Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1079-882/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-21
Bylos Nr.
1-1079-882/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04710-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Kaltinamasis
V. Z.
Nukentėjusysis
M. M.
Civilinis ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1079-882/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04710-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.8.14; 1.2.4.4.2.8; 1.2.14.10.2.1; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant Daliai Kalašinskienei, Eglei Smilgienei,dalyvaujant prokurorams Aivarui Povilaičiui, Laurynui Butvidui, Artūrui Karjakinui,kaltinamajam V. Z., gynėjai advokatei L. M.,nedalyvaujant nukentėjusiajam M. M.,

nedalyvaujant civilinių ieškovų (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z. (V. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas, teistas:

1) 1991-03-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 18 str. ir 151 str. 2 d., 18 str. ir 151 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

2) 1996-07-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 16 str. 2 d. ir 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

3) 1996-09-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, 1961 m. Baudžiamojo kodekso 42 str. tvarka dalinio sudėjimo būdu pridėjus ankstesnę bausmę, galutinai nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, 1997-02-14 Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nutartimi 1961 m. Baudžiamojo kodekso 542 str. tvarka lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos neatlikęs 1 mėnesio 14 dienų paskirtos bausmės;

Žemesnės instancijos teismas

4) 1997-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, 1961 m. Baudžiamojo kodekso 43 str. tvarka dalinio sudėjimo būdu pridėjus ankstesnę bausmę, galutinai nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui;

5) 1998-05-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, to paties teismo 2000-01-27 nutartimi nuo tolimesnio bausmės atlikimo atleistas;

6) 1998-10-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, 1961 m. Baudžiamojo kodekso 42 str. ir 43 str. tvarka dalinio sudėjimo būdu pridėjus ankstesnes bausmes, galutinai nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 2000-01-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi 1961 m. Baudžiamojo kodekso 542 str. tvarka lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos neatlikęs 7 mėnesių 5 dienų paskirtos bausmės;

7) 2001-10-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo (su to paties teismo 2003-10-14 nutartimi padarytais pakeitimais) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

8) 2002-01-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo (su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-10-14 nutartimi padarytais pakeitimais) pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, BK 63 str. tvarka apėmimo būdu subendrinus su ankstesne bausme, galutinai nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, 2002-12-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi 1961 m. Baudžiamojo kodekso 542 str. tvarka lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos neatlikęs 1 metų 1 mėnesio 22 dienų paskirtos bausmės;

9) 2003-05-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, BK 64 str. tvarka subendrinus šią bausmę su 2002-01-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinai nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

10) 2003-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. (dvi veikos) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, BK 63 str. 8 d. tvarka subendrinus šią bausmę su 2003-05-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinai nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

11) 2004-02-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, BK 63 str. 8 d. tvarka subendrinus šią bausmę su 2003-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinai nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių, paleistas atlikęs bausmę 2005-03-15;

Žemesnės instancijos teismas

12) 2005-09-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

13) 2005-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-01-12 nutartimi BK 63 str. 1, 4, 9 dalių tvarka šią bausmę subendrinus su 2005-09-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinai nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, paleistas atlikęs bausmę 2007-06-11;

Žemesnės instancijos teismas

14) 2007-12-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams;

15) 2011-01-21 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams, paleistas atlikęs bausmę 2014-09-30;

16) 2014-12-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

17) 2015-04-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos), pritaikius BK 64¹ str., laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. 2015-07-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės, paskirtos 2015-04-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir 2014-12-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 9 d. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams;

18) 2015-10-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-08 nutartimi paskirta bausme ir V. Z. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

19) 2016-05-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. - 45 paros arešto. Taikant BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3, paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015-10-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo;

20) 2017-03-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės atėmimu; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį - 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo. BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, teistumas neišnykęs, dabar kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 187 straipsnio 2 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2019-02-03, 15 val. 15 min., jis viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), ties 12 autobusų sustojimo aikštele, matant pašaliniams asmenims, dėl menkavertės priežasties, dėl to, kad jį gulintį ant suoliuko užkalbino nukentėjusysis M. M., tyčia dūrė vieną kartą peiliu M. M. į kairės kojos kirkšnį, vijosi M. M. bei grasino jam rankoje laikomu peiliu, ir tokiu būdu įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką, bei dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą – durtinį-pjautinį kairės kirkšnies sužalojimą, pasireiškusį kairės kirkšnies durtine-pjautine žaizda ir kairiosios didžiosios poodinės kojos venos pažeidimu, bei tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Be to, V. Z. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: 2019-02-03 apie 21:28 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, esančios (duomenys neskelbtini), dvyliktoje kameroje, jis tyčia padegė paklodę ir sukėlė kameroje gaisrą, bei taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino bei sugadino svetimą, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį, 209 Eur 95 ct vertės turtą: sudegino 3,53 eurų vertės paklodę, sugadino kameros duris, kameros durų grotas, sienas, lubas, kurių bendra atstatomoji vertė 206 Eur 42 ct., bei tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis momentais prisimena, buvo žiema. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini), autobusų stotyje. Buvo diena. Laiko neatsimena. Galėjo būti 3 val. dienos. Jis laukė autobuso į Klaipėdą, ant suoliuko atsigulęs. Buvo neblaivus. Buvo išgėręs. Narkotinių medžiagų nebuvo vartojęs. Jau kelias dienas jų nebuvo vartojęs. Buvo išgėręs „biški“, 1 promilė. Ant suoliuko gulėjo, laukė autobuso. Iki to laiko nukentėjusiojo nepažinojo. Jis priėjo ir pradėjo prisikabinėti, įžeidinėti. Vieną kartą priėjo, paskui antrą. Paskui priėjo ne vienas, kažkas už nugaros buvo. Jis taip „miglotai“ atsimena. Jis jau virš 20 metų praleido įkalinimo įstaigose, jam buvo aišku, ko jis norėjo. Jis buvo su „tašėmis“, su daiktais, su pinigais kišenėje. Jam buvo aišku, ko jis norėjo. Jis norėjo ar atimti, ar pavogti kol jis miegojo. Jis galvojo, kad jis miegojo. Toliau iš jo pusės buvo grasinimai. Jis pašoko nuo to suoliuko ir su peiliu į koją. Peilį kur turėjo nežino ar kuprinėje, ar kur kitur. Pas jį buvo keturios „tašės“, dvi kuprinės ir dvi „tašės“. Dūrė su peiliu į koją. Pataikė į koją. Dūrė vieną kartą. Toliau ten kažkas buvo. Jis ten buvo ne vienas. Turbūt jis jį vijosi. Viskas baigėsi tuo, kad apsauginis atėmė iš jo peilį. Atrodo, stoties apsauginis, nežino. Ar atrankius uždėjo neatsimena. Daugiau smūgių nebesudavė, tik vijosi. Policija jį sulaikė. Areštinėje paprašė, kad jam duotų vaistų nuo narkotinės abstinencijos. Jie iškvietė greitąją. Kažką jam suleido, gulėdamas, rūkydamas jis užmigo. Ten leidžia rūkyti. Jis turėjo savo tabaką, visko turėjo. Rūkymo tai negalima atimti. Kad tyčia uždegė paklodę ir sukėlė kambario gaisrą, tai čia tyrėja nurodė, nes ji uždavinėjo klausimus ne apie bylą. Jai įdomu kas ten vyksta Klaipėdoje. Iš kur jis žino. Draugauja Klaipėdos kriminalistai su jumis visais. Kaip tyčia, pas jį pradėjo smilkti, jis atsibudo nuo smalkių smarvės. Pamatė, kad smilksta paklodė. Kai metė, ji ant grotų užsikabino. Jis buvo apsinešęs nuo tų kažkokių migdomųjų. Pradėjo kaukti signalizacija, kažkokia sirena. Kada prašė vaistų triukšmavo areštinėje, nes kitaip ten niekas nepadeda. Ne visą laiką triukšmavo. Jis buvo užmigęs, kai jam suleido, kai greitoji buvo atvažiavusi. Iš pradžių jis nieko nejuto, triukšmavo. Toliau atsigulė, užsirūkė ir kažkaip atsijungė, nežino. Turbūt pradėjo veikti tie vaistai, migdomieji. Žiebtuvėlį jis turėjo. Dėl antro epizodo, kaltės nepripažįsta. Ką jis išprotėjęs, kad kameroje susideginti. Tada su benzinu reikia apsipilti, susideginti. Kameroje jis buvo vienas. Ten trys kameros buvo, kažkur vienas žmogus buvo. Atsimena, kaip dusti pradėjo. Jis rūkė. Netyčia užsidegė. Lovoje negalima rūkyti. Jis ne savižudis. Kad tyčia padegė paklodę, tai nepripažįsta. Rūkė ir jam bemiegant nukrito ant paklodės ir užsidegė. Tyčia nedegė. Jis ten net neklojo tos lovos. Tyčia paklodės neuždegė. Pirmą epizodą pripažįsta, o antro nepripažįsta. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka, su (duomenys neskelbtini) AVPK ieškiniu irgi sutinka. Tai jis padegė, čia per jį viskas įvyko. Neatsargiai elgėsi su cigarete. Be to, nukentėjusysis prie autobusų stoties jį įžeidinėjo, „daleiskim“ toks žodis „pyderas“. Taip sakė. Nei iš šio, nei iš to priėjo ir pradėjo vadinti. Žodis po žodžio ir prasidėjo: ką čia darai, ko čia guli. Jis jam tuo pačiu pradėjo atsakinėti. Jis, kiek atsimena, paskui grįžo. Jis nelabai atsimena. Pirmą kartą buvo su kažkokia moterimi. Antra kartą jam už nugaros stovėjo kažkoks „bachūras“. Jis nespėjo iš jo ką nors atimti. Jis pirmas suveikė. Žodis po žodžio. Reikia jį pagauti, kad jis iki galo pasakytų tiesą kas buvo. Jis jo pasakymus suprato kaip grasinimus. Negali pakartoti tų žodžių. Pas jį nėra taip, kad pulti ant žmonių. Jis normaliai atsigulė ant suoliuko, kur privažiuoja autobusas į Klaipėdą ir laukė autobuso. Jis jam sakė, kad pasitrauktų nuo jo. Ir prasidėjo. Panašiai jam sakė, kad jeigu jis nepasitrauks kažką tokio padarys. Jis negali taip žodžiais pasakyti, ką jam sakė, panašiai: „Jeigu tu nori likti sveikas eik iš čia. Ko tu nori nuo manęs“. Neįvardijo, kad peiliu durs. Jeigu jis pasakytų, kad su peiliu, jis gal su pistoletu ateitų. Kai jis jam įdūrė, jis pradėjo bėgti. Jį vijosi, nes jis jį buvo žiauriai sunervavęs su savo tais žodžiais. Aišku, paskui kai pagalvoji, ten ne tik žmonės ir kameros, ir viskas ten. Dėl įvykio policijos areštinėje, lova nuo kameros durų buvo kaip nuo čia iki sienos, kažkur 2,5 metro. Kad dega paklodės, jis nuo tų smalkių kvapo prabudo, jam tiesiai į veidą ėjo ta šiluma. Nebuvo liepsnos. Iš kur jis žino, kas jam trukdė ją užgesinti, apsvaigo, jis numetė ją, „jinai“ užsidegė, gal vėjo pagavo. Ir pakibo ant to, kur valgyti paduoda, tokia išpjauta grotose, „karmuška“ pas juos vadinasi. Ten va tokia išpjauta būna skylė (rodo). Jis nežino, kaip ten pagal specialistus tos visos patalynės užsikišo už grotų. Kaip patalynė užlindo už grotų, tai ji pakabo. Nukentėjusiajam įdūrė atsistojęs, pašoko. Tik tuomet įdūrė. Tuo metu jis gynėsi. Varė lauk, kad neprasidėtų, kad jo daiktai nedingtų. Bijojo dėl savo daiktų. Pažiūrėkite įrašą, ten aiškiai matosi. Anksčiau M. M. nepažinojo. Dėl padegimo areštinės kameroje, neatsargiai pasielgė, kad rūkė lovoje. Gailisi dėl tų padarytų veikų, nes dabar reikės mokėti. Šeimos neturi. Niekada neturėjo. Dėl vaikų, turi, bet oficialiai neturi. Dėl to padegimo, ar prisipažįsta, kad jis pasakė tokius žodžius: „kad reikėjo sukelti gaisrą, kad nuvežtų į psichiatrinę, į greitąją ir gaučiau vaistų“, tai pas jį buvo tokia būsena. Jam prasidėjo ant lovos, jis nežino, ar užmetė, ar pakabino ant tų grotų. Dėl to paklodės, nežino tiksliai, negali pasakyti. Viskas prasidėjo, kad jam ta smarvė, ant lovos, ta smarvė smilkstančios paklodės. Dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai jis prisipažino, jis nieko neprisipažino. Jis pasakė, rašykite jūs ką norite. Jam reikia viską prisiminti. Pas jį nėra tokio, kad jis kažką darytų tyčia. Jis nelabai galėtų taip pasielgti. Gal jis kažkaip numetė, gal ant tų grotų įkišo. Žiebtuvėlį turėjo ir rūkyti, ir žiebtuvėlį turėjo. Jis tiksliai atsimena, kad viskas prasidėjo ant lovos. Liudytojas nestovėjo. Jis visą laiką galvojo, kad jam suleido vaistų ir davė tablečių. Be to, nukentėjusiojo parodymai, kad jis atėjo jį pažadinti, kad nemiegotų, tai jis sėdėjo, nieko nedarė. Jis buvo su „taše“. Jis iš šono juto, kad jam stovi iš šono ir kažką aiškina. Jam reikėjo važiuoti į Klaipėdą, reikėjo saugoti savo „tašes“. Ten nusikaltimas turėjo būti iš jo pusės. Nukentėjusysis nėra doras pilietis. Jis toks, kaip jis pats. Tik mažiau teistas. Tuo labiau, jis neturi jam jokių pretenzijų. Tai viską pasakė, ką jis ten norėjo. Jis buvo išprovokuotas, jis turėjo ginti save, savo daiktus, savo pinigus, nes jis žino, kas ten turėjo įvykti. Atmintis ateina po kiek laiko, kai išgaruoja heroinas iš smegenų, tada po „biški“ grįžta atmintis. O tomis pirminėmis dienomis jis iš viso nieko negalėjo paaiškinti. Jis kiek gauna informacijos, atmintis grįžta ir tą vaizdą prasuka. Dėl paklodės, jis nebežino, galėjo nemesti. Jis gulėjo, ji paprasčiausia užsidegė pas jį ant lovos, jis galėjo ją ten užkišti, tarp visų patalų, ten betonas ir geležis, niekas neužsidegs, paprasčiausiai, kad jis nepripylė vandens ir neužgesino.

Apklaustas liudytojas R. A. teisme parodė, kad yra pakviestas liudyti, dėl to kas buvo kameroje. Datos nepasakys, kada įvyko, seniai buvo. Šiais metais įvyko. Dėl to, ar prisimena įvykio aplinkybes, žiūrint kokias aplinkybes. Tuo metu jų kameroje tada nieko nevyko. Jis jokio konflikto neturėjo. Žmogus prašė, kad iškviestų sesutę ir buvo ten, kad paspardė duris, parėkavo ir viskas, o jis su juo jokio konflikto neturėjo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo R. A. apklausos parodymus (I tomas, b. l. 106-107), liudytojas teisme parodė, kad šie jo parodymai teisingi. Dėl to, ar pas jį matė žiebtuvėlį, tai jie kartu turėjo, jie kartu rūkė. Atrodo, jis turėjo cigarečių, dabar neatsimena, bet turėjo. Daugiau papildyti nieko neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. A. parodė, kad 2019-02-03 apie 2 val. jis buvo sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje ir patalpintas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Vakare į jo kamerą įkėlė dar vieną sulaikytąjį rusiška pavarde. Tas vyras iš karto pradėjo reikšti įvairius prašymus ir reikalavimus pareigūnams, daužė, spardė duris. Po to jis reikalavo medikų, vaistų, nes jis vartoja "heroiną". Pas šį sulaikytąjį jis matė dujinį žiebtuvėlį su kažkokiais paveiksliukais. Po kokios valandos pareigūnai jį perkėlė į kitą kamerą. Vėliau pajuto degėsių kvapą, įsijungė areštinės patalpose saugumo signalizacija, kuri veikė apie 10-15 minučių. (I tomas, b. l. 106-107).

Apklaustas liudytojas V. M. teisme parodė, kad žino, dėl ko yra pakviestas. Šiais metais vasario pradžioje, vasario 3 d., pradėjo darbą 8 val. vakare su savo pamaina, ėjo per kameras. Jo pareigos – specialistas Šiaulių AVPK areštinėje. Dirbo kartu K. ir T. 8 val. vakare pradėjo darbą. Ėjo per kameras, prisiėmė asmenis. 11 kameroje buvo du areštantai, vienas iš jų buvo V. Z., o kito neatsimena. V. buvo vienas iš areštantų. Ir jis skundėsi, kad jis yra narkomanas, kad jam laužo kaulus, kad jam blogai. Po kiek laiko iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dėl to, kaip jis elgėsi, iš pradžių slampinėjo po kamerą, kaip pasakyti, ramiai. Iš pradžių jis gražiai paprašė, kad jam blogai. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po 15 min. ar po kiek jie atvažiavo, apžiūrėjo ir jam skyrė 3 tabletes, raminančius. Areštantas, kaltinamasis, pasakė, kad jam mažai, kad jis nori daugiau, leidžiamų, ar kokių ten, po kiek laiko, kad vėl važiuotų į areštinę. Jis pradėjo grasinti, bet pasakė, kad jis yra sveikas ir kad jam daugiau nieko nereikia. Jis buvo 11 kameroje. Jie buvo dviese. Bet areštantas, kai išvažiavo greitoji, visą laiką buvo neramus. Pradėjo daužyti, spardyti duris, belsti. Jis su kolega nuėjo prie tos kameros, paklausė, kas jam yra, dėl ko jis čia taip. Pasakė, kad nori vėl greitosios, kad jam blogai. Sakė, kad jis narkomanas. Jie jam paaiškino, kad greitoji jį apžiūrėjo, kad su jo sveikata viskas gerai, kad palauktų, vaistai taip greitai nesuveikia, kad jam iš karto davė, ir kad iš karto gerai būtų. Bet jis pasakė, kad bus neramus, daužysis, laužys kamerą, kas kameroje yra, daiktus, spardys, daužys, laužys. Tada jie jį perkėlė į kitą kamerą, į vienutę, į mažesnę kamerą, kad jeigu kažką padarytų, nes jie jau kažkaip nuspėjo, kad jis gali spardyti, gali laužyti. Vienutėje yra mažesnė patalpa, kaip pasakyti, daiktai yra tie patys, tik mažesnė patalpa, sienos mažesnės, kvadratūra mažesnė. Perkėlė į 12 kamerą. Toliau jis toje kameroje spardė duris, „baladavosi“, daužėsi. Jie vėl buvo priėję, jis vėl tą patį pasakė, kad jam blogai, kad jis nori greitosios. Jie jam vėl tą patį paaiškino, kad greitoji buvo, kad viskas gerai su jo sveikata. Ir po kiek laiko suveikė priešgaisrinė signalizacija. Jie nuėjo pasižiūrėti, koridoriuje jau jautėsi dūmų kvapas. Iš 12-os kameros jau veržėsi dūmai. Pasižiūrėjo per stebėjimo langelį, ten pamatė ugnį. Puolė gesinti. Ugnis buvo ten iš karto už durų, nes kaip yra metalinės durys, už tų metalinių yra grotos. Ant grotų buvo ugnis. Pasiėmė gesintuvą, kolega vandenį ar ką ten, nežino, atidarė duris ir užgesino. Už tų durų dar yra metalinės grotos. Ant grotų buvo didelė ugnis. Ten ant tų grotų kažkas buvo, iš pradžių nesuprato, kažkas užmesta ir didelė ugnis. Jis pasiėmė gesintuvą, kolega – vandenį. Apipylė ir užgesino. Kai užgesino, pamatė, kad paklodė buvo sudegusi. Paklodė buvo išskleista ir ant durų, ant grotų buvo pakabinta. Dėl to, ar metant taip paklodė užsikabintų, ten taip metant ne. Turėjo iš karto pasiruošti, gražiai užkabinti ir tada padegti, nes nesilaikytų. Užmesi, ji neprikibs. Turi gražiai uždėti, kad laikytųsi. Užgesino, Z. perkėlė į kitą kamerą. Vėdino visas patalpas. Ėjo per visas kameras, klausinėjo. Z. nieko neaiškino. Perkėlė jį į kitą kamerą. Dėl to, ar klausė, kodėl padegė, ar prisipažino, nieko jis nesakė, nei jokios tyčios, nei netyčios, nieko. 12 kameroje jis turėjo žiebtuvėlį, cigarečių irgi turėjo, nežino. Kameroje galima rūkyti. Gali būti žiebtuvėlis, gali būti cigaretės. Jeigu kameroje rūkytų, ar jie užuostų, tai ne. Įėjus į kamerą užuostų, o koridoriuje tai ne. Dėl to, kai Z. perkėlė iš 11 kameros į 12, ar jis miegojo, tai nemiegojo, slampinėjo. Dėl to, kad atsigulęs rūkytų ir užsidegtų, tai ne. Taip negali pasakyti tiksliai, bet jis negulėjo. Dėl to, kiek praėjo laiko nuo perkėlimo iš 11 į 12 kamerą ir gaisro, dabar taip tiksliai nepasakys, kažkur iki pusės valandos laikotarpio. Tiksliai negali pasakyti. Kai perkėlė, jis visą tą laiko buvo neramus, padaužo, nurimsta, po to vėl, kad miegotų tai ne. Dėl tos paklodės, taip metant, neužmestų, nes ji buvo gražiai ištiesta nuo viršaus iki apačios. Buvo pakabinta ir degė ugnis, nes jeigu taip užmestum, nežino, kaip ji turi užsikabinti. Ten jokių pakabų, nieko nėra. Paklodė ta, kuri ant čiužinio užsikloja. Dėl to, ar klausė, kodėl padegė, ar aiškino, nieko neaiškino. Nieko neklausė, nes jiems svarbiausia buvo užgesinti gaisrą ir kitų areštantų gyvybė, sveikata, nes dūmai, viskas eina, signalizacija kaukė pusė valandos be sustojimo. Visi lakstė, visi vėdino dūris. Visur veiksmas. Nebe tas buvo galvoje. Svarbiausia buvo jį į kitą kamerą perkelti ir rūpintis kitais. Kai perkėlė jį į 12 kamerą, buvo vienas. Niekas kitas negalėjo padegti. Dar po kiek laiko pakartotinai buvo iškvietę greitąją, kad nuvežtų į psichiatrinę, kad patikrintų psichiką, ar jis tikrai yra stabilus, ar dėl to jis padegė, bet jį parvežė, kad viskas gerai, net neguldė. Sąmoningas buvo, normaliai elgėsi. Kaip minėjo, paskui iškvietė greitąją, kad išvežtų Z. pakartotinai patikrinti. Daugiau viskas. Išvėdino patalpas. Apsiramino, buvo patenkintas, kad pervedė į kitą kamerą, sakė daugiau nieko nebedarys, nori miego, leiskite jam miegoti. Dėl to, ar psichiatrinėje jam davė dar kokių vaistų papildomai, to negali atsakyti, nežino. Jis nevažiavo, negali pasakyti. Dėl to, kodėl turėjo įvykti gaisras, kad duotų normalių vaistų, reikėtų paklausti jo, kodėl jis padegė. Pas jį buvo atvažiavusi medicinos darbuotoja, apžiūrėjo, nustatė, davė vaistų. Ko jam dar trūko, jis nesuprato, kodėl jis padegė, nežino. Dėl to, ar kameroje yra kamera, tuo laiku nebuvo, dabar yra. Dabar jau galima pačiose kamerose įrengti kameras. Anksčiau buvo, kad negalėjo, o dabar galima. Dabar nebepažeidžiamos jų teisės.

Apklaustas liudytojas E. G. teisme parodė, kad nežino, dėl ko yra pakviestas. Pagal jo darbo pobūdį, tų įvykių yra. Tuo metu dirbo apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje. Tai buvo daugiau nei prieš 6 mėn. Ar galėjo būti vasario 3 d., negali konkrečiai pasakyti, nes vasario mėn. buvo, kad jis keitė darbą. Todėl ar tai buvo jau ta vasario dalis, kai jis buvo pakeitęs darbą, ar ne, negali pasakyti. Kas ten nutiko, neatsimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo E. G. apklausos parodymus (I tomas, b. l. 61), liudytojas teisme parodė, kad dabar jau žino. Dabar prisiminė tą momentą, nes pas juos jų iš tikro būna daug. Situacija buvo labai paprasta. Tenai, kaip ir minėjo, niekas nesikeičia. Vaikštant, patruliuojant jam stotyje, buvo pakankamai garsiai išgirsta, kad buvo konfliktuojama. Ties 12 ir 13 stotele, ten jos labai arti viena kitos, ant suoliuko, jam nueinant link jų, pamatė, kad tikrai bręsta ir vyksta konfliktas. Nuėjus ten, pamatė asmenį su peilio makštimi rankoje. Ar tas asmuo yra salėje, neprisimins, nes kepurės ir visa kita, buvo visai kitaip ir apsirengęs. Atsimena, kad buvo pakankamai aukštas. Peilis gulėjo šalia jo. Priėjo prie jo, paprašė jo išmesti tai, ką jis turėjo rankoje. Dėl to, ar jis peilį laikė rankoje, dabar galvoja, ar makštis buvo ant žemės, ar peilis buvo ant žemės, nes tai įvyko pakankamai seniai. Ten, jeigu parodymai yra duoti, jie bus daug tikslesni, kuriais norėtų, kad ir vadovautųsi teismas dėl smulkesnių detalių. Sužalojo į koją. Peilį, atrodo, laikė rankoje, nes paskui jis asmens prašė, kad jis peilį išmestų. Po kelių sekundžių pokalbio asmuo išmetė peilį. Asmuo buvo sulaikytas. Iškvietė policiją ir medikus. Šie parodymai buvo paimti kitą dieną po įvykio, ar tą pačią dieną, nes jau praėjo tiek laiko. Tas kitas vyriškis buvo sužalotas, nes jis paskui vaikščiojo nusimovęs kelnes. Jis buvo nusimovęs kelnes, rodė sužalojimus. Kur buvo tie sužalojimai, dabar nepasakys konkrečiai ant kurios kojos. Vieta buvo šlaunis, vidinė pusė. Asmuo buvo neadekvatus, pirmoje eilėje. Mintys buvo nerišlios, nekonkrečios. Buvo ryžtingai nusiteikęs prieš aną asmenį. Kad konkrečiai būtų pasakomos detalės dėl ko, kas, kaip ir kur. Nukentėjęs jam nepažįstamas. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo matomi pirmą kartą. Jie nebuvo pastovūs stoties lankytojai. Tik suprato, kad vienas buvo neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos, iš jų tarpusavio pokalbio, o kuris, taipogi negali pasakyti. Iškvietė policiją. Jis jį sulaikė. Jokių spec. priemonių nebuvo naudojama. Antrankius turėjo. Ar juos buvo uždėjęs, dabar konkrečiai nepasakys. Ar kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai, ties juo ne. Jis buvo vis dar konfliktuojantis su tuo asmeniu šalimais, žodžiais. Jis jo nesivijo, kai jis priėjo, jis jo jau nesivijo. Pats įvykis kai vyko, jeigu neklysta, kaltinamasis sėdėjo ant suoliuko ir nukentėjusysis priėjo prie jo. Jie susižodžiavo ir tuomet įvyko konfliktas. Atsistojus kaltinamajam, įvyko dūris peiliu, ar jis buvo konkrečiai į kurią koją, ar kaip nepasakys, bet pats veiksmas buvo atliktas. Po dūrio jau tada jis atėjo, nes buvo pradėjęs bręsti konfliktas. Jie pradėjo žodžiuotis. Nesivijo. Ta vieta buvo filmuojama. Įrašas buvo pateiktas tą pačia dieną, jeigu neklysta. Ar kažkuris iš jų buvo apsvaigęs, iš pirmo žvilgsnio abu buvo apsvaigę. Dėl to, iš ko tai nusprendė, iš nerišlios kalbos ir paties žmogaus elgesio. Sutrikusi koordinacija. Paties dūrio, paties veiksmo nematė. Dėl to, kada suprato, kad yra įdurta, kai priėjo arčiau, tas asmuo buvo nusimovęs kelnes, nukentėjusysis. Kada nusimovė nematė. Jis priėjo, jis jau buvo pakankamai žemai nusileidęs kelnes. Iš pradžių iš šalimais esančio žmogaus išgirdo, kad į jį dūrė. Kai išgirdo triukšmą, buvo apie 20 metrų atstumu. Kai juos pamatė be konfliktuojančius, ar nukentėjusysis buvo kelnėmis užmautomis, ar numautomis, jau buvo jas pasileidęs. Jis jau buvo pradėjęs leistis tas kelnes ir žiūrėti, kur ten jam kliuvo. Pamatė jau po dūrio. Didelio „šaršalo“ nebuvo. Po dūrio visi žmonės automatiškai atsitraukė. Su nukentėjusiuoju, jeigu neklysta, buvo kažkokia moteris, kuri pakankamai garsiai ir aiškiai šaukė. Žmonių stotyje buvo pakankamai daug. Tokiu laiku stotyje visada būna daug žmonių. Dėl to, ar nukentėjusysis buvo ne vienas, ar su juo buvo dar kažkoks vaikinas, ne tik moteris, taip. Su nukentėjusiuoju buvo antras asmuo, bet visame tame veiksme jis nefigūravo. Tas asmuo tiesiog šalimais stovėjo, jau kai jis priėjo jis į tą visą konfliktą nesivėlė. Gal pašonėje ką nors kalbėjo, bet tai akimirkai, jis irgi automatiškai buvo adrenalino gavęs, nes situacija nekasdienė, gal kažką sakė, bet jis tikrai neužfiksavo ir nelabai jo klausėsi. Bet antras asmuo buvo. Ir moteris buvo. Ar tas antras asmuo ir moteris buvo kartu su nukentėjusiuoju, jis negali spręsti. Pagal susidariusią situaciją ir aplinkybes, taip kaip jis mano, jo nuomone, jie buvo kartu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. G. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, (duomenys neskelbtini). 2019-02-03 apie 15 val. būdamas stoties prieigose pamatė kaip prie stotelės Nr. 12 konfliktuoja du vyrai. Kai priėjo arčiau, pamatė, kad ant suoliuko sėdintis vyras rankoje laiko peilio dėklą, o šalia jo buvo vyras su raudona striuke, jam bėgo kraujas iš kojos. Jis sėdinčiam vyrui išmušė iš dešinės rankos peilį ir jį sulaikė. (I tomas, b. l. 61).

Apklaustas liudytojas A. Č. teisme prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo parodymus. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo A. Č. paaiškinimus (I tomas, b. l. 100-101), liudytojas teisme parodė, kad šie jo paaiškinimai teisingi. Dėl to, ar ta paklodė deganti galėjo užsikabinti metant ant grotų, tikėtinas variantas. Dėl to, kokia didesnė tikimybė, ar kad galėjo būti užkišta, jie konstatavo faktą, kad ji jau degė ant tų grotų. Kaip ten ji galėjo atsirasti, negali pasakyti. Negalėjo būti ties grotomis šaltinio, dėl kurio galėjo kilti gaisras. Dėl to, ar rūkant galėjo užsidegti, žmogui gulint, užsiklojus, užsidegus ir paskui metant, dėl to kokia tikimybė, kad ji užsikabintų, nežino, tikimybė maža. Savo paaiškinimus protokole tvirtina, teismas gali jais remtis. Įvykio vietoje nebuvo, tik buvo susipažinęs su įvykio vietos apžiūros protokolu, su gaisro medžiaga.

Iš byloje esančių Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto A. Č. paaiškinimų matyti, kad susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga (įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele) jis daro išvadą, kad gaisras kilo asmeniui buvusiam kameroje, tyčia užkišus ant kameros durų grotų medžiagos gabalą, ir jį padegus. Degant degioms medžiagoms, pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, būtent paklodei, išsiskyrė dūmai ir smalkės, kurie kėlė realų pavojų kameroje esantiems asmenims ar asmeniui. Atidarius kameros duris dūmai su smalkėmis pasklido į koridorių ir kėlė realų pavojų gyvybei ir sveikatai kitiems asmenims buvusiems tuo metu kitose kamerose bei patiems tuo metu dirbusiems pareigūnams. (I tomas, b. l. 100-101).

Apklausta liudytoja S. J. teisme parodė, kad tikrai nežino, dėl ko yra pakviesta. Dėl to, ar šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, galimai galėjo apklausti tik įtariamąjį, tai tik įteikti pranešimą apie įtarimą ir apklausti, nes ji tos bylos tikrai netyrė, galėjo būti tik momentinis vienas veiksmas. Čia greičiausiai galėjo būti savaitgalis, šeštadienis arba sekmadienis, nes kai dirba, kai yra budinčios tyrėjos, tai tiesiog dirba su sulaikytais asmenimis. Tai nebent šituo atveju, nes tikrai ikiteisminio tyrimo neatliko. Tikrai nieko neatsimena. Jai net tas žmogus jokių prisiminimų nesukelia. Pagarsinus liudytojos tyrėjos S. J. atliktos apklausos protokolą (I tomas, b. l. 174-175), tai teisingi parodymai. Apie gaisrą areštinėje nežino. O parodymai tai taip, ką žmogus nurodė, tas ir buvo viskas fiksuojama. Dėl to, kad kažką išgalvoti, tikrai ne, jie niekada šitaip nesielgia. Po to žmogus susipažįsta, perskaito. Ką jis nurodė, tą viską ir rašė, tokie žodžiai, ta terminologija „trūkusi plionkė“ ir t. t., viską yra stengiamasi užrašyti kiek įmanoma pažodžiui, pagal proceso dalyvių duodamus parodymus. Niekada patys nieko neišgalvoja ir nedadeda. Protokolas yra pagarsinamas, perskaitomas arba jie patys jį perskaito ir pasirašo, patvirtina, kad parodymai teisingai užrašyti. Dėl to, kad iš duotų parodymų akivaizdu, kad asmuo nieko neprisiminė apie tą įvykį, konkrečiai jo, taip. Dėl to ar taip ir buvo, ir ar galėjo būti, kad jis kažkokias detales prisiminė, bet kadangi tai esmės nesudarė, kad rašė, jog vis vien neprisimena, tai ne, ką jis pasakojo taip ir fiksavo. Kaip jis ir pats teigė, jam pačiam buvo šokas perskaičius, ką jis ten padarė. Ką jis ten padarė ji nelabai atsimena. Pranešime apie įtarimą vis tiek buvo konkretizuoti jo veiksmai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. Z. dėl pareikštų kaltinimų prisipažino, tačiau parodė, kad M. M. sužalojimo aplinkybių neprisimena. Tuo metu buvo abstinencijos būsenoje nuo narkotikų, kad palengvintų savo būklę 2019-02-03 jis gėrė alkoholį, išgėrė 0,5 l talpos trauktinės "Trejos devynerios" ir 3 po 0,5 l talpos alkoholinius miksus. Nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pamena, kad su savimi tikrai turėjo peilį plastmasine žalios spalvos rankena. Pamena tik tai, kad atsibudo areštinėje. Kaip sugadino turtą policijos areštinėje jis taip pat nepamena. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. (I tomas, b. l. 174-175, 184, 188).

Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo nukentėjusiojo M. M. apklausos parodymai, iš kurių matyti, kad 2019-02-03 apie 15 val. jis eidamas (duomenys neskelbtini) autobusų stoties teritorija pamatė ant suoliuko gulintį vyrą. Tuomet jis priėjo prie to vyro ir pasakė jam, kad ko čia guli, sušalsi. Kai jis užkalbino šį nepažįstamą vyrą, šis staigiai pašoko, paklausė ko nori, jis važiuoja į Klaipėdą ir iš karto dūrė jam peiliu į koją. Jis nesuprato iš karto, kad jam dūrė. Tai, kad jam dūrė jis suprato, kai apsaugos darbuotojas liepė nepažįstamajam mesti peilį ir šis numetė peilį. Jis nesuprato, kodėl jam dūrė, nes jokio konflikto nebuvo. Dėl savo sužalojimo jis neturi pretenzijų, nelaiko savęs nukentėjusiuoju. (I tomas, b. l. 32-34).

Iš 2019-02-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra vieta (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje prie 12 autobusų aikštelės, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rastos raudonos spalvos dėmės panašios į kraujo dėmes, po suoliuku rastas peilis, peilio dėtuvė. Nustatyta, kad įvykio vieta filmuota stoties kameromis. (I tomas, b. l. 22-23).

Iš 2019-05-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje rastas peilis atitinka įtariamojo V. Z. nurodytus jo turėto peilio požymius. (I tomas, b. l. 68-69).

Specialisto išvadoje Nr. G 203/2019(04) nurodyta, kad M. M. nustatytas durtinis-pjautinis kairės kirkšnies sužalojimas, pasireiškęs kairės kirkšnies durtine-pjautine žaizda ir kairiosios didžiosios poodinės kojos venos pažeidimu. M. M. nustatytas sužalojimas padarytas kontaktuojant su aštriu duriančiu ir pjaunančiu savybių turinčiu daiktu, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (I tomas, b. l. 47-48).

Iš 2019-02-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, 2019-02-05 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus byloje pateiktą (duomenys neskelbtini) autobusų stoties vaizdo įrašą nustatyta, jog 2019-02-03 laikotarpiu nuo 15 val. iki 15 val. 13 min. V. Z. būdamas (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje sėdi ant suoliuko, geria iš butelio, po to guli ant suoliuko. 15 val. 13 min. 22 s. stotyje pasirodo M. M. vilkintis sportines kelnes ir raudoną striukę. M. M. sustoja prie V. Z. ir stovėdamas apie 0,5 metro atstumu, sukištomis rankomis į kišenes kažką sako. M. M. pasilenkia prie V. Z., kažką sako, jo rankos visą laiką yra kišenėse. Vėliau ateina dar vienas vyras. V. Z. atsistoja ir kalbasi su šiuo vyru ir M. M. Po to V. Z. paima kažką su dešine ranka ir staigiai smūgiuoja dešine ranka M. M. į kairio kirkšnies, šlaunies sritį. M. M. staiga atšoka atgal ir eina tolyn. Kitas vaikinas taip pat atšoka. Autobusų stoties gale M. M. nusimauna kelnes ir žiūri į šlaunį. V. Z. atbėga prie M. M.. V. Z. mojuoja dešine ranka, visi bėga nuo jo. Nuo suoliuko atsistoja vaikinas ir spiria V. Z. į nugarą. V. Z. apsisuka ir svyruodamas grįžta prie suoliuko su krepšiu. Atsisėda ant suoliuko, ant krepšio. Iš pastato išeina apsaugos darbuotojas, prieina prie V. Z. ir kažką sako. V. Z. ištiesia ranką, apsaugos darbuotojas iš jo rankos išmuša kažkokį daiktą. Po to V. Z. prie apsaugos darbuotojo kojų numeta daiktą, galimai peilį. Apsaugos darbuotojas pargriauna ant žemės V. Z. ir uždeda antrankius. (I tomas, b. l. 63-64, 65-67).

2019-02-03 alkotesterio protokole nurodyta, kad 2019-02-03 15 val. 35 min. V. Z. buvo nustatytas 1,63 promilių girtumas. (I tomas, b. l. 155).

Iš 2019-02-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamera Nr. 12, (duomenys neskelbtini). Patalpoje pilna dūmų, veikia priešgaisrinė signalizacija, kameros grotos aprūkusios, ant grindų degėsiai, aprūkusios sienos, lubos. (I tomas, b. l. 84-92).

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktais duomenimis dėl padarytos žalos dydžio, iš kurių matyti, kad šiai institucijai dėl nusikaltimo buvo padaryta 209 Eur 95 ct turtinė žala: sudeginta 3,53 eurų vertės paklodė ir sugadintos kameros durys, kameros durų grotos, sienos, lubos, kurių bendra atstatomoji vertė yra 206 Eur 42 ct. (I tomas, b. l. 108-123, 129-136).

Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnis). Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Kaip nustatyta, kaltinamasis V. Z. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad neprisimena šių įvykio aplinkybių, nieko negalėjo nurodyti. Tačiau teisme jis pasirinko tokią poziciją, kurioje nurodė, kad autobusų stotyje įvykusio įvykio metu savo veiksmų nesuprato, o policijos komisariate užmetant paklodę, užsidegimas įvyko dėl neatsargumo, tai yra jam rūkant. Vertinant tokius jo parodymus, pastebėtina, kad iškart po įvykio apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kas buvo laiko prasme arčiau įvykiams, V. Z. paaiškino, kad apskritai nieko neatsimina ir negalėjo nieko paaiškinti. Tačiau po to, susipažinęs su bylos medžiaga, kažkaip tai jau prisiminė savo įvykius ir teikė paaiškinimus. Kas duoda pagrindą tokius jo vėlesnius parodymus vertinti tik kaip jo gynybinę versiją. Juo labiau, kad kiti bylos duomenys, tai yra nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, peržiūrėta vaizdo medžiaga visiškai paneigia kaltinamojo vėlesnius parodymus. Vertinant bylos duomenis dėl sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos matyti, kad įvykis vyko dieną, po 15 val. Autobusų stotyje buvo daugiau žmonių nei jis ir nukentėjusysis. Iš vaizdo medžiagos akivaizdu, kad jokių provokuojančių veiksmų iš nukentėjusiojo M. M. pusės nebuvo. Stebint patį vaizdą, susidarė toks įspūdis, kad M. M. priešingai, neprovokavo kažko tai kaltinamojo, o kaip tik bandė atkreipti kitų praeivių dėmesį į jo būklę, gal net norėjo kažką jam padėti. Tačiau V. Z. priėmė kitokį, teisei priešingą sprendimą. Tokiam sprendimui įtakos turėjo ir jo buvusi būklė dėl apsvaigimo, dėl alkoholio. Ir tokioje situacijoje akivaizdu, kad dėl menkavertės priežasties buvo atliktas smurtinis veiksmas, tai yra peiliu padarytas dūris nukentėjusiajam į kirkšnį, kuris sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tai konstatuota specialisto išvadoje. Vertinant šiuos kaltinamojo veiksmus kaip iš chuliganiškų paskatų, kaip nustatyta, šiame įvykyje dalyvavo daugiau negu du asmenys, kurie taip pat buvo įtraukti. Kaip matyti, buvo imtasi priemonių, kad jį sulaikyti. Visą laiką buvo nemažiau nei 3-4 asmenys. Iš vaizdo medžiagos matyti, jog jie jokiais būdais nėra susiję su M. M., ar šiaip stotyje buvę asmenys. Jie stengėsi sulaikyti kaltinamąjį. Buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Vertinant bylos įrodymus dėl svetimo turto sugadinimo, nors kaltinamasis nurodė, kad tai įvyko dėl neatsargumo, jam rūkant, užsidegus, jis metė paklodę ir ji užsikabino ant grotų, ant durų ir rūko. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad po sulaikymo jis visą laiką areštinėje kėlė triukšmą, tai yra beldė į duris, šaukė, reikalavo medikų. Visą laiką reikalavo dėmesio sau. Dėl to buvo perkeltas į kitą kamerą, kad būtų atskirtas nuo kitų asmenų. Tačiau jo veiksmai tuo nesibaigė. Jis toliau reikalavo. Nors ir buvo suteikta jam medicininė pagalba, kurios jis prašė, jis vis vien toliau reikalavo. Po to policijos pareigūnai pajuto smalkių kvapą, įėję pamatė degančią paklodę. Apklausus įvykyje buvusį policijos pareigūną, jis patvirtino, jog taip paklodė užkibti negalėjo, nes pagal savo kabėjimo pobūdį, ji buvo taip pakabinta, kad tokiu būdu gali būti pakabinta tik sąmoningais, tyčiniais veiksmais. Byloje apklaustas specialistas taip pat paaiškino, kad jokių požymių, iš jam pateiktų duomenų, negalėjo būti savaiminis užsidegimas ar neatsargus. Nors jis (specialistas) ir paaiškino, kad negali taip konkrečiai pasakyti, nes pagal pateiktą medžiagą, jis įvykio vietoje nebuvo, nematė, kas iš karto buvo po įvykio, todėl negali atsakyti, bet byloje yra apklaustas liudytojas, kuris iš karto po įvykio įėjęs į kamerą, jis konkrečiai nurodė, kad taip užkibti paklodė negalėjo, nes ji buvo taip, tarsi būtų sąmoningai pakabinta, ištiesta, gražiai pakabinta ir padegta. Todėl teigti, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo neatsargūs teismas pagrindų nerado. Priešingai, akivaizdu, kad tokie kaltinamojo veiksmai šiuo atveju buvo tik tyčiniai. Be to, specialistas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad tokie jo veiksmai buvo pavojingi, buvo smalkės, kas kėlė pavojų kitiems patalpose buvusiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, kad visi šie įrodymai, gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi, ir teismas darydamas išvadą jais remiasi. Įrodymai sugretinti tarpusavyje, jų visuma pagrįstai įrodo, jog V. Z. veikė nusikalstamai, jis tai suvokė ir to norėjo, bei tyčia padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 187 straipsnio 2 dalyje, šie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo V. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, kaltinamasis kaltės visiškai nepripažino, ji įrodyta įrodymų visuma, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytinos tai, kad visas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šiems jo neteisėtiems veiksmams, bei būdamas jau teistas, kai teistumas neišnykęs, t. y. recidyvistu. Atmestinas kaltinamojo argumentas dėl BK 59 str. 1 d. 6 p. pritaikymo, kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi teismas pagrindų, jog kaltinamojo veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, byloje nenustatė.

Kaltinamasis V. Z. padarė 3 tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių 2 priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, 1 – nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, jas padarė jau būdamas teistas, teistumui neišnykus. Kaltinamasis teistas iš viso 20 kartų, paskutinį kartą 2017-03-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės atėmimu, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį - 30 parų areštu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo, bei BK 64¹ straipsnio pagrindu ši skirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta jam galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kas rodo, kad kaltinamasis teigiamų išvadų nedaro ir nesitaiso, toliau linkęs dėsningai nusikalsti (II tomas, b. l. 64-92, LITEKO sistema), administracine tvarka baustas, turi galiojančių neįvykdytų nuobaudų (II tomas, b. l. 93-97), nedirbantis, šiuo metu suimtas, yra įrašytas į psichiatrinio gydymo įskaitą, byloje gauta specialisto išvada, kad V. Z. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (II tomas, b. l. 22, 34). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šiems jo neteisėtiems veiksmams, bei būdamas jau teistas, kai teistumas neišnykęs, t. y. recidyvistu. Pažymėtina, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Kaltininko asmenybė viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014). Todėl teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas bausmės rūšiai parinkti reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, daro išvadą, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamąjį V. Z. izoliuojant nuo visuomenės ir skiriant jam sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – realų laisvės atėmimą, kurių dydžiai nustatytini artimi šios bausmės vidurkiams, numatytiems straipsnių sankcijose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos iš dalies sudedant, prieš tai bausmes dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo apimant, nes šios veikos padarytos esant idealiai sudėčiai (BK 63 str. 5 d. 1 p.) Į galutinės bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo kalinime ir suėmime išbūtas laikas. Pagrindų taikyti BK 75 straipsnį, tai yra bausmės vykdymo atidėjimą, byloje nėra. V. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi suėmimo pagrindai neišnyko, kaltinamasis būdamas laisvėje gali slėptis nuo bausmės vykdymo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Byloje (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 410,97 Eur (keturių šimtų dešimties eurų 97 ct) civilinį ieškinį dėl žalos privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam M. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (I tomas, b. l. 75-76, 79) bei (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pareiškė 209,95 Eur (dvejų šimtų devynių eurų 95 ct) civilinį ieškinį dėl šiai institucijai padarytos turtinės žalos (I tomas, b. l. 125, 126). Nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta bei svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu sugadintas kaltinamojo V. Z. veiksmais, patirtų žalų dydžiai įrodyti pateiktais prie ieškinių dokumentais, be to, su ieškiniais, jų dydžiais sutiko ir pats kaltinamasis. Dėl šių aplinkybių civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai ir priteistina iš kaltinamojo V. Z. 410,97 Eur (keturi šimtai dešimt eurų 97 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirtoms privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms dėl nukentėjusiojo M. M. gydymo atlyginti bei 209,95 Eur (du šimtai devyni eurai 95 ct) (duomenys neskelbtini) apskrities VPK turtinei žalai dėl šios įstaigos turto sugadinimo atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams,

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams,

- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu, apimant bausmes dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nes šios veikos padarytos esant idealiai sudėčiai, po to prie griežtesnės jam paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, mažesnę nei jos vidurkis, ir V. Z. nustatyti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią V. Z. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. spalio 21 d.

Į galutinę subendrintą bausmę įskaityti V. Z. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-02-03 iki 2019-10-20.

V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos 410,97 Eur (keturių šimtų dešimties eurų 97 ct) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. Z. 410,97 Eur (keturis šimtus dešimt eurų 97 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirtoms privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms dėl nukentėjusiojo M. M. gydymo atlyginti.

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK 209,95 Eur (dvejų šimtų devynių eurų 95 ct) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. Z. (du šimtus devynis eurus 95 ct) (duomenys neskelbtini) apskrities VPK turtinei žalai dėl šios įstaigos turto sugadinimo atlyginti.

Bylos daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinį diską (CD laikmeną su vaizdo įrašu, 1 vnt. prie bylos II tomo galinio viršelio), palikti saugoti byloje, įvykio vietoje rastus daiktus - peilį ir peilio dėklą, saugomus Šiaulių apskrities VPK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Sadauskas