Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2016-03-24 · Civilinė byla Nr. e2A-325-425/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
e2A-325-425/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Margarita Dzelzienė, Laimantas Misiūnas (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
BUAB „Refetra“
Atsakovas
E. L.
Trečiasis asmuo
V. L.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-325-425/2016

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04083-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Refetra“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5198-452/2015 pagal ieškovės BUAB „Refetra“ ieškinį atsakovei E. L., trečiajam asmeniui V. L., dėl dokumento pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB „Referta“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2014-06-30 atliktą 21 806,65 Eur išmokėjimą atsakovei E. L. negaliojančiu; priteisti iš atsakovės 21 806,65 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad bankroto administratorius, susipažinęs su įmonės perduota dokumentacija, nustatė, kad 2014-06-30 atsakovei E. L. iš ieškovės kasos grynais pinigais buvo nepagrįstai išmokėta 21 806,65 Eur suma. Tai pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus, nes nebuvo laikytasi atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, be to, įmonei esant nemokiai buvo neleistinai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių. Iki 2014-06-30 ieškovė buvo skolinga atsakovei 21 806,65 Eur sumą, tačiau įmonė turėjo ir daugiau kreditorių, skolą valstybės biudžetui ir Valstybino socialinio draudimo fondui. Išmokėdama pinigus ieškovė padengė įsiskolinimą atsakovei, nors pagal CK 6.930 1 str. nustatytą mokėjimo eiliškumą, toks mokėjimas turėjo būti tenkinamas paskutiniąja eile. Išmokėjimo sandorį prašė pripažinti negaliojančiu, nes išmokėjimas pažeidė ieškovės kreditorių interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš BUAB „Refetra“ 350 Eur bylinėjimosi išlaidų E. L. ir 5,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, priteistas sumas išieškant iš BUAB „Refetra“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Teismas pažymėjo, kad įrodymai, kuriais ieškovė grindė ieškinį, - 2014-06-30 kasos išlaidų orderis, kasos knygos išrašas už laikotarpį nuo 2014-06-01 iki 2014-06-30 ir avanso apyskaita 2014-06-30, nėra laikomi pakankamais ir neginčijamais, nes nustatyta tvarka nepatvirtinti ir šių dokumentų originalai nepateikti. Ieškovės pateiktame kasos pajamų orderyje apie 75 293,99 Lt išmokėjimą nėra ne tik direktoriaus V. L. ir finansininko ar pinigus išdavusio asmens parašų, bet nėra ir pinigų gavėjos E. L. (I.) parašo. Šiame dokumente nurodyta išmokamos sumos paskirtis – „direktoriui išduodamas avansas“, tačiau pagal pačios ieškovės pateiktus įrodymus pinigų išmokėjimo metu atsakovė direktore įmonėje nedirbo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Sprendime atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal kasos knygos išrašą tą pačią dieną, kada pasak ieškovės buvo išmokėta reikalaujama suma, atsakovei E. I. išmokėta dar viena 2942,24 Lt ( 852,13 Eur) suma, kaip nurodyta „ūkio reikmėms“, bet šios išmokėtos sumos ieškovė nereikalauja, nors atsakovė ir šios sumos gavimo taip pat nepripažįsta. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas darė išvadą, kad atsakovė paneigė realaus pinigų išmokėjimo pagal 2014 m. rugsėjo 30 dienos kasos išlaidų orderį faktą, o ieškovė neįrodė teiginio, kad E. L. yra gavusi pinigus pagal išrašytą kasos išlaidų orderį. Ieškovės reikalavimą CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiu 2014-06-30 atliktą atsakovei mokėjimą negaliojančiu teismas taip pat laikė nepagrįstu.

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB „Refetra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, pripažinti 2014-06-30 atliktą 21 806,65 EUR išmokėjimą atsakovei iš ieškovės kasos negaliojančiu, priteisti iš atsakovės 21 806,65 EUR, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad byloje pateikti įrodymai nepagrindžia atsakovę gavus 21 806,65 EUR sumą iš ieškovės, tokia išvada padaryta pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė teisme ne kartą nurodė, kad visi byloje esantys įrodymai, vertinant visus juos kartus, o ne kiekvieną atskirai, pagrindžia, jog atsakovei buvo išmokėta prašoma priteisti suma: tiek avansinėje apyskaitoje, tiek kasos išlaidų orderyje, tiek kasos operacijos išraše matoma, kad suma atsakovei buvo išmokėta. Apeliantė pažymėjo, kad, kaip teismas ir nurodė, ieškovė atsakovei buvo skolinga, tačiau bankroto byloje atsakovė jokio reikalavimo nereiškė – toks atsakovės elgesys patvirtina, kad prašomą sumą iš ieškovės atsakovė buvo gavusi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dokumentai yra nepatvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai yra buhalterinės apskaitos programos išrašai, jie negalėjo būti pasirašyti įprastine tvarka, be to, patys išrašai teikiami per EPP, todėl jų autentiškumas patvirtintas EPP naudotojo parašu. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės argumentų, susijusių su ginčijamu sandoriu pažeistais ieškovės kreditorių interesais. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui, todėl teismas šiuo pagrindu ieškovės atliktą mokėjimą atsakovei turėjo pripažinti negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės išmokėtas lėšas ieškovės naudai.

Atsiliepimas

Atsakovė E. L. atsiliepimu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimą palikti nepakeistą, iš apeliantės atsakovės naudai priteisti 150 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti pinigus buvus perduotus, bet to nepadarė. E. L. UAB „Refetra“ direktore buvo iki 2014-02-06, o vėliau šioje įmonėje dirbo vadybininkės pareigas, todėl nuo minėtos dienos prarado galimybę kontroliuoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsiliepime nurodoma, kad vien buhalterinės apskaitos programos buvimas ir joje esančių duomenų buvimas automatiškai nereiškia ir nepatvirtina fakto, kad atsakovė pinigus realiai gavo. Ieškovės daroma prielaida, kad atsakovė nereiškia reikalavimo ieškovės bankroto byloje, nes skolą jau yra atgavusi, yra nepagrįsta. Ieškovei neįrodžius pinigų išmokėjimo fakto, reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi UAB „Refetra“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Inovestus“. Bankroto administratorius 2015-05-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas 2014-06-30 atliktą mokėjimą atsakovei E. I. (L.) pripažinti pažeidžiančiu BUAB „Refetra“ kreditorių interesus ir teises bei negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės minėtu mokėjimu išmokėtą 21 806,65 EUR (75 293,99 Lt) sumą. Ieškovės atstovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kad atsakovė E. L. nuo 2011-09-20 iki 2014-02-06 dirbo UAB „Refetra“ direktore, nuo 2014-02-06 atsakovė UAB „Refetra“ dirbo vadybininke. Ieškinio reikalavimai grindžiami 2014-06-30 Kasos išlaidų orderiu Nr. 153, kuriame nurodyta, kad E. I. išmokėta 75 293,99 Lt suma, pagrindas – „direktoriui išduodamas avansas“, kasos knygos išrašu už laikotarpį nuo 2014-06-01 iki 2014-06-30 ir 2014-06-30 avanso apyskaita. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, darė išvadą, kad ieškovė neįrodė pinigus atsakovei tikrai buvus perduotus, todėl ieškinio reikalavimus atmetė. Apeliantė BUAB „Refetra“ su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti.

Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, teismas gali remtis ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma patvirtina arba paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes ir leidžia teismui suformuoti teisinę poziciją dėl ginčo baigties. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo vertinti ne kiekvieną įrodymą atskirai, tačiau jų visumą, kuri ir pagrindžia ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Taigi, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo vertinti tik įrodymų visumą, o ne kiekvieną atskirai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus, bylos aplinkybes ir teismo padarytas išvadas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus dokumentus bei bylos aplinkybes – tiek kiekvieną atskirai, tiek remdamasis įrodymų visuma, darė teisingą išvadą, jog ieškinio reikalavimai nėra įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose nėra nei pinigus iš kasos išdavusio asmens, nei pinigus gavusio asmens parašo, nėra atsakingo už kasos tvarkymą bei finansinę apskaitą asmens parašo, kasos išlaidų orderyje Nr. 153 pinigų išmokėjimo paskirtis nurodyta kaip direktoriui išmokamas avansas, tačiau tame pačiame dokumente direktoriumi įrašytas V. L., nors pinigų gavėju nurodyta atsakovė E. I., kuri tuo metu nebebuvo ieškovės direktore, neteisingai nurodytas atsakovės tapatybės kortelės numeris, nenurodyta šio asmens identifikavimo dokumento išdavimo data ir vieta. Ieškovės pateiktuose dokumentuose nustatyti prieštaravimai ir oficialių dokumento rekvizitų trūkumas leidžia abejoti šių įrodymų patikimumu, todėl skundžiamame sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad ieškovė neginčijamai neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, jog teismas byloje negali remtis prielaidomis ir spėjimais, tuo tarpu apeliantės teiginys, kuriuo ji grindžia savo reikalavimus, jog tai, kad atsakovė E. L. UAB „Refetra“ bankroto byloje nereiškė kreditorinio reikalavimo, įrodo atsakovę skolą jau atgavus, yra paremtas ieškovės spėjimu, bet ne objektyviais įrodymais, todėl negali būti pripažintas pagrįstu. Ieškovės BUAB „Refetra“ bankroto administratorius apeliaciniame skunde nurodė, kad bankrutuojančią bendrovę atstovaujančiam bankroto administratoriui negali būti taikomi tokie patys įrodymų pateikimo, jų išsamumo reikalavimai ir standartai kaip bendrovės vadovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK XIII skyrius nustato vienodas įrodinėjimo taisykles visiems proceso dalyviams. Bankroto administratorius, perėmęs jam administruoti pavestos įmonės dokumentaciją, turi Įmonių bankroto įstatymo jam nustatytą pareigą peržiūrėti visus įmonės sandorius, sudarytus per paskutinius 12 mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo arba įmonės viešo pasiskelbimo bankrutuojančia, ir pareikšti ieškinius dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais, jeigu jais buvo padaryta žala įmonei. Tačiau bankroto administratorius, kaip ir kiti ieškovai ar jų atstovai, reiškiamus ieškinius turi pagrįsti leistinais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ieškovės bankroto administratoriaus pateiktų įrodymų ieškinio pagrįstumui įrodyti nepakanka, tuo tarpu atsakovė savo atsikirtimus į ieškinio reikalavimus pagrindė, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą ieškinio netenkinti.

Apeliantė BUAB „Refetra“ pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės nurodytų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų ir argumentų dėl kreditorių interesų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateikta patikimų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodomą sandorį – 2014-06-30 atliktą 21 806,65 Eur išmokėjimą atsakovei E. L. – egzistavus, teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl tokio sandorio negaliojimo ar įtakos kreditorių teisėms ir interesams.

Ieškovei neįrodžius ieškinio reikalavimų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio netenkino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad sprendimas yra pagrįstas, todėl jį palieka nepakeistą.

Apeliacinio skundo netenkinus ir atsakovei prašant, priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinėje instancijoje atsakovė pateikė įrodymus turėjusi 150 Eur advokato pagalbos išlaidų atsiliepimui į apeliacinį skundą paruošti. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) numatytų ribų, todėl priteisiamos iš apeliantės BUAB „Refetra“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų atsakovės E. L. naudai (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš BUAB „Refetra“ (į. k. 302666541) bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų 150 Eur advokato pagalbos išlaidų E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjų kolegija Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė