Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai K. C., jos gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, atstovės pagal įstatymą VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ (civilinės atsakovės) įgaliotiems asmenims L. P., D. G.,

kaltinamajam E. K., jo gynėjai advokatei Leonorai Vasiliauskienei ir atstovei pagal įstatymą (civilinei atsakovei) L. K.,

kaltinamajam A. P., jo gynėjai advokatei Irinai Karšul ir atstovei pagal įstatymą (civilinei atsakovei) A. P.,

kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui ir atstovei pagal įstatymą (civilinei atsakovei) J. K.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams T. C., S. G., G. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

K. C., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos pilietė, čečėnė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, netekėjusi, moksleivė, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį,

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą,

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – atlyginti padarytą turtinę žalą per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, apriboti elgesį 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su svarbiomis priežastimis, tęsti mokslą;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu D. V. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. ir 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžiais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi) paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos) laisvės atėmimu 1 metams;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (mėnesiams) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. C., D. V., R. S., E. K. ir asmuo (kuris nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus), veikdami kartu, 2015 m. balandžio 7 d., laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 22.50 val., kai K. C. išdaužė (duomenys neskelbtini), valgyklos vieną langą 290 Eur vertės, o E. K. atstūmė kitą langą, K. C., R. S. ir asmeniui (kuris nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus) stebint aplinką, D. V. kartu su E. K. pro langus įsibrovė į valgyklos bufetą, iš kur pagrobė 96 vnt. gėrimo „Lipton“ (1 vnt. vertė 0,60 Eur), 21 vnt. sulčių „Wasanka“ (1 vnt. vertė 0,40 Eur), 36 vnt. vaflių „Skawa“ (1 vnt. vertė 0,60 Eur), 11 vnt. gėrimo „Tymbark“ (1 vnt. vertė 0,70 Eur), 10 vnt. gėrimo „Cappy ice fruit“ (1 vnt. vertė 1,10 Eur), tokiu būdu pagrobė UAB „K.“ priklausantį 116,30 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais K. C., D. V., R. S., E. K. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

K. C., D. V., R. S., E. K. ir asmuo (kuris nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus), veikdami kartu, 2015 m. balandžio 7 d., laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 22.50 val., kai D. V. ir E. K. ketino įsibrauti į (duomenys neskelbtini), valgyklą, R. S. stebint aplinką, K. C. išdaužė vieną 290 Eur vertės langą, tokiu būdu sugadino (duomenys neskelbtini) 290 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais K. C., D. V., R. S., E. K. padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

D. V. 2015 m. balandžio 12 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 20.10 val., atidaręs persirengimo kambaryje (duomenys neskelbtini), spintelės Nr. 7 dureles, įsibrovė į spintelės vidų, iš kur pagrobė V. Š. 6 Eur vertės raktus, automobilio Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 Eur vertės signalizacijos pultelį, motociklo Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, techninį pasą ir draudimo liudijimą, 40 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 150 Eur, sporto klubo „Urban gym“ 5 Eur vertės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, „American Express“ banko mokėjimo kortelę, SEB banko mokėjimo kortelę, nuolaidų korteles, tokiu būdu pagrobė V. Š. priklausantį 211 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais D. V. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

D. V., veikdamas su nenustatytu asmeniu, 2015 m. birželio 16 d., apie 13.00 val., iš saugomos ir aptvertos UAB „S,“ teritorijos (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į tarnybines patalpas, iš ten esančio stalo stalčiaus pagrobė nukentėjusiajam A. R. priklausančius 470 Eur. Šiais savo veiksmais D. V. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Apklausiama teisme kaltinamoji K. C. kaltę pripažino ir paaiškino, kad nepamena datos, kada tai buvo. Kartu su ja prie mokyklos buvo E. (E. K.), D. (D. V.) ir R. (R. S.). Su jais A. P. nebuvo. Sugalvojo įsilaužti į mokyklą Savanorių prospekte, ji tiesiog išdaužė mokyklos langą. Daugiau nieko nedarė, nieko nepamena. Langą išdaužė, kad patektų į mokyklą. Nežino, kokiu tikslu reikėjo patekti į mokyklą, ne ji tai sugalvojo, neklausė, ką jie norėjo mokykloje veikti. Ji į mokyklą nepateko, pabėgo iš kiemo kartu su R. S.. Nematė, kas į mokyklą pro langą pateko. Pripažįsta, kad išdaužė langą, gal akmeniu išdaužė. Savo noru ėjo, nepamena, kas nešė kokius nors daiktus. Teismui paskelbus kaltinamosios K. C. 2015 m. rugsėjo 8 d. apklausos protokolą (2 t., b. l. 135), kuriame nurodyta, jog jų tikslas buvo išdaužti mokyklos langą, patekti į vidų ir pagrobti kažką bei tai, kad ji matė, kaip D. paėmė dvi dėžes „Neste“ limonado, kaltinamoji patvirtino nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad matė, jog buvo išneštos produktų dėžės. Gal norėjo padėti draugams, išdauždama langą. Blogai pasielgė. Pripažįsta civilinį ieškinį dėl išdaužto lango, dėl produktų – nepripažįsta. Sutiktų atlikti viešuosius darbus.

Iš 2015 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos (duomenys neskelbtini) valgyklos patalpos (duomenys neskelbtini). Patalpų pirmo lango kairėje pusėje, apie 40 cm nuo lango apačios matyti išdaužtas stiklas, pro kurį matyti valgyklos vidus. Patalpų viduje matyti, kad bendra tvarka nepažeista. Matyti, kad lange skylė išdaužta ties lango rankena, tačiau skylė nedidelė. Atlikus apžiūrą, buvo nuimti rankų pėdsakai nuo lango rėmo ir raudonos spalvos dėžutės iš prekystalio (1 t., b. l. 38–39).

Iš 2015 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) rašto dėl turtinės žalos ir prie jo pridėtos avansinio apmokėjimo sąskaitos matyti, kad padaryta 290 Eur dydžio turtinė žala (reikalinga keisti abiejų langų stiklo paketus) (1 t., b. l. 41).

Iš 2015 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašto Nr. 140-S2-1157 matyti, kad rankos delno pėdsakas sutampa su delno atspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti šie anketiniai duomenys: D. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Trys rankų pirštų pėdsakai sutampa su pirštų atspaudais, esančiais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti šie anketiniai duomenys: E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 86).

Iš 2016 m. kovo 14 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(1257)-IS1-1448 matyti, kad rankos delno pėdsakas yra paliktas D. V. kairės rankos delnu, rankos piršto pėdsakas yra paliktas E. K. dešinės rankos smiliumi, du rankos pirštų pėdsakai yra palikti E. K. kairės rankos bevardžiu ir didžiuoju pirštais (1 t., b. l. 89–94).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. balandžio 12 d. 20.19 val. įregistruotas įvykis, jog iš batutų centro „Š.“ rūbinės, iš pranešėjo spintelės pavogta juodos spalvos „Puma“ su dokumentais ir raktais nuo buto. Spintelė atrakinta su atsarginiu raktu, įtaria kartu esančią jaunimo kompaniją (1 t., b. l. 95).

Dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į (duomenys neskelbtini) ir svetimo turto sugadinimo

Motyvuojamoji dalis

Dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į spintelę batutų centre „Š.“

Teismo vertinimu, kaltinamojo D. V. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su savo pažįstamais buvo batutų centre Savanorių pr. Paėmęs iš stalčiaus raktą, nuėjo į persirengimo kambarį. Raktu tikrino visas spinteles, kol rado tą vieną, ją atidarė. Iš spintelės paėmė piniginę, raktus nuo motociklo ir pabėgo. Vėliau nukentėjusysis V. Š. atvažiavo pas jį į namus, kur jam (nukentėjusiajam) buvo grąžinti dokumentai, išskyrus pinigus, nes jie jau buvo išleisti. Kaltinamajam D. V. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo V. Š. duoti parodymai, liudytojų D. K., D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamajame posėdyje balsu perskaityti parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga: protokolas-pareiškimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, 2015 m. balandžio 13 d. tarnybinis pranešimas, daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, apžiūros protokolas, pakvitavimas.

Dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į saugomą teritoriją – automobilių stovėjimo aikštelę

Teismo vertinimu, kaltinamojo D. V. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis D. V. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad važiavo į aikštelę Minsko pl. dėl motorolerio. Kartu su juo A. P. nebuvo, buvo visai kitas šviesiaplaukis vaikinas, kurio vardas L.. Būdamas aikštelėje įėjo į vagonėlį, pamatė pinigus ir juos paėmė, po ko pabėgo. Buvo apsirengęs salotinės spalvos sportbačiais, juodais šortais. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo A. R., liudytojų I. Č., V. Ž. ir V. L. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga: pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. V., veikdamas su nenustatytu asmeniu, 2015 m. birželio 16 d., apie 13.00 val., iš saugomos ir aptvertos UAB „S.“ teritorijos (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į tarnybines patalpas, iš ten esančio stalo stalčiaus pagrobė nukentėjusiajam A. R. priklausančius 470 Eur. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

A. P. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su D. V., 2015 m. birželio 16 d., apie 13.00 val., iš saugomos ir aptvertos UAB „S.“ teritorijos (duomenys neskelbtini), įsibrovę į tarnybines patalpas, iš ten esančio stalo stalčiaus pagrobė nukentėjusiajam A. R. priklausančius 470 Eur. Šiais savo veiksmais A. P. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su D. V., padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. kaltės nepripažino, paaiškino, kad niekada automobilių stovėjimo aikštelėje Minsko pl. nėra buvęs. Gali būti, kad kažkada yra davęs savo telefoną draugams iškviesti taksi. Baigiamojoje kalboje prokuroras prašė išteisinti A. P.. Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su šia prokuroro nuomone. A. P. poziciją, kad jis kartu su D. V. niekada nebuvo automobilių saugojimo aikštelėje Minsko pl., patvirtina paties D. V. duoti paaiškinimai, kad jis minėtoje aikštelėje buvo visai su kitu asmeniu. Liudytoja I. Č. parodė, kad aikštelėje matė du jaunuolius, vieną šviesiais, o kitą – tamsiais plaukais. Įsidėmėjo, kad tamsiaplaukis jaunuolis buvo su salotinės spalvos sportbačiais. Kaltinamasis D. V. patvirtino, kad būtent jis avėjo salotinės spalvos sportbačiais. Pagal šiuos kriterijus jį atpažino ir taksi vairuotojas V. L.. Tai reiškia, kad vaizdo įraše užfiksuotas tamsiaplaukis vaikinas buvo būtent D. V., o kitas asmuo – šviesiaplaukis. Tačiau A. P. plaukų spalva yra juoda. Iš teisiamajame posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad atpažintinas tik D. V., o kitas užfiksuotas vaikinas net nėra panašus į A. P., nes yra šviesiaplaukis. Be to, taksi vairuotojas, atvežęs vaikinų kompaniją į minėtą aikštelę, atpažino tik D. V., o A. P. neatpažino. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo A. P. kaltė dėl jam inkriminuotos veikos neįrodyta, todėl jis išteisintinas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę K. C., vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkus ir apysunkis nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veikos baigtos), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – bausta administracine tvarka (3 t., b. l. 5), veikų padarymo metu nebuvo teista (vėliau teista 1 kartą). Kaltinamoji Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (3 t., b. l. 10), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta (3 t., b. l. 12), Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuota/negydyta (3 t., b. l. 11). Be to, teismas atsižvelgia į VšĮ „V.“ atstovės L. P. nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu, K. C. esant pilnametei, sprendžiamas klausimas dėl galimybės jai vykti gyventi pas globėjus, kurie turi jai autoritetą, į Suomiją. Ankstesniu nuosprendžiu K. C. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau šiuo metu su probacijos tarnyba sprendžiamas klausimas dėl šios bausmės pakeitimo į kitą, nes, kaip minėta, K. C. pageidauja išvykti iš Lietuvos. L. P. teigimu, K. C. geriau būtų skirti baudą, o ne laisvės apribojimą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad K. C. už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtina šių straipsnių sankcijose numatytos ir prokuroro siūlomos baudos, jų dydžius nustatant artimus minimaliai įstatymo numatytai ribai, skiriamas baudas subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 ir 4 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Teismas, skirdamas bausmę E. K., vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkus ir apysunkis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veikos baigtos), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – veikų padarymo metu nebuvo teistas (vėliau teistas 6 kartus, 3 t., b. l. 48–51). Kaltinamasis Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (3 t., 60), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (3 t., b. l. 61), Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuotas/negydytas (3 t., b. l. 59).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. K. už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos šių straipsnių sankcijose numatytos ir prokuroro siūlomos laisvės apribojimo bausmės, jų dydžius nustatant mažesnius nei įstatymo numatyti šių bausmių rūšių vidurkiai, skiriamas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 ir 4 d.), taip pat paskiriant prokuroro siūlomą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, E. K. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu ir 2017 m. kovo 6 d. nutartimi paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis.

Kaltinamasis E. K. yra nepilnametis, mokosi. Įvertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir jos vykdymas buvo atidėtas, suteikiant šansą pastarajam pasitaisyti, šioje byloje veika buvo padaryta iki minėto nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, tikslinga bausmės vykdymą atidėti, suteikiant kaltinamajam dar vieną šansą pasitaisyti, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą.

Teismas, skirdamas bausmę R. S., vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkus ir apysunkis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veikos baigtos), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – veikų padarymo metu nebuvo teistas (vėliau teistas 5 kartus), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 112). Kaltinamasis Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 123), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (2 t., b. l. 124), Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuotas/negydytas (2 t., b. l. 125).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. S. už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtina šių straipsnių sankcijose numatytos ir prokuroro siūlomos laisvės apribojimo bausmės, jų dydžius nustatant mažesnius nei įstatymo numatyti šių bausmių rūšių vidurkiai, skiriamas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 ir 4 d.), taip pat paskiriant prokuroro siūlomą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R. S. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Kaltinamasis R. S. yra nepilnametis, mokosi. Įvertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir jos vykdymas buvo atidėtas, suteikiant šansą pastarajam pasitaisyti, šioje byloje veika buvo padaryta iki minėto nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, tikslinga bausmės vykdymą atidėti, suteikiant kaltinamajam dar vieną šansą pasitaisyti, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą.

Teismas, skirdamas bausmę D. V., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) trys apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veikos baigtos), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – veikų padarymo metu nebuvo teistas (vėliau teistas 9 kartus, 4 t., b. l. 3–13, 19–34). Kaltinamasis Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (4 t., b. l. 43, 47), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (4 t., b. l. 44, 46), Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuotas/negydytas (4 t., b. l. 48).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. V. už BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos) ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas šių straipsnių sankcijose numatytos ir prokuroro siūlomos laisvės atėmimo bausmės, jų dydžius nustatant artimus minimaliai sankcijos ribai, skiriamas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 ir 4 d). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, D. V. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl kitų klausimų

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka K. C. buvo laikinai sulaikyta nuo 2015 m. balandžio 7 d. 23.00 val. (2 t., b. l. 130) iki 2015 m. balandžio 8 d. 13.00 val. (2 t., b. l. 136), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. balandžio 7 d. 23.00 val. (2 t., b. l. 86) iki 2015 m. balandžio 8 d. 12.08 val. (2 t., b. l. 95), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. balandžio 7 d. 23.00 val. (3 t., b. l. 106) iki 2015 m. balandžio 8 d. 14.10 val. (3 t., b. l. 113), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamajai K. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 145) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 103) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 37) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 83) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam D. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 134) naikintina, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su USB laikmena, esantis bylos 2-ajame tome (2 t., b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) šioje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 290 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės atstovas palaikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašė jį tenkinti. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad vagystės metu buvo išdaužtas langas, taip pat suskaldytas šalia esančio lango stiklo paketas. Kaltinamieji ir jų atstovai pagal įstatymą (civiliniai atsakovai) sutiko su pareikštu ieškiniu. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma grindžiama prie ieškinio pridėta avansinio apmokėjimo sąskaita dėl stiklo paketų ir jų keitimo darbų (1 t., b. l. 42). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamųjų K. C., D. V., R. S. ir E. K. solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 str. 1 d.) priteistina 290 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamieji D. V., R. S. ir E. K. nusikalstamą veiką padarė būdami nepilnamečiai ir šiuo metu yra nepilnamečiai, jiems neturint lėšų ir turto, jiems tenkanti atlyginti turtinės žalos dalis subsidiariai išieškotina iš jų atstovų pagal įstatymą E. V., L. K. ir J. K. (CK 6.276 str.).

Civilinė ieškovė UAB „K.“ šioje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 116,30 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės atstovė palaikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašė jį tenkinti. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad po įvykio, kai 2015 m. balandžio 7 d. 22.50 val. buvo įsilaužta į (duomenys neskelbtini) valgyklos patalpas, atlikus inventorizaciją, nustatytas prekių trūkumas: 96 vnt. gėrimo „Lipton“ (1 vnt. vertė 0,60 Eur), 21 vnt. sulčių „Wasanka“ (1 vnt. vertė 0,40 Eur), 36 vnt. vaflių „Skawa“ (1 vnt. vertė 0,60 Eur), 11 vnt. gėrimo „Tymbark“ (1 vnt. vertė 0,70 Eur), 10 vnt. gėrimo „Cappy ice fruit“ (1 vnt. vertė 1,10 Eur), iš viso 116,30 Eur (1 t., b. l. 48). Kaltinamieji ir jų atstovai pagal įstatymą (civiliniai atsakovai) nesutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, savo nesutikimą motyvuodami tuo, kad iš valgyklos išsineštų produktų jie su savimi nepaėmė, o paliko prie mokyklos. Teismas nesutinka su šia pozicija. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių, įsibrovus į progimnazijos valgyklą, iš jos buvo išneštos dėžės su produktais. Kur konkrečiai padėjo šias dėžes, kaltinamieji aiškiai negalėjo nurodyti. Vieni nurodė, kad dėžės buvo nuneštos už mokyklos, kiti aiškino, kad paliko prie pat lango. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad įsibrovimas į valgyklą buvo įvykdytas tamsiu paros metu, be to, netrukus atvažiavo policija ir kaltinamieji pradėjo bėgti, o policijos pareigūnai juos gaudyti. Progimnazijos budinčiosios N. K. teigimu, ji nepastebėjo, ar prie mokyklos buvo paliktos dėžės, nes buvo tamsu, tačiau ji matė, kad kompanija su dėžėmis bėgo už mokyklos, prie išdaužto lango dėžių nebuvo. Apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad įtariamus asmenis sulaikė toli nuo progimnazijos, todėl, akivaizdu, paliktų dėžių galėjo nepastebėti. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad dėl dėžių su produktais neradimo tamsiu paros metu yra kaltas ne kas kitas (pvz., policijos pareigūnai arba progimnazijos budinčioji, kaip buvo teigiama iš gynybos pusės), o būtent kaltinamieji, kurie, bendrininkaudami, įsibrovė į progimnazijos valgyklą ir išnešė dėžes su produktais. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad civilinė ieškovė UAB „K.“ siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma grindžiama UAB „K.“ pranešimu, kuriame nurodytas inventorizacijos metu nustatytas produktų trūkumas (1 t., b. l. 48). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamųjų K. C., D. V., R. S. ir E. K. solidariai (CK 6.279 str. 1 d.) priteistina 116,30 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamieji D. V., R. S. ir E. K. nusikalstamą veiką padarė būdami nepilnamečiai ir šiuo metu yra nepilnamečiai, jiems neturint lėšų ir turto, jiems tenkanti atlyginti turtinės žalos dalis subsidiariai išieškotina iš jų atstovų pagal įstatymą E. V., L. K. ir J. K. (CK 6.276 str.).

Nukentėjusysis V. Š. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 217,25 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad po vagystės jis prarado dalį daiktų ir grynųjų pinigų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašė jį tenkinti. Kaltinamasis D. V. sutiko su civiliniu ieškiniu. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl dalies jam negrąžintų daiktų vertės. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis V. Š. siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Taigi teismas, atsižvelgdamas į šio nukentėjusiojo nurodytų daiktų, kurie jam nebuvo grąžinti, paskirtį ir kainą, konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl iš kaltinamojo D. V. priteistina 217,25 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamasis D. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis ir šiuo metu yra nepilnametis, jam neturint lėšų ir turto, nurodyta suma išieškotina iš jo atstovės pagal įstatymą E. V..

Nukentėjusysis A. R. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 470 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad po vagystės jis prarado minėtą pinigų sumą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir prašė jį tenkinti. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad būtent nurodyta pinigų suma buvo pavogta iš jo darbo vietos. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis V. Š. siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo D. V. priteistina 470 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamasis D. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis ir šiuo metu yra nepilnametis, jam neturint lėšų ir turto, nurodyta suma išieškotina iš jo atstovės pagal įstatymą E. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 307 straipsnio 1 ir dalimis,

nusprendžia:

K. C. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

K. C. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti ir K. C. skirti galutinę subendrintą bausmę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti K. C. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. balandžio 7 d. 23.00 val. iki 2015 m. balandžio 8 d. 13.00 val. (vieną dieną) vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 8 MGL, t. y. 301,28 Eur (trys šimtai vienas euras ir 28 ct).

K. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti ir E. K. skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, E. K. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi paskirta bausme bei paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką E. K. įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį atliktą ir įskaitytą bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. K. atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

E. K. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti ir R. S. skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, R. S. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. balandžio 7 d. 23.00 val. iki 2015 m. balandžio 8 d. 12.08 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Į bausmės laiką taip pat įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendį atliktą ir įskaitytą bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. S. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

R. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. V. (D. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė, įsibrovus į patalpas), ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė, įsibrovus į saugyklą), ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė, įsibrovus į saugomą teritoriją), ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti ir D. V. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, D. V. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. balandžio 7 d. 23.00 val. iki 2015 m. balandžio 8 d. 14.10 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Į bausmės laiką taip pat įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendį atliktą ir įskaitytą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

A. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad A. P. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su USB laikmena, esantį bylos 2 tome, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai solidariai iš K. C., D. V., R. S. ir E. K. 290 (du šimtus devyniasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti, o kaltinamiesiems D. V., R. S. ir E. K. neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą E. V., L. K. ir J. K..

Civilinės ieškovės UAB „K.“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai solidariai iš K. C., D. V., R. S. ir E. K. 116,30 (vieną šimtą šešiolika eurų ir 30 ct) Eur turtinei žalai atlyginti, o kaltinamiesiems D. V., R. S. ir E. K. neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą E. V., L. K. ir J. K..

Nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam iš D. V. 217,25 Eur (du šimtus septyniolika eurų ir 25 ct) turtinei žalai atlyginti, o jam neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, iš jo atstovės pagal įstatymą E. V..

Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam iš D. V. 470 (keturis šimtus septyniasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti, o jam neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, iš jo atstovės pagal įstatymą E. V..

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A);

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.