Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo vertinimu, LAGK Sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad patalpose girdimas triukšmas turi būti matuojamas tokiomis sąlygomis, kokiomis patalpų naudojimas yra statistiškai tipinis, tačiau taip interpretuodama Higienos normą HN 33:2011 LAGK nepagrįstai rėmėsi LST ISO 1996-2 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 2 dalis. Garso slėgio lygių nustatymas“ (toliau – ir LST ISO 1996-2) nurodymais, kurie taikomi ne triukšmo veikiamų patalpų naudojimo sąlygoms, o triukšmo šaltinio veikimo sąlygoms.

Pažymi, kad LAGK taip pat darė išvadą, kad triukšmo matavimas patalpoje visiškai atvėrus langus prieštarauja Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ , patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 (toliau – ir Statybos techninis reglamentas) nuostatoms. Tačiau Statybos techninio reglamento normos nenustato jokių reikalavimų patalpų naudojimui. Statybos techninis reglamentas numato reikalavimus šildomų gyvenamųjų pastatų langams projektuoti ir statyti, bet nenurodo jokių apribojimų, draudimų ar rekomendacijų, kaip gyventojai turėtų naudoti langus, kada juos atidaryti ar uždaryti.

Teigia, kad LST ISO 1996-2 7.1 punkte aprašoma, kokiomis sąlygomis turi veikti triukšmo šaltinis, kai atliekami matavimai. Tačiau šiame punkte nėra jokių nurodymų dėl pačios aplinkos, kurią veikia triukšmo šaltinio skleidžiamas triukšmas. Taigi, nėra reikalaujama atsižvelgti į kokį nors tipinį ar statistinį gyventojų elgesį triukšmo veikiamoje aplinkoje ir pagal tai adaptuoti aplinką, kurioje skleidžiamas triukšmas būtų matuojamas (pvz., uždaryti ar priverti langus). Mano, jog LAGK Sprendime daroma išvada apie tai, kad tipinės turi būti matavimo sąlygos, o ne pats triukšmo šaltinio veikimo pobūdis, yra visiškai nepagrįsta ir nesiderina su Standarto 7.1 p. reikalavimais. Pažymi, jog Standarto 7.5 p. nenustato jokių reikalavimų ar apribojimų, kaip žmonės turi elgtis triukšmo veikiamoje aplinkoje – atidaryti langus ar juos uždaryti.

Pareiškėjo nuomone, LAGK taikydama Statybos techninis reglamento normas, iš esmės ginčui taikė tokias teisės normas, kurios teisinių santykių apskritai nereguliuoja. Mano, kad Statybos techninis reglamentas teisės normos nenustato jokių ribojimų, reikalavimų ar rekomendacijų atliekant garso slėgio lygio matavimus patalpose. Be to, LAGK Sprendime teigdama, kad „langai negali plačiai atveriami tiek dėl šilumos išsaugojimo, tiek dėl kitų reikalavimų, nustatytų Reglamente“ nesirėmė jokia egzistuojančia teisės norma. Statybos techninis reglamente nėra jokios taisyklės, kuri draustų gyventojams plačiai atverti langus ar rekomenduotų to nedaryti. Pabrėžia, jog LAGK Sprendimas, kuris grindžiamas abstrakčia nuoroda į teisės aktą (neįvardijant konkrečios teisės normos, Statybos techninis reglamento konkretaus punkto), negali būti laikomas teisėtu.

Pareiškėjo vertinimu, Higienos normoje HN 33:2011 numatyti didžiausi leidžiami ribiniai triukšmo lygiai taikomi visą numatytą laiką ir be jokių išimčių. Higienos normoje HN 33:2011 nėra nustatyta, kad ribiniai dydžiai galėtų būti netaikomi, kai langai yra pilnai ir iš dalies atidaryti. Taip pat Higienos HN 33:2011 normoje nenustatyta, kad didžiausi ribiniai dydžiai būtų taikomi tik tokio patalpų naudojimo metu, kuris būtų statistiškai dažniausias ar tipinis.

Pažymi, kad kadangi atliekant aplinkos triukšmo tyrimą 2021 m. liepos 15 d. buvo karštasis metų laikotarpis, vidaus patalpas, kuriose neįrengti oro kondicionavimo įrenginiai, atvėsinti vakare ir nakties metu įmanoma tik kuo plačiau atidarius langus. Pažymi, kad patalpose, kuriose buvo atliekami matavimai, vidaus temperatūra siekė net 29 °C ir viršijo Lietuvos higienos normos HN 42:2009 "Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" nustatytą ribinę, maksimalią normą šiltuojų metų laikotarpiu, kuri yra 28 °C. Esant tokioms aplinkybėms, lango atidarymas plačiai buvo ne tik tipinis ir įprastas, bet ir būtinas, siekiant sumažinti higienos normų nebeatitinkančiaų temperatūrą gyvenamųjų patalpų viduje. Kadangi vėjas lauke buvo itin silpnas ir nebuvo jokių kritulių, lango platus atidarymas visiškai atitiko ir meteorologines lauko sąlygas.

Atkreipia dėmesį, kad NVSC paskelbtose rekomendacijose dėl gyvenamųjų patalpų vėdinimo nurodoma, kad patalpos turi būti vėdinamos kelis kartus per dieną atidarant langus bent 10-15 minučių. Teigia, kad triukšmo lygio matavimų atlikimas esant tik pravertam langui prieštarauja NVSC rekomendacijoms, kuriomis ypatingai svarbu vadovautis COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Pažymi, jog NVSC atsiliepime į skundą LAGK pateiktas teiginys, kad patalpoje vėdinimo metu neturi būti žmonių yra siejamas ne su vėdinimu apskritai, o tada, kai sukeliamas skersvėjis. Pabrėžia, kad patalpų vėdinimas atidarius langą kelis kartus per dieną ypatingai aktualus šaltuoju metų laikotarpiu, kadangi jeigu patalpos būtų vėdinamos naudojant orlaidės funkciją ir ilgą laiką, tai lemtų didelius šilumos nuostoliu.

Nurodo, jog paprastai garso slėgio lygio skirtumas tarp praverto ir atidaryto lango yra apie 5 dBA, tad visuminio triukšmo lygis bute atidarius langą viršijo nustatytas normas 2021 m. liepos 15 d. atliktų matavimų metu, nes išmatuotas ekvivalentinis garso slėgio lygis buvo 34 dBA, tuo tarpu pilnai atidarius langą jis būtų apie 39 dBA. NVSC padarytas pažeidimas lėmė neteisingas išvadas dėl to, kad triukšmas neviršija nustatytų ribų, o LAGK skundžiamu Sprendimu šį neteisėtą NVSC sprendimą nepagrįstai paliko galioti.

Pareiškėjas pažymi, kad kaip matyti iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių poskyrio 2021 m. liepos 19 d. aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-264/2021 (toliau – ir Protokolas) siekiant įvertini, ar iš pramoninės teritorijos skleidžiamas triukšmas atitinka toninio triukšmo požymius buvo vadovaujamasi Standarto LST ISO 1996-2:2017 K priedu. Tačiau toniniam triukšmo pobūdžiui įvertinti turi būti taikomas Standarto LST ISO 1996-2:2017 J priede numatytas inžinerinis metodas, kai matavimai atliekami imisijos vietoje, t. y. toje vietoje, į kurią garsas patenka. Matavimai buvo atliekami būtent gyvenamojoje patalpoje, į kurią triukšmas patenka. Be to, nustačius toninį triukšmą pagal Standarto K priedo nuostatas, turėtų būti taikoma maksimali Standarte numatyta 6 dB pataisa (pridedant šį dydį prie išmatuoto ekvivalentinio garso slėgio lygio). Tuo tarpu J priedo metodas leidžia tiksliau įvertinti toninio triukšmo lygį ir, pvz., nustačius toninio triukšmo vidutinio girdimumo (angl. „mean audibility“) ΔL reikšmę didesnę negu 2 dB, turėtų būti taikoma pataisa 3 dB. Tai reikštų, kad matavimų metu išmatuotas ekvivalentinis garso slėgio lygis 34 dBA, pridėjus 3 dB pataisą, viršijo Higienos normos HN 33:2011 nustatytą ribinę 35 dBA vertę ir siekė 37 dBA.

Teigia, kad neteisingas LST ISO 1996-2 reikalavimų taikymas įvertinant matavimų rezultatus, lėmė ir neteisingą NVSC išvadą, kad triukšmo lygis matuojamoje patalpoje neviršijo nustatytų ribinių dydžių.

Pareiškėjui 2021 m. gegužės 10 d. el. paštu (NVSC reg. Nr. 1-48510) pateikus informaciją dėl galimybės sudaryti sąlygas matavimų atlikimui, laboratoriniai triukšmo matavimai buvo atlikti pareiškėjo bute artimiausiu pagal galimybes laiku esant matavimams tinkamoms meteorologinėms sąlygoms (nesant kritulių) – 2021 m. birželio 9 d. nuo 20.50 val. Šiuo laiku atliktų laboratorinių triukšmo matavimų duomenimis, visų buto aplinką veikiančių tolimų ir artimų šaltinių garsų skleidžiamas ekvivalentinis garso slėgio lygis bute siekė 37 dBA ir neviršijo Higienos normos HN 33:2011 7 punkte nustatyto 40 dBA ekvivalentinio garso slėgio lygio, taikomo gyvenamosioms patalpoms vakaro metu. Informacija apie atliktų laboratorinių triukšmo matavimų rezultatus pareiškėjui buvo pateikta NVSC Vilniaus departamento 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. (10- 12 4.80 Mr)2-92706 „Dėl atliktų laboratorinių matavimų rezultatų“. NVSC Vilniaus departamente gavus pareiškėjo 2021 m. liepos 1 d. prašymą (NVSC reg. Nr. 1-62933) atlikti laboratorinius triukšmo matavimus nakties metu (nuo 22 val.), 2021 m. liepos 15 d. nuo 22.15 val. buvo atlikti laboratoriniai triukšmo matavimai pareiškėjo bute. Šiuo laiku atliktų laboratorinių triukšmo matavimų duomenimis, visų buto aplinką veikiančių tolimų ir artimų šaltinių garsų skleidžiamas ekvivalentinis garso slėgio lygis bute siekė 34 dBA ir neviršijo Lietuvos higienos norma HN 33:2011 7 punktu nustatyto 35 dBA ekvivalentinio garso slėgio lygio, taikomo gyvenamosioms patalpoms nakties metu. Informacija apie atliktų laboratorinių triukšmo matavimų rezultatus pareiškėjui buvo pateikta NVSC Vilniaus departamento 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. (10-12 4.80 Mr)2-100786 „Dėl atliktų laboratorinių matavimų rezultatų ir aplinkos triukšmo tyrimo protokolo Nr. F-AT-155/2021 pateikimo“. Taip pat atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą šiuo raštu pareiškėjui buvo pateiktas 2021 m. birželio 9 d. vakaro metu atliktų laboratorinių triukšmo matavimų protokolas Nr. F-AT-155/2021.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis LST ISO 1996-2 7.1 papunkčio nuostata, nagrinėjamos triukšmingos aplinkos atžvilgiu šaltinio veikimo sąlygos turi būti statistiškai tipinės. Pagal NVSC taikomą praktiką, LST ISO 1996-2 7.1 papunkčio nuostata taikoma ir triukšmingos aplinkos gyvenamųjų patalpų naudojimo atžvilgiu, t. y. matavimų metu triukšmo šaltinio veikimo sąlygos nagrinėjamų gyvenamųjų patalpų atžvilgiu turi atitikti tikrovę. Pareiškėjo prašymas atlikti triukšmo matavimus plačiai atvėrus langą, neatitiktų tipinių matavimo sąlygų reikalavimo, nes langai negali būti plačiai atveriami tiek dėl šilumos išsaugojimo, tiek dėl kitų reikalavimų, nustatytų Statybos techniniame reglamente. Statybos techninis reglamentas nustato tokius reikalavimus langams, kad jie užtikrintų šilumos pralaidumo, oro garso izoliavimo, atsparumo vėjo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo, atsparumo įsilaužimui, įstiklinimo, saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimo, natūralaus apšviestumo poreikius. Pažymi, kad langų – oro garso izoliavimas yra vienas iš statybos produktų akustines savybes išreiškiančių rodiklių pagal Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-132, nustatančio apsaugos nuo triukšmo reikalavimus, 18.1 papunkčio nuostatas.

Nurodo, jog Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė oro temperatūra Lietuvoje vasaros periodu nesiekia 25°C. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl galimybės vėdinti patalpas plačiai pravėrus langus šiltuoju metų periodu esant karščiui ar kaitrai (meteorologiniai reiškiniai, kai aukščiausia oro temperatūra 30°C ir aukštesnė) negali būti laikomos tipinėmis patalpų eksploatavimo sąlygomis, kadangi kaitros ar karščio metu oro temperatūra yra aukštesnė nei vidutinė oro temperatūra Lietuvoje vasaros periodu (netipinės lauko oro sąlygos).

Paaiškina, kad NVSC tinklalapyje 2020 m. gruodžio 21 d. skelbtoje rekomendacijoje dėl patalpų vėdinimo pateikiama informacija kaip greitai ir efektyviai išvėdinti patalpas: „patariama reguliariai keletą kartų per dieną langus palikti atidarytus bent 10–15 minučių. Žinoma tokioje patalpoje vėdinimo metu neturėtų būti žmonių“. Dėl trumpalaikio poveikio patalpai, o ne žmogui, šis patarimas negali būti siejamas su tipinėmis vėdinimo sąlygomis.

Atsakovas pabrėžė, jog patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas pravėrus, o ne atidarius langus dėl langams keliamų reikalavimų (šilumos išsaugojimo ir pralaidumo, oro garso izoliavimo (apsaugos nuo triukšmo), atsparumo vėjo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo, atsparumo įsilaužimui, įstiklinimo, saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimo), todėl NVSC Vilniaus departamento organizuotų laboratorinių matavimų tiek vakaro, tiek nakties metu pareiškėjo buto langas, orientuotas į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gamybinę teritoriją, buvo pravertas, o ne pilnai atidarytas kaip nurodo ir (ar) pageidauja pareiškėjas.

Byloje ginčas kilo dėl NVSC 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. (10-12 4.80 Mr) 2-100786 teikto atsakymo ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21R-708 (AG-608/03-2021) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat kelią reikalavimą įpareigoti NVSC 2021 m. balandžio 19 d. skundą nagrinėti iš naujo, atliekant triukšmo lygio matavimus pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esant visiškai atidarytam langui.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 19 d. skundu kreipėsi į NVSC dėl stacionaraus triukšmo šaltinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (adresas tikslintinas) kenksmingo poveikio asmenų sveikatai ir gamtai. Reikalavo užtikrinti, kad būtų skubiai nutrauktas šiame skunde aprašytų triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai bei informuoti pareiškėją apie priimtus sprendimus (LAGK t. 1, b. l. 65-66).

NVSC 2021 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (10-12 4.80 Mr)2-74841 be kita ko nurodė, kad jeigu pareiškėjas sutinka sudaryti sąlygas laboratorinių matavimų atlikimui jo bute, prašo apie tai informuoti NVSC Vilniaus departamentą elektroniniu paštu (LAGK t. 1, b. l. 70-71).

Pareiškėjas 2021 m. gegužės 10 d. elektroniniu paštu informavo NVSC, kad sutinka sudaryti sąlygas laboratorinių tyrimų atlikimui jo bute (LAGK t. 1, b. l. 78).

NVSC 2021 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (10-12 4.80 Mr)2-76362 nurodė pareiškėjui, kad NVSC kreipėsi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją bei pranešė pareiškėjui apie planuojamų tyrimų atlikimo laiką (t. 1, b. l. 79-80).

NVSC 2021 m. birželio 14 raštu Nr. (10-12 4.80 Mr)2-92706 informavo pareiškėją, kad matavimai buvo atlikti su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija suderinti laiku – 2021 m. birželio 9 d. nuo 20.50 val. Atliktų laboratorinių triukšmo matavimų duomenimis, ekvivalentinis garso slėgio lygis bute siekė 37 dBA ir neviršijo Lietuvos higienos norma HN33:2011 7 punktu (1 lentelė 1 punktas) nustatyto 40 dBA ekvivalentinio garso slėgio lygio, taikomo gyvenamosioms patalpoms vakaro metu (LAGK t. 1, b. l. 81-82).

Pareiškėjas 2021 m. liepos 1 d. prašymu kreipėsi į NVSC prašydamas atlikti pareiškėjo bute laboratorinius matavimus nakties metu nuo 22 val. ir persiųsti pareiškėjui Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio 2021 m. birželio 10 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolą Nr. F-AT-155/2021 (t. 1, b. l. 83).

Pareiškėjas nesutikdamas su NVSC 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. (10-12 4.80 Mr)210078 su skundu 2021 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į LAGK (LAGK t. 1, b. l. 1-4)

NVSC 2021 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (10-12 4.80 Mr)2-118613 pareiškėjui pagal jo 2021 m. rugpjūčio 11 d. prašymą, pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio 2021 m. liepos 19 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolą Nr. F-AT-264/2021 (LAGK t. 1, b. l. 93-95).

LAGK 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21R-708 (AG-608/03-2021 atmetė pareiškėjo skundą dėl NVSC 2021 m. liepos 29 d. rašto Nr. (10-12 4.80 Mr)210078 (LAGK t. 2, b. l. 23-28).

Pareiškėjas, nesutikdamas su LAGK Sprendimu ir NVSC Raštu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką.

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – Triukšmo valdymo įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekti išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai (1 punktas); žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas (2 punktas).

Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 3 punktą dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., pagal šio straipsnio 28 punktą, nakties metas yra nuo 22 val. iki 7 val.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjui pasikreipus į NVSC 2021 m. balandžio 19 d. ir 2021 m. liepos 1 d. su skundais dėl stacionaraus triukšmo šaltinio, NVSC kreipėsi į pareiškėją dėl galimybės sudaryti sąlygas atlikti laboratorinius matavimus pareiškėjo bute. NVSC, suderinęs su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliko laboratorinius tyrimus pareiškėjo bute tiek vakaro metu, tiek nakties metu ir vadovaujantis Reglamento 49 punktu surašė patikrinimo aktus (LAGK t. 1, b. l. 86-88, 96-98).

Pareiškėjas nesutikimą su LAGK Sprendimu ir NVSC Raštu iš esmės grindžia tuo, kad nagrinėjant jo skundą atliekant laboratorinius triukšmo matavimus turėjo būti visiškai atidarytas langas. Pareiškėjo nuomone, LAGK nepagrįstai rėmėsi Lietuvos standarto LST ISO 1996-2 nurodymais, kurie taikomi ne triukšmo veikiamų patalpų naudojimo sąlygoms, o triukšmo šaltinio veikimo sąlygoms.