maža atstuma iki ieškovo vairuoto automobilio, ka patvirtino ir ekspertizes išvados. Atsakovas neirode, kad kitaip negalejo išvengti žalos – priešingai, irodyta, kad žala atsirado atsakovui nepasirinkus saugaus atstumo tarp transporto priemoniu. Teismas pagristai visiškai patenkino ieškini, kadangi tik kai transporto priemones atkurimas yra ekonomiškai tikslingas, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal turetas remonto išlaidas. Atsakovas, sumokejes žalos atlyginima, tures teise kreiptis i draudimo bendrove del jo patirtos žalos išieškojimo regreso tvarka.

Atsiliepimu i apeliacini skunda tretysis asmuo V. V. prašo Pakruojo rajono apylinkes teismo sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad treciajam asmeniui padaryta žala ieškovas atlygino, sumokedamas 3000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esancios medžiagos nustatyta, kad 2005 m. sausio 6 d. eismo ivykio dalyviu - ieškovo ir atsakovo valdomi automobiliai buvo apdrausti transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu (b. l. 22, 23, 81-83). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo nuostatas draudikas turi pareiga atlyginti žala (moketi išmoka) nukentejusiam treciajam asmeniui, kai transporto priemones valdytojui atsirado civiline atsakomybe del žalos padarymo naudojant apdrausta transporto priemone (istatymo 3 str. 1 d., 16 str. 2 d.). Taip pat istatymas numato, jog asmenys, kurie teises aktu nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teise i žala padariusi asmeni, pretenzija del išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civiline atsakomybe apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nera, žala padariusiam asmeniui (istatymo 19 str. 10 d.).

Bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teisme metu buvo užklaustos draudimo bendroves, kuriose buvo apdraustos bylos šaliu valdytos transporto priemones, t. y. AB ,,Lietuvos draudimas“ ir UAB draudimo kompanija ,,Baltic Polis“, kodel autoivykio metu apgadintu automobiliu savininkams nebuvo išmoketos draudimo išmokos (b. l. 79). AB ,,Lietuvos draudimas“ (šioje bendroveje buvo apdraustas ieškovo R. M. valdytas automobilis) atsake, kad del 2005 m. sausio 6 d. autoivykio jo dalyviai i AB ,,Lietuvos draudimas“ nesikreipe ir apie autoivykio aplinkybes bendrovei nera žinoma (b. l. 80). UAB draudimo kompanija ,,Baltic Polis“ (šioje bendroveje buvo apdraustas atsakovo A. P. valdytas automobilis) nurode, jog prievole išmoketi draudimo išmoka pagal draudimo sutarti atsiranda tik A. P. pripažinus kaltu del eismo ivykio. Kadangi administracines bylos teisena A. P. atžvilgiu nutraukta, pripažinus jo veiksmus butinuoju reikalingumu, todel UAB draudimo kompanijai ,,Baltic Polis“ nekyla prievole tretiesiems asmenims atlyginti del 2005 m. sausio 6 d. eismo ivykio patirta žala (b. l. 81).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, sprende atsakovo A. P. civilines atsakomybes už padaryta žala eismo ivykio metu klausima. Teismas, konstataves, kad atsakovas pažeide Keliu eismo taisykliu 171, 172 ir 173 punktu reikalavimus, pripažino atsakovo kalte del eismo ivykio. Kadangi atsakovo civiline atsakomybe del transporto priemoniu valdymo metu padarytos žalos buvo apdrausta privalomuoju draudimu UAB draudimo kompanijoje ,,Baltic Polis“, pripažintina, kad bylos nagrinejimas yra susijes su šios bendroves teisemis ir pareigomis. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, byloje dalyvaujanciu asmeniu turi buti itraukta UAB draudimo kompanija ,,Baltic Polis“. Darytina išvada, kad, Pakruojo rajono apylinkes teismui neitraukus šios draudimo bendroves byloje dalyvaujanciu asmeniu, byla yra išnagrineta neišsamiai ir neatskleista jos esme. Bylos negalima iš esmes išnagrineti apeliacines instancijos teisme, todel pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina šiam teismui nagrineti iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi byla visa apimtimi turi buti iš naujo nagrinejama pirmosios instancijos teisme, kitu apeliacinio skundo argumentu analize kolegija pripažista netikslinga ir del ju nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Pakruojo rajono apylinkes teismo 2007 m. birželio 27 d. sprendima ir perduoti byla šiam teismui nagrineti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockeviciusTeisejai Regina Agota Gutauskiene Liudvika Tupiene