Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. V. ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės nustatymo atsakovui A. M. V. ir prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

2) Priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, jog su atsakovu susipažino 1987 metais. Nuo 1988 metų šalys pradėjo bendrą šeimyninį gyvenimą, vedė bendrą buitį, bendrai tvarkė ūkinius reikalus. 1988 metais, gyvenant kartu, ieškovei ir atsakovui kilo sumanymas pasistatyti vasarnamį. Kadangi neseniai ieškovės pusseserė M. T. buvo nusipirkusi pusę namo su žeme prie ežero, ieškovė sutarė su M. T., kad pastaroji leis ieškovei su atsakovu žemės sklype pasistatyti poilsio namelį (pirkti)(sutikdama M. T., be kita ko atsižvelgė į tai, kad ieškovės tėvas padovanojo M. T. tėvui 1 ha žemės).

1991 m. liepos 8 d. ieškovė V. V. ir atsakovas A.M. V. sudarė bažnytinę santuoką. Laikotarpyje apytiksliai nuo 1991 m. iki 1993 metų žemės sklype buvo pastatyti esami statiniai: poilsio namelis, sandėlis, malkinė, garažas, kiti kiemo statiniai. Ieškovė niekada nesidomėjo formaliais nuosavybės dokumentais, todėl jai nėra tiksliai žinoma, kaip buvo įformintas M. T. sutikimas dėl namelio (pirties) statybos, tačiau svarbu yra tai, kad visi minėti statiniai buvo pastatyti bendromis ieškovės ir atsakovo pastangomis. Viso bendro su atsakovu gyvenimo laikotarpiu iki 2013 metų, kai ieškovė išėjo į pensiją, ji dirbo ir gavo pajamas (ieškovė dirbo matematikos mokytoja), todėl prie bendro turto sukūrimo prisidėjo ne tik savo darbu, bet ir savo pajamomis. Ieškovė nurodo, jog visada maniusi, kad tai statomas bendras ieškovės ir atsakovo turtas. 1999 m. vasario 12d. ieškovė V. V. ir A. M. V. sudarė santuoką Ignalinos rajono CBAĮ skyriuje (įrašo Nr. 10). Jau esant sudarytai civilinei santuokai, ieškovės sūnus V. J. ir toliau gerino minėtų pastatų būklę, antai, buvo rekonstruotas ūkinis pastatas(sandėlis), iš vištidės pritaikant jį gyventi (iškeltas antras aukštas, pakeistas stogas , renovuotas fasadas, įrengtas balkonas, sudėti nauji plastikiniai langai, malkinis šildytuvas, įrengtas vidus, laiptai, lauko terasa, nupirkti vidaus ir lauko baldai), taip pat buvo suremontuota poilsio namelio virtuvė, nupirkta integruojama buitinė technika ir baldai, įrengtas dušas ir tualetas, uždengtas baseinas, buvo įrengtas giluminis vandens gręžinys ir nuotėkų įrenginys (įvesta kanalizacija(), įrengti vandens valymo filtrai, vandens šildytuvas, įvestas vanduo į pirties bei kitas patalpas(pabrėžtina, kad nei tualeto, nei vandens, nei kanalizacijos poilsio namelyje iki ieškovė juos įrengė nebuvo). Visa tai buvo padaryta tik iš ieškovės ir ieškovės sūnaus piniginių lėšų. Po to, kai ieškovas išėjo į pensiją, atsakovo indėlis į vasarnamio pagerinimą buvo ženkliai mažesnis, nei ieškovės ir jos sūnaus. Po santuokos sudarymo, ieškovės sūnus investavo į minėtų pastatų pagerinimą ne mažiau kaip 90 000 Lt. (26 000 Eur). Be to, ieškovės sūnus V. J. pastaruosius kelis metus moka už į minėtus pastatus tiekiamą elektros energiją.

2016 m. vasario 6 d. ieškovė gavo atsakovo iš notaro biuro išsiųstą laiką, kuriuo atsakovas informavo ieškovę, kad ketina parduoti žemės sklypą ir ant jo esančius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), pareikalaudamas, kad ieškovė pateiktų įrodymus apie jos indėlį į parduodamo turto pagerinimą.

Atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, taip pat tai, kad pastatai buvo pastatyti ir pagerinti ieškovės ir atsakovo pastangų įdėtų būnant bažnytinėje santuokoje, metu, o iš esmės pagerinti ieškovei ir atsakovui gyvenant civilinėje santuokoje, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo dalys yra lygios.

Atsakovas A. M. V. gavęs ieškinį ir jo priedus, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškininiu pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas paaiškino, jog 1991 m. liepos 8 d. ieškovė ir atsakovas bažnyčioje sudarė bažnytinę santuoką, tačiau šeima netapo, kartu negyveno, bažnytinės santuokos metrikacijos skyriuje neregistravo, nes nesiekė nei šeimos, nei civilinių santuokos pasekmių iš bažnytinė santuokos, ši bažnytinė santuoka yra negaliojanti, nes nebuvo apskaityta.

1999 m. vasario 12 d. šalys nusprendė gyventi kartu ir sudaryti civilinę santuoką. Todėl nuo 1999 m. vasario 12 d. civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Iki 1999 m. vasario 12 d. jokios civilines pasekmes sukeliančios santuokos tarp šalių nebuvo ir šalys jos nesiekė. Kadangi iki 1999 m. vasario 12 d. civilinius teisinius padarinius sukuriančios santuokos tarp šalių nebuvo, tai ir šalių įgytas turtas ir pajamos iki 1999 m. vasario 12 d. buvo jų asmeninis turtas. Iki 1999 m. vasario 12 d. šalys kartu negyveno, bendro ūkio nekūrė. Ieškovė gyveno bute (duomenys neskelbtini), o atsakovas – bute (duomenys neskelbtini) iki 1997 m. rugsėjo 30 d., o po to pastatytame name (duomenys neskelbtini). Jokio bendro turto neįgijo Jokių bendrų mokesčių šalys neteikė ir niekur nedeklaravo esantys šeima.

Atsakovas A. M. V. nurodė, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, kadangi:

1) Iki 1999 m. vasario 12 d. civilinius teisinius padarinius sukuriančios santuokos tarp šalių nebuvo, tai ir šalių įgytas turtas ir pajamos iki 1999 m. vasario 12 d. buvo jų asmeninis turtas.

2) Žemės sklypą su statiniais jame (duomenys neskelbtini) atsakovas nusipirko iš savo lėšų, gautų iš darbinės veiklos, bei statinius jame statė pats, medžiagas įsigijo iš savo lėšų. Todėl ir 1996 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis tarp M. T. ir A. V. dėl 0,1629 ha žemės sklypo ir poilsio namo su statiniais pirkimo-pardavimo buvo sudaryta tik atsakovo vardu. Turtas buvo registruotas atsakovo asmenine nuosavybe, taip pat ir gyvenamojo namo techniniame pase atsakovas nurodomas vieninteliu viso turto savininku;

3) Atsakovas minėtą turtą gerino iš asmeninių lėšų, gautų iš asmeninio buto, adresu (duomenys neskelbtini), 1997 m. rugsėjo 30 d. pardavimo;

4) Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokios jos asmeninės lėšos buvo panaudotos turto įgijimui ir turto gerinimo metu, taip pat kad lėšas į turto gerinimą investavo ieškovės sūnus V. J., kuris 1999 metais buvo medicinos studentu.

2016 m. balandžio 18 d. 10 val.00 min. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu šalys nurodė, jog yra galimybę ginčą išspręsti taikiai bei paprašė teismo skirti kitą parengiamąjį teismo posėdį. Teismas partenkino šalių prašymą ir skyrė byloje kitą parengiamąjį teismo posėdį 2016 m. gegužės 6 d. 10 val. 00 min.

2016 m. gegužės 5 d. šalys pateikė teismui rašytinę 2016 m. gegužės 5 d. taikos sutartį, kurioje šalys sutarė dėl žalos dydžio, jos atlygino būdo ir tvarkos. Šalys prašo taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti.

Taikos sutartyje nurodyta, kad šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.

Taikos sutartimi nesprendžiami asmenų teisinio statuso ar veiksnumo klausimai, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl turi būti patvirtinta, o byla nutraukta.

Remiantis teismui pateikta taikos sutartimi, šalys įsipareigojo atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei lygiomis dalimis. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalies nuostatomis, jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, šalims sudarius taikos sutartį, ieškovei grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 165 Eur suma nuo sumokėtos 220 Eur sumos (I t., b.l. 20) (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalis).

Civilinę bylą nutraukiant, naikintinos Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės- uždrausti atsakovui A. M. V., be V. V. rašytinio notariškai patvirtinto sutikimo, disponuoti žemės sklypu, esančiu Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (I t., b.l.21-22).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti ieškovės V. V. ir atsakovo A. M. V. 2016 m. gegužės 5 d. (toliau vadinami-Šalimis) taikos sutartį, pagal kurią:

Ignalinos rajono apylinkės teisme nagrinėjamas civilinė byla Nr. e2-179-664/2016 pagal Ieškovės ieškinį Atsakovui dėl pripažinimo Ieškovei nuosavybės teises į ½ žemiau nurodomo turto, kadangi, anot Ieškovės, Ieškovė prisidėjo prie žemiau nurodyto turto sukūrimo/įgijimo, taip pat ieškovė ir jos sūnus V. J. savo lėšomis gerino Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį ir registruotą žemiau nurodytą turtą (toliau-Turtas):

0,1629 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);79,60 kv.m. bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);20 kv.m. ploto pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);9 kv.m. ploto pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);29 kv.m. ploto pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);Kiemo statinius (tvora, vartai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas nesutinka su ieškiniu;Šalys siekia tarpusavio nuolaidomis taikiai išspręsti šią civilinę bylą;

Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu,

Šalys susitarė ir sudarė šią Taikos (toliau Taikos sutartis arba Sutartis), pagal kurią:

Atsakovas A. M. V. įsipareigoja sumokėti ieškovei V. V. 17 000 Eur (septyniolika tūkstančių eurų 00 ct) kompensaciją už ieškovės V. V. ir ieškovės sūnaus V. J. indėlį ir lėšas į atsakovo A. M. V. asmeninio turto pagerinimą. Šalys aiškiai susitaria, kad ši Atsakovo Ieškovei išmokėta kompensacija bus laikoma asmeniniu Ieškovės turtu.Šios Sutarties 1 punkte numatyta kompensacija išmokoma Atsakovui pardavus Turtą Atsakovo pasirinktam pirkėjui, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai Atsakovas gaus iš Turto pirkėjo 17 000 Eur (septyniolika tūkstančių eurų 00 ct) kainos dalį ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 1 d., t.y. šią dieną Atsakovas turės pareigą išmokėti Ieškovei kompensaciją nepriklausomai nuo to, ar bus pardavęs Turtą, ar ne ir nepriklausomai nuo to, už kokią kainą bus pardavęs ir ar bus gavęs šią kainą. Šalys susitaria, kad Atsakovas privalės išmokėti Ieškovei šią kompensaciją taip pat tuo atveju, jeigu Atsakovas neteks nuosavybės į Turtą ar jo dalį bet kokiu kitu pagrindu (dovanojimo, mainų ir kt.). Pastaruoju atveju kompensacijas turės būti išmokėta per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sandorio sudarymo dienos. Šalys taip pat susitaria, kad Atsakovo mirties atveju pareiga išmokėti Ieškovei kompensaciją pereis Atsakovo teisių perėmėjams.Ieškovė pareiškia, pripažįsta ir patvirtina, kad įsigaliojus šiai Taikos sutarčiai be šios Sutarties 1 punkte numatytos kompensacijos neturės Atsakovui jokių reikalavimų ir /ar pretenzijų, jokių papildomų, pridėtinių, alternatyvių ar kitokių reikalavimų, susijusių su ieškinyje pareikštais reikalavimais ir/ar su Atsakovo Turtu ir Turte esančiais kilnojamaisiais daiktais, išskyrus Ieškovės asmeninius daiktus, dekoratyvinius augalus ir skalbimo mašiną, kuriuos Atsakovas įsipareigoja leisti pasiimti Ieškovei, po to, kai bus pasirašyta ši Taikos sutartis.Šalys patvirtina, kad ši Sutartis nepažeidžia nė vienos iš Šalių kreditorių interesų.Šalys susitaria, kad visas kiekvienos iš jų turėtas bylinėjimosi išlaidas jos padengia savo sąskaita, tai yra viena kitai neatlygina ir tokių išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja, jei kitaip nenumatyta šioje Sutartyje. Šalys taip pat pareiškia, kad jos neturės viena kitos atžvilgiu jokių kitų su iškelta byla susijusių pretenzijų ir/ar reikalavimų.Šalys susitaria, kad teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, atlygina lygiomis dalimis.Šalys susitaria, kad teismo nutartimi, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis , bus panaikintos šioje byloje Atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, šalys prašo teismo grąžinti Ieškovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.Šalys prašo teismo patvirtinti šią Sutartį ir civilinę bylą nutraukti.Šalys prašo klausimą dėl šios Sutarties tvirtinimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.Šalys patvirtina, jog joms žinomos ir suprantamos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kad Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi; 293 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, kad te9ismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino; 294 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių Šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.Šalys patvirtina, kad ši Sutartis sudaryta be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, Šalys atskleidė viena kitai visa Sutarties sudarymo aplinkybes.Sutartis Šalių perskaityta, suprasta ir, kaip atitinkanti Šalių valią, pasirašyta trimis vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais po vieną kiekvienai Šaliai ir vieną teismui.Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja bei Šalims turi įstatymo galią nepriklausomai nuo jos patvirtinimo ar nepatvirtino teisme.

Civilinę bylą Nr. e2-179-664/2016 pagal ieškovės V. V. ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės nustatymo atsakovui A. M. V., nutraukti.

Nutarčiai įsiteisėjus Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi atsakovui A. M. V. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Grąžinti ieškovei V. V. 75 procentus nuo 220 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (2016-02-11 mokėjimo nurodymu Nr. 47) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kas sudaro 165 Eur (viena šimtą šešiasdešimt penkių eurų 00 ct).

Dėl nutarties per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismui.