- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-742-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00537-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- P. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui P. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo bei P. L. priešieškinį L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti turtą jos pasiūlytu būdu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, juo paprašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-07-11 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo ieškovę gyventi skyrium nuo atsakovo, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas teismo sprendimas, išsikeliant iš šios sodybos per tris dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovės sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), turi daržą, augina daržoves ir bijo netekti jų derliaus, nustatė ieškovei teisę lankytis sodyboje tris kartus per savaitę, darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio), laikotarpiu nuo 8 iki 18 valandos.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė prašymą patikslinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-07-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonių sąlygas, suteikiant jai galimybę patekti į sodyboje esančią virtuvę, tualetą, vonios kambarį, malkinę ir didįjį garažą. Prašymą grindė tuo, kad atvykusi į ginčo namus nepatenka į šias patalpas, nes atsakovas jas laiko užrakintas, todėl negali persirengti, nusiprausti, pasišildyti maisto, sušilti, pasinaudoti tualetu, pasiimti darbo drabužių ir įrankių.
Atsiliepimas
Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-07-11 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – ieškovei suteiktą teisę tris kartus per savaitę darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos lankytis sodyboje daržams ir ūkiui prižiūrėti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-02-05 nutartimi ieškovės prašymą atmetė, atsakovo prašymą tenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-07-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikino ieškovės teisę tris kartus per savaitę darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos lankytis sodyboje daržams ir ūkiui prižiūrėti. Teismas sprendė, kad atėjus žiemai ir ieškovei jau nuėmus savo išaugintą derlių, ieškovė nebeturi pateisinamos priežasties naudotis teismo 2013-07-11 nutartyje numatyta išlygą ir tuo labiau - reikalauti ją plėsti, siekdama tokiu būdu tris dienas per savaitę iš esmės gyventi atsakovo gyvenamojoje vietoje. Ieškovė neįrodė būtino dalyvavimas kokiuose nors kituose ūkio tvarkymo darbuose. Be to, ieškovė nepretenduoja likti gyventi šioje sodyboje, neprašo jos dalinti natūra, vykdydama teismų nutartis, yra iš jos išsikėlusi, pati prašymuose ir skunduose kritiškai vertina aptariamą nutarties išlygą nurodydama, kad teismas tokiu būdu paliko jai teisę atvykti gausinti atsakovo turto.
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patikslinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones – suteikti galimybę ieškovei patekti į virtuvę, tualetą, vonios kambarį, malkinę ir didįjį garažą. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisinga ir neobjektyvi. Teismas rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais, neįvertino to, kad sodyboje įregistruotas avių ūkis, kuris veikia ištisus metus. Avys įsigytos santuokos metu ir yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl avių prieaugis irgi yra bendroji jungtinė nuosavybė ir ji turi teisę būti ūkyje ir ginti savo nuosavybę. Malkos, vėjo jėgainė, šulinys yra bendroji nuosavybė, tačiau atsakovas likęs sodyboje naudojasi vienas. Be to, jai buvo padovanoti keturi aviliai, kuriuose yra keturios bičių šeimos, kurias būtina prižiūrėti. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, neatsižvelgė, kad vėl prasideda naujas sezonas daržuose. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas prieš ją smurtauja, todėl nepagrįstai ištrėmė ją iš namų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2014-02-05 nutarties, kuria teismas pakeitė laikinąsias apsaugos priemones taikytas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-07-11 nutartimi – panaikino ieškovės teisę tris kartus per savaitę darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos lankytis sodyboje daržams ir ūkiui prižiūrėti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, neatsižvelgė, kad vėl prasideda nauji sezono darbai, kad sodyboje įregistruotas avių ūkis, avys įsigytos santuokos metu yra bendroji jungtinė nuosavybė, malkos, vėjo jėgainė, šulinys yra taip pat bendroji nuosavybė, tačiau atsakovas likęs sodyboje naudojasi vienas, be to sodyboje yra keturi aviliai ir jose gyvena keturios bičių šeimos, kuriuos taip pat būtina prižiūrėti, todėl nepagrįstai panaikino jos teisę lakytis sodyboje ir prižiūrėti ūkį.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis ir teismas tam tikrų kategorijų civilinėse bylose gali taikyti kitas įstatyme nustatytas konkrečias laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjama byla kilusi iš šeimos teisinių santykių. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja, kokias laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti teismas santuokos nutraukimo bylose. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą bei nepažeisti kitos šalies interesų labiau nei reikia užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą (CPK 17 str., 145 str. 2 d.). CPK 149 straipsnyje nurodyta, kad teismas, kurioje žinioje yra byla, dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas tampa nebetikslingas.
Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-07-11 nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo ieškovę išsikelti iš atsakovo gyvenamos sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), ir gyventi skyrium nuo atsakovo bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovė buvo pasodinusi sodyboje savo daržovių, paliko ieškovei teisę lankytis sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), kad galėtų prižiūrėti jos pačios apsodintus daržus ir neprasti derliaus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pasikeitusias aplinkybes, t. y. pasikeitus metų laikų ir ieškovei nuėmus jos pasodintas visas daržoves, sprendė, kad 2013-07-11 nutartyje padarytos išlygos, kuria ieškovei buvo suteikta teisė lankytis atsakovo sodyboje bei prižiūrėti daržus, nebėra pagrindo taikyti, o ieškovė savo dalyvavimo ūkio tvarkyme nepagrindė jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia teismo išvada.
Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonių taikymas nėra skirtas ginčo šalių interesams patenkinti, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, nesprendė tarp šalių ginčo dėl turto padalijimo, o tik sprendė, ar teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojimas dar būtinas ir tikslinga jas palikti galioti (CPK 144 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, taip pat neturi pagrindo pasisakyti dėl apeliantės argumentų dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, nes apeliantės nurodytos aplinkybės bus reikšmingos nagrinėjant bylą iš esmės, o ne vertinant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Nors apeliantė atskirajame skundė teigia, kad ji turi prižiūrėti ir rūpintis ūkiu, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė yra atsakovo įregistruoto ūkio narė, todėl pagrindo ieškovei lankytis sodyboje, kurioje atsakovas gyvena ir ją prižiūrėti, nėra. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas jos prašymas leisti lankytis sodyboje, kurioje liko gyventi atsakovas, būtinumas, vertintinas kaip ieškovės prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais ir nesudarančios pagrindo palikti šios laikinosios apsaugos priemonės taikymą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodytą turtą – namų valdą, susidedančią iš gyvenamojo namo, tvartų, techninio pastato, garažų, malkinės, šiltnamių, pavėsinės, tvenkinio ir kiemo statinių, taip pat visą techniką skirtą žemės ūkio darbams, neprašo dalinti natūra, o prašo jį priteisti atsakovui, jokių reikalavimų, susijusių su sodyba nėra pareiškusi. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat svarbi aplinkybė ta, kad ieškovė 2013-07-11 nutartimi buvo įpareigota išsikelti iš sodybos, šią nutartį ieškovė įvykdė ir iš sodybos išsikėlė, todėl akivaizdu, kad bendro ūkio po nutarties įvykdymo su ieškovu toliau nevedė, todėl rūpintis atsakovo ūkiu jai nėra jokio pagrindo. Preliminariai įvertinus šalių pareikštus reikalavimus, byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes, susiklosčiusias bylos nagrinėjimo metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ši laikinosios apsaugos priemonė ieškovės teisė lakytis sodyboje ir prižiūrėti ūkį privalo būti taikoma ir toliau ar plečiamas jos taikymo mastas, kaip užtikrinanti ieškovės teisių ir teisėtų interesų apsaugą, todėl pagrįstai panaikino šią laikinąją apsaugos priemonę. Apeliacinio teismo nuomone šios laikinosios apsaugos priemonės panaikinimas nepažeis ieškovės turtinių interesų, kol bus priimtas teismo sprendimas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.