Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties, kuria netenkintas A. M. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2012-04-24 nutarimas Nr. 10N-1604842-12, kuriuo A. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 1 d., 123 str. 1 d., ir nubaustas galutine subendrinta nuobauda – 650 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124² str. 1 d., 123 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. balandžio 18 d. 16 val. 50 min., vairuodamas automobilį BMW 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, neparodė posūkio signalo, pakartotinai privažiavęs Kareivių – Žirmūnų g. sankryžą persirikiuodamas iš trečiosios eismo juostos nerodė posūkio signalo, sukėlė grėsmę eismo saugumui antra ir pirma juosta važiuojantiems automobiliams, kurie privalėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, naudoti garsinį signalą. Automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Šiais veiksmais buvo pažeisti KET 9, 28, 88.2, 238 p. reikalavimai. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2012-04-24 nutarimu Nr. 10N-1604842-12 A. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 1 d., 123 str. 1 d., ir nubaustas galutine subendrinta nuobauda – 650 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

A. M., nesutikdamas su minėtu nutarimu, apskundė jį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartimi A. M. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2012-04-24 nutarimą Nr. 10N-1604842-12.

Apelianto manymu, teismas rėmėsi vien subjektyviais policijos pareigūnų parodymais, kurie esmingai prieštarauja SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktai video medžiagai apie važiavimo aplinkybes, t. y. teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. M. persirikiuodamas į kitą eismo juostą (kaip teigiama skundžiamoje nutartyje, iš trečiosios eismo juostos į antrąją) nerodė posūkio signalo, dėl ko kitas šviesus automobilis turėjo stabdyti, laikytis labiau dešinės pusės, kuomet apeliantas persirikiavo. Tačiau minėtoje video medžiagoje matosi, jog apeliantui prieš persirikiuojant į antrąją eismo juostą buvo susidaręs saugus atstumas tarp automobilių antroje eilėje, t. y. prieš persirikiuojant apeliantas įsitikino, kad persirikiuoti yra saugu, antroje juostoje esantys automobiliai ką tik buvo pradėję judėti (užsidegus žaliam šviesoforo signalui) ir susidarius saugiam tarpui buvo atliktas persirikiavimas viename iš susidariusių tarpų tarp automobilių, todėl už apelianto važiavusiam šviesiam automobiliui nebuvo pagrindo nei staigiam stabdymui, nei važiavimo krypties keitimui ar garsinio signalo naudojimui. Tai grindžiama ir tuo, jog laikantis minėtos pirmosios instancijos teismo išvados, kad kitas šviesus automobilis turėjo stabdyti, laikytis labiau dešinės pusės, reikštų, kad iš paskos apelianto transporto priemonės važiavęs automobilis būtų sukęs į pirmąją eismo juostą, ko iš tikro neįvyko ir kurioje nebuvo nė vienos transporto priemonės (tai akivaizdžiai matosi video medžiagoje), ypatingai atkreiptinas dėmesys, jog iš paskos apelianto transporto priemonės važiavęs automobilis net neišvažiavo iš antrosios eismo juostos kelio ženklinimo linijomis nubrėžtos eismo juostos. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias esmines aplinkybes ir nevertino byloje pateiktos video medžiagos, kuri laikytina objektyviausiu įrodymu byloje, paneigiančiu policijos pareigūnų parodymus, kuriais rėmėsi apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį.

Apeliantas pažymi, kad nors ir pats teismas užduodamas bylos nagrinėjimo metu policijos pareigūnams klausimus atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog pirmoje juostoje iš viso nebuvo automobilių, tačiau neaišku kodėl teismas nutartyje padarė priešingą išvadą, t. y. laikė, kad apeliantas sukėlė grėsmę eismo saugumui antra ir pirma juosta važiuojantiems automobiliams, kurie privalėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, naudoti garsinį signalą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

Apelianto manymu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, dėl ko teismas padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, kurios pagrįstos ne įrodymais, bet prielaidomis, kurios yra nenuoseklios, skirtingos, besikeičiančios, prieštaringos. Be to, teismas kreipė dėmesį tik į apeliantą kaltinančius įrodymus ir neatsižvelgė į jį teisinančius duomenis. Nutartimi atlikta administracinei atsakomybei taikyti palankių duomenų atranka ir vertinti tik šie duomenys. Tuo tarpu kita grupė bylos duomenų (SĮ „Susisiekimo paslaugos“ filmuota medžiaga) – nepalankių ir prieštaraujančių faktinėms bylos aplinkybėms, teisinančių apeliantą – nutartyje nutylėti ir nevertinti tarsi jų byloje nebūtų buvę. Dėl šių aplinkybių skundžiama nutartis nemotyvuota, ja neišsamiai, vienpusiškai bei neteisingai įvertinti įrodymai. Teismo išvados dėl apelianto ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė esminių ATPK pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų. Policijos pareigūnai J. P. ir R. D. tyrimo metu tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 11, 12) ir apklausti liudytojais pirmosios instancijos teisme (b. l. 52-53) nurodė, jog jie Žirmūnų g. pastebėjo automobilį BMW 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą neparodė posūkio signalo, pakartotinai privažiavęs Kareivių – Žirmūnų g. sankryžą, persirikiuodamas iš trečios juostos nerodė posūkio signalo, sukėlė grėsmę eismo saugumui antra ir pirma eismo juosta važiuojantiems automobiliams, kurie privalėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, naudoti garsinį signalą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. tiek tyrimo metu paaiškinime surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 10), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 57-58) pateikė priešingą įvykio versiją, neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., bei nurodė, jog jis visiškai sutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidimu, jog persirikiuodamas į kitą eismo juostą neparodė posūkio signalo. Persirikiavo du kartus. Nesutinka su tuo, jog jis sukėlė avarinę situaciją paskui jį važiavusiems automobiliams, kurie privalėjo keisti važiavimo kryptį, dėl ko vos neįvyko avarinė situacija, taip pat su tuo, kad trukdė automobiliams 2-oje ir 1-oje juostoje, nes iš vaizdo medžiagos matosi kad 1-oje eismo juostoje automobilių nebuvo. Persirikiuojant jis stebėjo vaizdą veidrodėliuose, pasinaudojo susidariusiu tarpu, kadangi buvo rodomas šviesos signalas, be to užsidegus žaliam šviesoforo signalui ne visi automobiliai vienodai pajudėjo, kai kurie automobiliai atsiliko, pasinaudojęs atsiradusiu tarpu, jis persirikiavo. Per veidrodėlius matė, kad 1-oje eismo juostoje nebuvo automobilių, o paskui jį esantys automobiliai liko savo vietoje ir jokios krypties nekeitė. Policijos automobilis buvo per 5 automobilius nuo jo, todėl mano, jog jie negalėjo matyti koks buvo susidaręs tarpas tarp automobilių.

Pažymėtina, kad byloje yra SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikta video medžiaga ir jos pagrindu padarytos nuotraukos, kuriose užfiksuotas minėtas įvykis, tačiau iš jų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad A. M. veiksmai sukėlė grėsmę eismo saugumui antra ir pirma eismo juosta važiuojantiems automobiliams, kurie dėl to būtų privalėję staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų veiksmų kilusiems neaiškumams ir prieštaravimams panaikinti. Šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti klausimą dėl atitinkamos SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktos video medžiagos vaizdo ekspertizės atlikimo, kas leistų nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Vaizdų, užfiksuotų materialiose laikmenose, ekspertiniai tyrimai gali nustatyti objektų (automobilių) ar subjektų, užfiksuotų tyrimui pateiktoje medžiagoje, tapatybę, nustatyti, kokie objektai yra užfiksuoti tyrimui pateiktoje medžiagoje, subjektų atliekamų veiksmų eiliškumą, gali išryškinti tyrimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotą vaizdą, gali nustatyti, ar pateiktas tyrimui įrašas yra ištisinis ir kt. Nagrinėjamu atveju tokios ekspertizės pagalba būtų galima objektyviai ištirti pateiktą video medžiagą, patikrinti apelianto ir pareigūnų nurodytas įvykio versijas ir tokiu būdu pilnai ir visapusiškai išnagrinėti bylą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 1 d. klausimą, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, todėl A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2012-04-24 nutarimas Nr. 10N-1604842-12 naikinami dalyje dėl A. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 1 d. bei byla šioje dalyje grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti A. M. apeliacinį skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2012-04-24 nutarimą Nr. 10N-1604842-12 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį: panaikinti dalį, kuria A. M. pagal ATPK 124² str. 1 d. paskirta 650 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams bei dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. A. M. skirta galutinė nuobauda – 650 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, ir grąžinti bylą šioje dalyje iš naujo tirti įgaliotai institucijai, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.