Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-06 · Byla Nr. ATP-333-255/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-06
Bylos Nr.
ATP-333-255/2015
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00942-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Pažeidėjas
V. Š.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-333-255/2015Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00942-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 45.4.3.; 79.1; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. (V. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nubaustas už tai, kad 2014 m. lapkričio 16 d., apie 19.45 val., Kiškėnų (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „KIA Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,29 promilės girtumas). Tokiu būdu jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. nutarimu V. Š. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė 579,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. Š. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis, mano, kad nutarimas yra neteisėtas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad 2014 m. lapkričio 16 d. 19.45 val., (duomenys neskelbtini), V. Š. policijos pareigūnai rado sėdintį jo automobilyje „KIA Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, pareigūnai alkotesteriu jam nustatė 2,29 promiles alkoholio, tačiau teigia, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, nes būdamas neblaivus nevairavo savo automobilio. 2014 m. lapkričio 16 d. automobiliu „KIA Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis važiavo pas savo kaimyną J. D. ir, neprivažiavęs iki tikslo, siaurame keliuke sustojo. Tuomet pėsčias nuėjo pas J. D. ir vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžęs prie savo automobilio, V. Š. pamatė, kad jo automobilis yra nuslydęs į griovį, tačiau suvokdamas, kad yra neblaivus, nesiėmė jokių veiksmų dėl automobilio padėties pataisymo. Kadangi J. D. taip pat buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, šio pagalbos neprašė, nes suvokė, kad ir J. D. automobilio vairuoti negalės, todėl paprašė kito kaimyno A. V., padėti jam ištraukti automobilį. Panaudodami virvę kartu su A. V. bandė traukti automobilį iš griovio, tačiau jiems nepavyko, automobilis dar labiau nuslydo į griovį. A. V. automobilio raktelius paliko spynelėje ir išėjo namo. Apeliantas savo automobilyje norėjo susirasti namų raktus ir telefoną, tačiau, būdamas gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, tiesiog užsnūdo, taip jį ir rado policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė V. Š. automobilį griovyje pamatęs D. G., kuris pats nematė, kad V. Š. būtų vairavęs automobilį „KIA Sportage“. Vienintelė prielaida, kad V. Š., būdamas neblaivus galėjo vairuoti automobilį „KIA Sportage“, buvo iškviestų pareigūnų V. Z. ir V. R. liudijimas, kad V. Š. sėdėjo vairuotojo vietoje ir automobilio rakteliai buvo spynelėje, tačiau patys policijos pareigūnai V. Š. vairuojančio automobilį nematė. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai V. Š. rado miegantį, tačiau neaišku, kodėl administracinio teisės pažeidimo byloje jie šios aplinkybės nenurodė.

Apeliantas akcentuoja, kad policijos pareigūnas V. R., išlipęs iš tarnybinio automobilio griovyje esantį automobilį ir automobilių ratų vėžes apžiūrėjo pasišviesdamas prožektoriumi, tačiau tamsoje policijos pareigūnas galėjo nematyti kito automobilio, kuriuo A. V. mėgino traukti V. Š. automobilį, vėžių, arba policijos pareigūnas šių vėžių net neieškojo. Apeliantas taip pat pažymi, kad policijos pareigūnus iškvietęs D. G., kaip ir patys policijos pareigūnai, išvadas dėl priežasčių, kurios jų įsitikinimo lėmė automobilio atsidūrimą griovyje ir tai, kad V. Š. neblaivus vairavo automobilį, padarė ne akivaizdžiai matydami įvykį, o pasitelkdami savo vaizduote. Todėl mano, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad V. Š. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į V. Š. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir pagrįstai V. Š. paskyrė nuobaudą. Atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymai, jog V. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, surinkti ir pateikti byloje, o V. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes byla išnagrinėta pilnai įvertinus visas administracinio teisės pažeidimo aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos rajono apylinkės teismo išvada, jog V. Š. kaltė dėl nurodyto ATPK pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, nuobauda individualizuota tinkamai.

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl V. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojus V. Z., V. R., D. G., J. D., A. V., apklausė patį V. Š.. Šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto nurodyta įvykių versija, t. y., kad įvykio dieną jis būdamas neblaivus automobilio nevairavo. Apylinkės teismas nutarime išsamiai išanalizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apelianto kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog jis būdamas neblaivus automobilio nevairavo, o tiesiog užmigo prie į griovį nuriedėjusio automobilio vairo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybine pozicija ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliantas skunde kartoja įvykio aplinkybes, kurias jau buvo išsamiai nurodęs pirmosios instancijos teisme, dėl kurių išsamiai yra pasisakyta skundžiamame nutarime, ir mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo apelianto pateikta įvykių versija. Tačiau įvertinus visų pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus ir kitą administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą. Teismas motyvuotai ir pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų V. Z. ir V. R. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitiko jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumą, įtikinamai buvo paneigta V. Š. versija, kad jis 2014 m. lapkričio 16 d. būdamas apsvaigęs automobilio „KIA Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo. Kaip matyti iš policijos pareigūnų V. Z. ir V. R. tarnybinių pranešimų (b. l. 7-8), buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), KIA markės automobilis yra įvažiavęs į griovį, bando iš jo išvažiuoti, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, pamatė griovyje stovintį automobilį „KIA Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie jo vairo sėdėjo V. Š., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai, paklausus jo, kas čia įvyko, V. Š. paaiškino, kad automobilis priklauso jo įmonei, nieko čia neįvyko, jis tuoj išsitrauks savo automobilį ir pasišalins iš įvykio vietos. Tikrinant pranešime nurodytas aplinkybes apie tai, kad vairuotojas gali būti neblaivus, patikrintas V. Š. blaivumas ir alkotesteriu „Lion alcometer 500“ jam nustatytas 2,29 promilės girtumas. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas V. Z. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad gavus pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) į griovį įvažiavo neblaivaus asmens vairuojamas automobilis, atvykus į įvykio vietą, jis pastebėjo griovyje automobilį, kuris buvo įvažiavęs beveik statmenai, už vairo sėdėjo V. Š., automobilio rakteliai buvo spynelėje užvedimo padėtyje, nes degė lemputės prietaisų skydelyje, jis ištraukė ir paėmė tuos raktelius. Šalia priekinių ratų buvo matomos vėžės, kurias galėjo palikti tik buksuojantys ratai, kai buvo bandyta išvažiuoti iš griovio. Prie automobilio buvo numesta virvė, kuria galimai buvo bandoma ištraukti automobilį. Vairuotojas pradėjo meluoti, kad ne jis įvažiavo į griovį, o kitas asmuo, tada jis su V. Š. nuėjo pas A. V., kuris paaiškino, kad automobilio nevairavo, davė tik virvę. Apie automobilio ištraukimą su A. V. nekalbėjo. Kol aiškinosi aplinkybes girtumo netikrino, vėliau jį patikrino tarnybiniame automobilyje. V. Š. į komisariatą išvežė operatyvinės grupės darbuotojai, kadangi jis bandė juos papirkti (b. l. 43-44). Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas V. R. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas V. Z., bei papildė, kad išlipus iš tarnybinio automobilio apžiūrėjo griovyje esantį automobilį pasišviesdamas prožektoriumi, iš duobių šalia priekinių ratų buvo matyti, kad esant šioje padėtyje automobiliu buvo bandyta išvažiuoti, kitų vėžių jis nematė (b. l. 47-48). Taigi, iš aptartų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad jiems atvykus į įvykio vietą, būtent V. Š. sėdėjo prie automobilio „KIA Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, automobilio užvedimo rakteliai buvo spynelėje, degė prietaisų skydelio lemputės, nėra jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą V. Š. minėtame automobilyje miegojo. Priešingai negu teigia apeliantas, policijos pareigūnas V. Z. patvirtino, kad V. Š. nebuvo užmigęs, buvo sąmoningas, puolė aiškinti, kad automobilis priklauso jo įmonei ir nieko čia neįvyko. Be to, iš policijos pareigūnų ir liudytojo D. G. parodymų matyti, kad į griovį automobilis pats negalėjo nuslysti, taip įvažiuoti į griovį galima tik vairuojant automobilį, todėl V. Š. versija apie tai, kad automobilis pats taip nuslydo į griovį, vertinama kaip neatitinkanti faktinių aplinkybių. Apelianto teigimu, ta aplinkybė, kad jis vairavo automobilį „KIA Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, pagrįsta tik policijos pareigūnų ir liudytojo D. G. keliamomis prielaidomis, tačiau skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų V. Z. ir V. R. teisme duotais parodymais, nes nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti pažeidėją. Jokių aplinkybių, kad liudytojas D. G. taip pat norėtų apkalbėti pažeidėją, administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nenustatyta. Tai, kad policijos pareigūnas V. R. nurodė, jog jis apžiūrėdamas automobilį pasišviesdamas prožektoriumi, matė tik duobes šalia priekinių ratų, kitų vėžių jis nematė, todėl nusprendė, kad šioje padėtyje automobiliu buvo bandyta išvažiuoti, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, nepaneigia aplinkybės, kad V. Š. automobilį „KIA Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo neblaivus, kai bandė išvažiuoti šiuo automobiliu iš griovio. Be to, vadovautis vien liudytojo A. V. parodymais, kurie anot apelianto patvirtina jo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo, kadangi iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad A. V. paaiškinime (b. l. 12) nurodytos aplinkybės skiriasi nuo tų aplinkybių, kurias jis nurodė pirmosios instancijos teisme (b. l. 44-47). Be to, V. Š. versiją, kad jis automobilio nevairavo, pateikė tik pirmosios instancijos teisme, jokių paaiškinimų policijos pareigūnams nedavė, atsisakė pasirašyti ant dokumentų, paaiškinti visas aplinkybes, nors akivaizdu, kad kiekvienas apdairus ir sąžiningas asmuo, būdamas nekaltas dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų, stengtųsi iš karto imtis priemonių savo nekaltumui įrodyti. Tačiau šiuo atveju V. Š. to nepadarė ir nesiėmė jokių priemonių.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, V. Š. veikoje teisingai nustatė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį ir pagrįstai paskyrė nuobaudą, kurią tinkamai individualizavo. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. Š. (V. Š.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė