Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B., išnagrinėjusi S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2018 m. kovo 6 d., apie 11.35 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,42 promilių girtumas, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nustoti juos įžeidinėti, kelis kartus rankomis stūmė vieną iš atvykusių pareigūnų. Šiais veiksmais S. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. savo kaltės nei dėl vieno iš jam inkriminuotų nusižengimų nepripažino. Nurodė, jog įvykio dieną namuose įvyko konfliktas tarp R. J. ir Ž. R.. R. J. iškvietė pareigūnus, kad šie išprašytų Ž. R. iš namų. Atvykę pareigūnai buvo agresyvūs, vienas iš jų 2 kartus smogė R. J., o, šiam parkritus ant grindų, kitas porą kartų įspyrė. Pamatęs mušamą draugą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė pastūmęs vieną iš pareigūnų, tokiu būdu norėdamas jį atitraukti nuo R. J., tačiau jis tikrai neturėjo jokio tikslo pasipriešinti pareigūnams ar nevykdyti jų reikalavimų. Tuo pačiu pasakė pareigūnams, kad šie elgiasi kaip paskutiniai banditai, tačiau kategoriškai neigia juos vadinęs necenzūriniais žodžiais, keikęsis, taip pat negrasino pastariesiems, tik pasakė, jog rašys dėl jų veiksmų skundą (šiuo atveju pareigūnai tik pasijuokė ir pasakė, kad visi taip gąsdina). S. B. teigimu, tas pareigūnas, kurį jis pastūmė, 2 kartus smogė į pilvo sritį, po ko jam buvo didelė kraujosruva. Nuo tokių smūgių jis (S. B.) pargriuvo ant sofos. Kitas pareigūnas tuo metu sėdėjo ant lovos ir nieko nesakęs papurškė dujų į akis, taip nudegindamas vieną akį. Be to, pareigūnas, spardęs R. J., paėmė duonos kepalą ir sviedė į neįgalų 72 metų buto savininką. Jis ir R. J. buvo pristatyti į policijos komisariatą. Nori pasakyti, kad atvykus prie komisariato pareigūnų elgesys kardinaliai pasikeitė ir šie pradėjo elgtis nepriekaištingai. R. J. įvykio metu buvo sužalotas, jam sudaužyti šonkauliai, asmuo buvo nuvežtas į ligoninę. Pastarasis yra pateikęs skundą dėl netinkamų pareigūnų veiksmų, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė taip pat vykęs į komisariatą rašyti pareiškimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad dėl įvykio jau yra gautas R. J. skundas, kuris tiriamas ir nėra reikalo tokį skundą teikti dar ir jam. S. B. neneigė, kad įvykio metu buvo išgėręs, tačiau jo girtumas nebuvo didelis, atsimena visą įvykio esmę, gali nepasakyti nebent kokių smulkmenų. To ar pareigūnai įvykį filmavo, nematė (b. l. 10-12).

Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo S. B. taip pat nurodė su nusižengimais nesutinkantis, pareigūnų neįžeidinėjo, teigė, jog atvykę policijos pareigūnai elgėsi kaip banditai ir jį sumušė (b. l. 2).

Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas R. S. (R. S.) (Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis) parodė, jog tarnybos metu buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), prašant pagalbos iš buto išprašyti nepageidaujamą asmenį. Jis kartu su kolega A. K. nuvyko nurodytu adresu. Bute juos pasitiko R. J. (viduje dar buvo S. B. ir lovoje gulėjęs senyvas, greičiausiai neįgalus asmuo), kuris nurodė tą nepageidaujamą asmenį. Pareigūnams pareikalavus, pastarasis buvo išprašytas lauk. Šiam išėjus, R. J. pradėjo priekaištauti esą policija nieko nedaro, nes tas asmuo išėjęs vėl ir vėl sugrįžta. Tuomet R. J. buvo paklausta, kodėl tokiu atveju jis minėtą asmenį iš naujo įleidžia į butą, paaiškinta, jog už melagingus kvietimus gali būti pats patrauktas atsakomybėn. Po tokių žodžių šis atsakė esantis įžeistas, nurodė, kad toks pareigūnų darbas ir jie turi dirbti, o jie kaip gėrė, taip ir toliau gers. Tuomet liudytojas, išsitraukęs telefoną, pradėjo filmuoti aplinką, kadangi buvo matyti, kad ji panaši į landynę, joje girtaujama. R. J. nenorėjo, kad būtų filmuojama, bet jam buvo pasakyta, kad butas panašus į landynę, todėl turi užfiksuoti. Po tokių žodžių R. J. ir bute buvęs S. B. labai pasipiktino, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, S. B. pasiuntė „ant trijų raidžių“, liepė „eiti šluoti gatves“, buvo pavadinti įžeidžiančiu žodžiu, apibūdinančiu seksualines mažumas. Pastarajam buvo paaiškinta, kad už tokius žodžius gali būti surašytas protokolas. Šis nenusiramino, pasakė turintis pažįstamų, pagrasino, kad jiems geruoju nesibaigs ir ėmė skambinti numeriu 112, aiškindamas neva jis yra sumuštas, nors, liudytojo teigimu, prie pastarojo net nebuvo prisiartinta (nebuvo jokio fizinio kontakto). Pabaigęs pokalbį, S. B. atsikėlė ir paprašė R. J., kad šis jį (R. S.) ir kolegą A. K. padėtų išvaryti iš buto. Taip sakydamas, S. B., atsikėlęs nuo lovos, pradėjo stumti A. K. (pastarasis stovėjo prie lovos, už A. K. stovėjo R. S.), kartu prašydamas R. J. padėti. Kolega A. K. atsistūmė juos nuo savęs, nurodė nusiraminti, įspėjo, kad jei ir toliau taip brutaliai elgsis, gali būti panaudotos spec. priemonės. Vis dėlto nei S. B., nei R. J. į įspėjimus nereagavo ir vėl stūmė A. K., bet šiam pavyko atsistumti. Po 2-3 tokių pastūmimų, abiem nereaguojant į įspėjimus, buvo panaudotos ašarinės dujos. Po dujų abudu apsiramino ir daugiau jokių veiksmų nebeatliko, nebereikėjo nė antrankių dėti, tvarkingai nuėjo iki tarnybinio automobilio. Tik prieš tai, kai buvo pasakyta, kad abudu bus pristatyti į komisariatą, R. J. susiėmė už šono ir pradėjo sakyti, kad skauda. Buvo panašu, kad asmuo imituoja sveikatos nusiskundimą. Liudytojo teigimu, R. J. buvo paklausta, ar reikalinga GMP, šis iš pradžių sakė, kad taip, paklausus, kokią informaciją nurodyti, persigalvojo ir pasakė, kad nebereikia (iš pradžių sakė, kad lūžo stuburas, po to, kad blogai su plaučiu, galiausiai nebereikalavo medikų). Kiek žino, vėliau policijos komisariate šiam buvo iškviesta med. pagalba, pastarasis buvo išvežtas, tačiau neužilgo vėl jį matė komisariate, kadangi jis atėjo rašyti pareiškimą dėl neva neteisėtų jų (pareigūnų) veiksmų. Liudytojas R. S. kategoriškai paneigė, kad prieš S. B. ar R. J. buvo atlikti kažkokie fiziniai veiksmai, išskyrus dujų panaudojimą ir A. K. atsistūmimą, abiem puolant. Kolegai A. K. atsistūmus, abudu griuvo ant sofos, tačiau ne ant briaunos, o minkštos dalies, todėl susižaloti negalėjo. Abudu asmenys buvo neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas (b. l. 32-36).

Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas A. K. (Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis) parodė, jog tarnybos metu, dirbdamas kartu su kolega R. S., gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus namuose buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B., jo sūnus ar tai posūnis (R. J.), taip pat dar vienas asmuo ir senukas. Paaiškėjo, kad jokio smurto nebuvo, įvyko žodinis konfliktas, kadangi nepageidaujamas asmuo nenorėjo išeiti iš buto. Jis su kolega tą asmenį išprašė. Pastarajam išėjus, S. B. sūnus pradėjo aiškinti, kad policija nuolat atvažiuoja, bet nieko negali padėti, tik išprašo asmenį lauk, bet jis kitą kartą vėl nenori išeiti. Tuomet pranešėjo buvo paklausta, kodėl tokiu atveju jis tą asmenį įsileidžia į butą, paaiškinta, jog už nepagrįstą ir melagingą policijos pareigūnų iškvietimą yra numatyta atsakomybė. Po tokių žodžių S. B. su sūnumi pradėjo aiškinti, kad toks jų darbas, gauna algą iš jų pinigų, o jie dirba ir kada nori tada geria. Abudu pradėjo įžeidinėti, ėmė varyti iš namų, buvo vartojami įvairiausi necenzūriniai žodžiai. Asmenų buvo pareikalauta nusiraminti ir neįžeidinėti, tačiau šiems viskas buvo vienodai. Anot liudytojo, visi buvo neblaivūs, netgi lovoje buvęs senukas, kuris dėl girtumo vos šnekėjo. Buvo matyti, kad namuose buvo girtaujama, nuo asmenų sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Kadangi atvykę į iškvietimą dėl smurto pagal tvarką privalo filmuoti asmenis bei aplinką, kolega R. S. tarnybiniu telefonu pradėjo filmuoti aplinką. Tas ypač nepatiko S. B., kuris ėmė reikalauti nefilmuoti. Jo buvo pakartotinai pareikalauti nusiraminti, po ko šis, pasiėmęs telefoną, ėmė skambinti Nr. 112 ir sakyti neva jis šiuo metu yra mušamas, nors, liudytojo teigimu, prie S. B. net nebuvo prisiartinta. Baigęs kalbėti, S. B. pakilo nuo lovos, ant kurios sėdėjo, ir ėmė pulti, matyt, norėdamas išstumti iš namų. Reaguodamas į tokiusveiksmus, liudytojas nurodė atsistūmęs (kolega R. S. stovėjo už A. K., todėl prie šio asmenys nesiartino), tada prie S. B. prisijungė ir R. J., po ko pastarieji jau abudu ėmė pulti, norėdamasi jį (A. K.) nustumti, tačiau jis ir vėl atsistūmė. Asmenims buvo paaiškinta, kad jei šie nepaklus bus panaudotos dujos, tačiau nei vienas jų vis tiek nereagavo. S. B. ir R. J. vėl pabandžius jį nustumti, išsitraukė dujas ir papurškė jomis, po ko asmenys aprimo. Kai abiem buvo pasakyta eiti į tarnybinį automobilį, R. J. ėmė skųstis, kad jam sulaužytas inkstas, paskui sakė, jog blogai su stuburu, o komisariate, kiek žino, nurodė, kad lūžo šonkaulis. Liudytojas tuo pačiu pažymėjo, kad iki iškvietimo S. B. nebuvo matęs ir su pastaruoju nebendravo. Teismui perskaičius tarnybinį pranešimą, A. K. nurodė, jog jame visas aplinkybes išdėstė teisingai, prašė jomis vadovautis (b. l. 39-41).

Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas R. J. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. yra jo dėdė, krikšto tėvas. Įvykio dieną policijos pareigūnus kvietė dėl to, kad bute svečiavęsis Ž. R. tapo agresyvus ir nenorėjo išeiti. Pradėjus kviesti policiją (kuris iš jų skambino, negali pasakyti), Ž. R. suprato, kad atvyks pareigūnai, dėl ko pasišalino iš buto. Pagal iškvietimą atvykę pareigūnai (R. S. ir dar vienas – A. K.) iš karto buvo agresyviai nusiteikę. Ėmė priekaištauti, kam šie kviečia pareigūnus, jei jokio pašalinio asmens nėra. S. B. ramiai paaiškino, kad jie nežinojo, jog Ž. R. iki pareigūnams atvykstant pasišalins, juo labiau, kai pareigūnų laukė 40 min. Po tokių žodžių jaunesnis pareigūnas (A. K.) ranka 2 kartus sudavė S. B. į pilvą. Atsimena, kad pastarajam dar kažkas buvo papurkšta (galimai dujų). Pamatęs, kad S. B. yra mušamas, jis (R. J.) atsistojo, tačiau iš karto iš pareigūno (R. S.) sulaukė smūgio į pilvo kraštą. R. J. nukrito ant grindų, po ko R. S. dar spyrė jam į šoną. Jam aptemo akys, netruko pajuto, kad yra tempiamas iš buto į koridorių (tempė R. S., aiškino, kam R. J. neva maivosi). Iki pat pareigūnų automobilio buvo tempiamas, pats bandė paeiti, tačiau sunkiai gavosi. Komisariate buvo iškviesta GMP, jam diagnozuotas šonkaulių lūžis, tačiau jis į ligoninę nesigulė, pasiprašė paleidžiamas. Įvykio metu jis ir S. B. buvo vartoję alkoholio. Pats R. J. dėl pavartoto alkoholio nurodė jautęsis normaliai. Taip pat liudytojas parodė, kad įvykio metu bute dar buvo V. Ž. (senolis), kuris nevaikšto, yra neįgalus. Pastarasis bandė žodžiu užstoti S. B., tačiau pareigūnas jam į veidą metė duonos riekes (b. l. 32-36).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. B. savo kaltės nei dėl vieno jam inkriminuoto nusižengimo nepripažino, tačiau byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai visgi leidžia daryti išvadą, kad S. B. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje bei ANK 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Pats S. B. tvirtina, kad atvykę pareigūnai buvo labai agresyvūs, vienas jų 2 kartus smogė R. J., o, pastarajam parkritus ant grindų, kitas pareigūnas įspyrė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad pamatęs tokį vaizdą jis vieną pareigūną pastūmė, tačiau taip pasielgė tik dėl to, kad norėjo jį atitraukti nuo R. J., o ne turėdamas tikslą pasipriešinti. Pareigūnų jis tikrai neįžeidinėjo, tik pasakė, kad šie elgiasi kaip banditai. Po tokių žodžių pats susilaukė smūgių iš pareigūno (2 kartus smogė į pilvo sritį, po ko buvo didelė mėlynė), nuo jų pargriuvo ant sofos, o tuomet kitas pareigūnas papurškė dujų į akis, taip nudegindamas jam akį (b. l. 10-12). Teismas tokius S. B. parodymus vertina vis dėlto kritiškai, kaip siekį pateisinti ar sumenkinti savo veiksmus. Iš S. B. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio A. K. 2017-03-06 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2017-03-06, apie 11.35 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), yra smurtaujama. Nuvykus minėtu adresu policijos pareigūnus pasitiko R. J., kuris nurodė nepageidaujamą asmenį Ž. R.. Nepageidaujamas asmuo T. J. pageidavimu buvo išprašytas. R. J. buvo pasiteirauta, kodėl jis tą patį asmenį įsileidžia atgal ir vėl kviečia policiją, R. J. ir jo įtėviui S. B. buvo išaiškinta, jog kviesdami policiją be priežasties gali būti patraukti atsakomybėn. R. J. pareikalavo policijos pareigūnų nefilmuoti jo buto, tačiau pareigūnai paaiškino, jog privalo filmuoti įvykio vietą, nes aplinka yra netvarkinga, apleista, panaši į landynę, kurioje dažnai girtaujama. Dėl policijos pareigūnų žodžių tiek R. J., tiek S. B. labai įsižeidė, pradėjo policijos pareigūnus keikti necenzūriniais žodžiais, S. B., be kita ko, grasino susidorojimu. Į reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus S. B. nereagavo, pradėjo skambinti numeriu 112 ir aiškinti, jog policija jį šiuo metu daužo. S. B. rankomis stūmė policijos pareigūną, liepdamas R. J. padėti išmesti pareigūnus iš buto, po ko pareigūną stumti puolė dviese, įsikibdami į uniformą. Prieš asmenis buvo panaudota fizinė jėga bei ašarinės dujos, jie buvo sulaikyti ir apie 12.45 pristatyti į 1 PK (b. l. 3). Tiek šis tarnybinį pranešimą surašęs, tiek ir kitas kartu į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnai buvo tiesiogiai apklausti teismo posėdyje. Priešingai nei tvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B., liudytojai A. K. ir R. S. kategoriškai patvirtino, jog S. B. jų atžvilgiu vartojo įžeidžiančius necenzūrinius žodžius (jie įvardinti tiek minėtame A. K. tarnybiniame pranešime, tiek liudytojų parodymuose teisme), keikėsi, pareikalaus nusiraminti visai nereagavo. Supykęs dėl filmuojamo buto ir pareigūno žodžių, kad gyvenamosios patalpos yra panašios į landynę, S. B. ėmė varyti lauk, paskui puolė skambinti Nr. 112, pranešdamas, kad neva pareigūnai jį muša, nors liudytojai kategoriškai paneigė bet kokį fizinį kontaktą su juo. Baigęs pokalbį, S. B. atsikėlė nuo lovos ir ėmė stumti priešais jį stovintį A. K., tačiau šis atsistūmė. Prie S. B. prisijungė ir R. J., abu bandė išstumti A. K., tačiau nesėkmingai, kadangi A. K. ir vėl atsistūmė. Pareigūnai partvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo įspėtas, jog jei ir toliau elgsis agresyviai ir neapsiramins, bus panaudotos ašarinės dujos, tačiau pastarajam perspėjimai jokio poveikio nepadarė, dar kartą bandė atsistumti, po ko A. K. kaip tik ir panaudojo dujas (b. l. 32-36, 39-41). Tokie liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, atitinka ir A. K. tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes. Teismas neturėjo objektyvaus pagrindo netikėti ir nesivadovauti apklaustų policijos pareigūnų parodymais, nenustatyta, kad pastarieji turėjo suinteresuotumą nurodyti S. B. kaltinančias aplinkybes, anksčiau su pastaruoju nebendravo, jokių konfliktinių situacijų nėra buvę. Tai, kad S. B. neteisėti veiksmai nėra užfiksuoti vaizdo įraše, kuris yra itin trumpas ir menkai informatyvus, nesudaro pagrindo nesivadovauti anksčiau išdėstytais liudytojų A. K. ir R. S. parodymais.

Tuo tarpu analizuojant S. B. ir R. J. parodymus, matyti, kad pastarieji, nors ir bando įtikinti neva tai pareigūnai ėmėsi agresyvių veiksmų, tačiau jų veiksmus nurodo visai skirtinga eiga. S. B. teigimu, vienas iš atvykusių pareigūnų 2 kartus smogė R. J., dėl ko šis parkrito ant grindų, o tada kitas pareigūnas šiam dar ir įspyrė. Norėdamas padėti R. J., S. B. aiškina stūmęs pareigūną, tačiau tada pats gavo porą smūgių į pilvo sritį, pargriuvo ant sofos, o tada be jokio perspėjimo jam buvo papurkšta į akis dujų (b. l. 10-12). Tuo tarpu R. J. teisme parodė, kad tai ne jį, o būtent S. B. pareigūnai puolė pirmiausiai, smogė šiam ranka, dėl ko jis norėjo padėti, tačiau, vos tik atsistojus, vyresnysis pareigūnas jam (R. J.) stuktelėjo į pilvo kraštą, po ko jis nukrito ant grindų, gulint kelis kartus buvo spardomas (b. l. 32-36). Iš tokių parodymų matyti, kad S. B. įrodinėja, jog norėjo padėti pareigūnų mušamam R. J., o R. J. aiškina, kad tai S. B. užpuolė pareigūnai. Tokie S. B. ir liudytojo R. J. parodymai yra aiškiai prieštaringi. Kita vertus, neįtikinama, kad pareigūnai, dirbdami savo darbą, tarnybos metu atvykę pagal iškvietimą, be jokios priežasties ėmė smurtauti prieš juos išsikvietusius asmenis. Nors S. B. nurodė, kad po smūgių į pilvą jam liko didelė kraujosruva, o papurškus dujas – nudeginta akis, tačiau dėl tokių sužalojimų pastarasis niekur nesikreipė, sužalojimų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Teisme S. B. teigė neva buvo nuvykęs į komisariatą rašyti pareiškimo, tačiau jam buvo paaiškinta, jog neverta, kadangi pareiškimą jau buvo parašęs R. J. Toks paaiškinimas laikytinas nelogišku. Jeigu prieš asmenį buvo atlikti neteisėti veiksmai, tai nesuprantama, kaip ta aplinkybė, kad pareiškimą buvo pateikęs R. J., galėjo nulemti S. B. apsisprendimą nerašyti pareiškimo. Kita vertus, nesuprantama, kodėl tokiu atveju pastarasis jokiais veiksmais neužfiksavo jam padarytų sužalojimų. Nors ši administracinio nusižengimo byla ir nagrinėjama būtent dėl S. B. veiksmų, tačiau teismas visgi išsiuntė paklausimą į policijos įstaigą, siekdamas išsiaiškinti, ar po nurodyto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl policijos pareigūnų veiksmų (b. l. 14). Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyrius informavo, kad, išnagrinėjus R. J. pareiškime nurodytas aplinkybes, nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymiai, dėl ko priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 22). Dėl įvykio pačiam R. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį (b. l. 30), iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad bylos nagrinėjimas šiuo metu perduotas teismui. Šios aplinkybės tik parodo, kad nėra jokio pagrindo laikyti, jog pareigūnų veiksmai buvo netinkami, kas savo ruožtu paneigia tiek S. B., tiek liudytojo R. J. parodymus esą jie buvo užpulti agresyvių pareigūnų, norėjo apginti vienas kitą. Galiausiai teismas kaip reikšmingą laiko aplinkybę, jog S. B. įvykio metu buvo neblaivus. Alkotesterio kvito duomenimis, jam 2018-03-06, 12.30 val., nustatytas 1,42 promilių girtumas (b. l. 7). Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokios aplinkybės ir neneigė, tačiau tikino, kad ji neturėjo įtakos nei jo elgesiui, nei gebėjimui atsiminti įvykio esmę. Vis dėlto, teismo vertinimu, būtent pavartotas alkoholis turėjo nemažą įtaką asmens elgesiui, susiklosčiusios situacijos suvokimui, realiam jos įvertinimui ir gebėjimui adekvačiai reaguoti į įvykius.

Taigi išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. B. keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, taip žemindamas jų garbę ir orumą, bei nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nusiraminti, o galiausiai kelis kartus pastūmė policijos pareigūną A. K.. Tokie S. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį bei 508 straipsnį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai nusižengimai, kuriais kėsinamasi į valdymo tvarką), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nusižengimus padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę sunkina tai, jog nusižengimus padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taip pat įvertinama S. B. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, duomenų apie baustumą administracine tvarka nėra). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus S. B. ANK 506 straipsnio 4 dalies bei 508 straipsnyje numatytas minimalias baudas. Pažymėtina, kad toks administracinės baudos dydis formaliai kiek nukrypsta nuo ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių (esant po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes), visgi, įvertinus tai, kad S. B. administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, yra pensinio amžiaus, laikytina, kad minimalus baudos dydis atitiks teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus bei bus pakankamas administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalimi, 508 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

S. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 90 eurų dydžio baudą.

S. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir paskirti jam 90 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, S. B. pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį bei 508 straipsnį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 90 (devyniasdešimties) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 18079182376. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.