Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. P., viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų iki šiol, kitos gyvenamosios vietos nėra turėjusi. 2012 metais gyvenamosios vietos deklaravimą šiuo adresu panaikino, nes planavo išvykti į (duomenys neskelbtini) dirbti, tačiau taip ir neišvyko. Su motina J. P. veda bendrą ūkį, kartu moka mokesčius, remontuoja butą. Mokėjimų už komunalinius mokesčius lapeliai ateina motinos vardu, elektroninės bankininkystės neturi, mokesčius sumoka prekybos centre, todėl kvitų pateikimas neparodytų, kas faktiškai apmoka sąskaitas. Pažymėjo, kad sudarant (duomenys neskelbtini) Socialinio būsto nuomos sutartį nebuvo išaiškinta, kad galėtų būti įtraukta į sutartį kaip nuomininko šeimos narys.

6. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. P. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad su sutuoktiniu iš „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos (duomenys neskelbtini) metais gavo butą, iš kurio nebuvo išsikrausčiusi. Gatvės pavadinimas keitėsi, anksčiau buvo (duomenys neskelbtini) prospektas. Šiame bute gyveno su sutuoktiniu ir trimis vaikais. Du vaikai sukūrė savo šeimas ir seniai gyvena atskirai, o ieškovė niekada išsikrausčiusi nebuvo, iki šiol gyvena kartu. Su ieškove veda bendrą ūkį, mokesčius, kitas išlaidas moka per pusę, remontuoja butą, gyvena kukliai, bet tvarkingai.

7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Klaipėdos butai“ atstovė su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad įstaigai yra žinoma, kad ieškovė gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su motina J. P., ir kad jos veda bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) metais keičiant Socialinio būsto nuomos sutartį ieškovė nebuvo įtraukta į sutartį kaip šeimos narys, nes buvo pasirinkta tokia sutarties forma. Laiko, kad ieškovė atitinka reikalavimus, kad būtų pripažinta nuomininko šeimos nare. Pateikus prašymą pakeisti sutartį, ieškovė galės deklaruoti gyvenamąją vietą, t. y. su papildomais veiksmais bus galima pasiekti norimas pasekmes ir deklaruoti gyvenamąją vietą.

8. Liudytoja apklausta A. M. parodė, kad nuo gimimo iki šiol gyvena daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovę žino nuo vaikystės, ji yra jos (liudytojos) krikšto motina. Gyvena pirmame namo aukšte, nuolat mato ieškovę tai išeinančią, tai pareinančią, dažnai susitinka lauke. Užeina pas ieškovę ir jos motiną į svečius, jos rodė, kad pačios nusidažė grindis.

9. Atsakovės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, atstovaujama VšĮ „Klaipėdos butai“, ir trečiasis asmuo J. P. (duomenys neskelbtini) sudarė Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią trečiajam asmeniui J. P. neterminuotai suteiktas valdyti ir naudoti socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje nuomininko šeimos narių nenurodyta. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad ieškovė yra gyvenamosios patalpos nuomininkės J. P. duktė. 2022 m. spalio 18 d. trečiasis asmuo J. P. pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriui prašymą deklaruoti dukters O. P. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyrius 2022 m. spalio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė deklaruoti O. P. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), nesant tam teisinio pagrindo, nurodė, kad O. P. gyvenamosios vietos deklaravimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute klausimas galėtų būti nagrinėjamas, pateikus teismo sprendimą dėl O. P. pripažinimo šeimos nariu. 2023 m. spalio 13 d. trečiasis asmuo J. P. pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriui prašymus pakeisti (duomenys neskelbtini) Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), į sutartį įtraukiant šeimos nariu dukterį O. P., bei deklaruoti O. P. savivaldybės išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyrius 2023 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė deklaruoti O. P. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), jai nesant nuomininkės J. P. šeimos nare, nurodė, kad O. P. gyvenamosios vietos deklaravimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute klausimas bei nuomos sutarties pakeitimo klausimas galėtų būti nagrinėjami, pateikus teismo sprendimą dėl O. P. pripažinimo šeimos nariu.

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės pripažinimo J. P. šeimos nare Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. ar ieškovė, kaip pilnametė pagrindinės būsto nuomininkės J. P. duktė, su motina turėjo bendrą ūkį.

12. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 2 dalis). Artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 straipsnio 4 dalis).

13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-367-611/2018).

14. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno būdama nepilnametė ir gyvena iki šiol, kitos gyvenamosios vietos niekada neturėjo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) orderio Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovės tėvui N. P. leista apsigyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini) (naujas adresas (duomenys neskelbtini)), kartu su šeimos nariais: sutuoktine J. P., dukterimis T. ir O. P. (ieškovė), bei sūnumi S. P.. (duomenys neskelbtini) VšĮ „Klaipėdos butai“, veikdama pagal 2007 m. birželio 6 d. pavedimo sutartį Nr. J4-595, ir N. P. sudarė Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1992 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu Nr. I-2455, N. P. ir jo šeimos nariams: sutuoktinei J. P. ir dukteriai O. P. (ieškovė) neterminuotai suteiktas valdyti ir naudoti butas, esantis (duomenys neskelbtini). Patikrinus Gyventojų registro tarnybos pateikiamus duomenis nustatyta, kad trečiasis asmuo J. P. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. P. paaiškino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, kitos gyvenamosios vietos neturėjo, kaip ir duktė ieškovė O. P., kuri savo šeimos nesukūrė ir visą gyvenimą gyvena kartu su tėvais ((duomenys neskelbtini) mirus tėvui N. P. – su motina J. P.), jos kartu iš bendrų lėšų apmoka būsto nuomą ir mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, gamina maistą, tvarkosi buityje. Aplinkybes, kad minėtame bute ieškovė gyvena ir veda bendrą ūkį su motina patvirtino ir liudytoja apklausta namo gyventoja A. M., kuri parodė, kad pastoviai mato ieškovę išeinančią, ar grįžtančią į namus, ne kartą lankėsi pas ieškovę ir jos motiną svečiuose, jos rodė padaryto remonto rezultatus (nudažytas grindis) ir kt. VšĮ „Klaipėdos butai“ atstovė taip pat patvirtino, kad įstaigos vadybininkai, lankydamiesi bute, matė ten gyvenant ieškovę, jiems yra žinoma, kad ji su pagrindine buto nuomininke J. P. veda bendrą ūkį.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuoseklūs ieškovės ir trečiojo asmens J. P. paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojos parodymai, pagrindžia pagrindinės nuomininkės J. P. ir ieškovės bendro gyvenimo kartu faktą ir bendro ūkio tvarkymą daugiau kaip vienerius metus. Todėl yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė atitinka CK 6.588 straipsnyje nurodytus kriterijus, t. y. ieškovė yra pagrindinės būsto nuomininkės J. P. duktė, daugiau kaip metus gyvena kartu su ja ir veda bendrą ūkį. Taigi, egzistuoja visos sąlygos ieškovę pripažinti pagrindinės nuomininkės šeimos nare. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovę pagrindinės nuomininkės J. P. šeimos nare laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

16. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta teikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Už neturtinį ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 109 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 332,37 Eur.

17. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CK 6.588 straipsnio 4 dalies reglamentavimu, artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais tik teismo tvarka, t. y. pačiai atsakovei tokia teisė įstatymo nėra suteikta ir ji nėra atsakinga, kad ieškovė, įgyvendindama savo teisę būti pripažinta nuomininkės šeimos nare, kreipėsi į teismą dėl šio fakto nustatymo. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl atsakovės kaltės bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

19. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovę O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei priklausančio gyvenamojo būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimos nare.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.