Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-683-906/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-12-05
Bylos Nr.: 1-683-906/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-37712-2022-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Svajūnas Bliudsukis
Kaltinamasis: K. B., R. B.
Nukentėjusysis: E. E.
Advokatai: Marina Saveljeva

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-683-906/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37712-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.1.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Svajūnas Bliudsukis,sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Kristinai Mečinskienei, Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorėms Kristinai Blinstrubienei, Linai Karbauskienei,kaltinamiesiems K. B., R. B.,kaltinamosios R. B. gynėjai advokatei Marinai Saveljevai,nukentėjusiajam E. E.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamykloje pakuotoja, nustatytas neįgalumas (darbingumas 55 procentai), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, Sodros duomenimis Lietuvoje nedirba, kaltinamojo teigimu dirba Norvegijoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ laivų surinkėju, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus, paskutinį kartą – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-09 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme (bausmę atliko 2018-06-08), teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, tai yra:

K. B. 2022-10-01, apie 21:05 val., prie Taikos pr. 117A namo, Klaipėdos m., žodinio konflikto tarp K. B., jo sutuoktinės ir nukentėjusiojo E. ir jo sutuoktinės V. E., R. B. rankomis pastūmus E. E. ir šiam nugara parkritus ant grindinio, K. B. sudavė kumščiu vieną smūgį E. E. į veidą, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė pataikydamas į nugarą, pilvą, krūtinę, rankas, kojas bei sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos sritį. E. E. atsistojus, K. B. dar kartą sudavė šiam kumščiu į veido sritį taip jį vėl jį pargriaudamas. Tokiu būdu K. B. padarė E. E. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinio ir kairio alkūnių sąnarių srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje bei dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

R. B. buvo kaltinam, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, tai yra: 2022-10-01, apie 21:05 val., prie Taikos pr. 117A namo, Klaipėdos m., veikdama bendrai su K. B., žodinio konflikto metu tyčia rankomis pastūmė E. E. ir šiam nugara parkritus ant grindinio K. B. tyčia sudavė vieną smūgį E. E. į veidą, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė pataikydamas į nugarą, pilvą, krūtinę, rankas bei sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos sritį. E. E. atsistojus K. B. sudavė šiam kumščiu į veido sritį taip jį vėl jį pargriaudamas. Tokiu būdu R. B., veikdama bendrai su K. B., E. E. padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinio ir kairio alkūnių sąnarių srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje bei dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog supranta kuo kaltinamas, savo kaltę pripažino iš dalies. Jis prisipažįsta tik dėl trijų suduotų smūgių, dėl sukeltų pasekmių nesutinka.

Parodė, jog 2022 m. rugpjūčio mėnesio gale išvažiavo su E. E. ir jo sūnumi į Norvegiją. Konflikto ištakos – dėl skolos, vykimo į Norvegiją metu. Pripažįsta likęs skoloje E. E.. 2022 m. rugsėjo gale grįžo iš Norvegijos ir jo teigimu jau buvo atidavęs skolą. E. E. pradėjo skambinti rašyti reikalaudamas daugiau skolos. Susitarė susitikti išsiaiškinti dėl likusios skolos. Susitiko spalio 1 d. prie „Kebabinės“, esančios Taikos pr. 117, Klaipėdoje. Buvo jis su žmona ir E. E. su žmona. Kalbėjo jie apšviestoje vietoje. E. E. nebuvo sumuštas, bet buvo labai girtas. Jis padavė E. E. 30 Eur. Aiškinimasis dėl skolos sumos truko apie 10 min. Kai atidavė pinigus ir nusisuko eiti, paėjo 3-4 metrus, tada E. E. griebė jam už rankos. Ten jau buvo tamsu. Jis suprato, kad E. E. jį sugriebė, iš šauksmų ir riksmų. Jis mostu su dešine ranka patraukė, po ko nukentėjusysis nukrito ant užpakalio ir griebė jam už kojos, nenorėjo paleisti. Tada, dar kartą sudavė dešinės rankos kumščiu E. E. į petį ir tada jis paleido jo koją. Antras smūgis buvo – su koja E. E., trečią smūgiavo kumščiu. Pirmas – alkūne smūgis, antras smūgis – kojos kulnu, kai jis buvo sugriebęs jam už kolos, jis jį dar laikė, o tada su kumščių trenkė į petį ir paleido. Po to nuėjo link mašinos ir E. E. nebematė. Jo žmona buvo šalia, kai viskas vyko. Jo žmona norėjo juos išskirti. Viskas vyko 5-10 minučių. Pripažįsta tris smūgius sudavęs E. E.. Pripažįsta galėjęs suduoti į veidą, galėjo būti ir 4 smūgiai, į nugarą mano, kad negalėjo pataikyti. Jam ant nugaros niekaip negalėjo būti sužalojimų. Nebuvo smūgių į pilvą. Galėjo būti į petį sužalojimai. Alkūnes galėjo susižaloti, rankų dilbių niekaip negalėjo susižaloti, kairės plaštakos tikrai nežalojo jam. Sąnariai jam seniai jau buvo plyšę. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo E. E. nepadarė ir su tuo nesutinka.

Teisiamojo posėdžio metu, pagarsinus E. E. pareikštą civilinį ieškinį (2 t., b. l. 52-54), kaltinamasis iš dalies sutiko, jog smūgiavo E. E. 3 kartus. Dėl gydymo išlaidų, neturtinės žalos nepripažįsta. Nurodė, jog buvo policijoje apklaustas. Keliu į veidą nesudavė nukentėjusiajam, su kulnu sudavė. Jo žmona jokių veiksmų neatliko, visada buvo šalia, ji norėjo nufotografuoti čekius (pagrindžiančius skolą), E. E. trenkė jai per rankas. Tyrėja turbūt ne taip suprato.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, pagarsinus K. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį įtariamuoju, (2 t., b. l. 150-151, 178-179), kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė, kad nukentėjusysis jam griebė už dešinės rankos. Pirminiai parodymai yra tikslesni ir teisingi. Antriniuose parodymuose neteisingai parašyta, kad jo žmona E. E. stūmė. Gerai nebeprisimena kaip viskas įvyko. Jis jokių bylų kitų neturi. Pirminiai ir antriniai parodymai teisingesni, tik jo žmona nestūmė E. E.. Jis pasirašė parodymus, jų neskaitęs.

Kaltinamasis K. B., 2022-10-04 apklaustas kaip įtariamasis, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad E. E. pažįsta apie 7 metus, santykiai iki šiol buvo draugiški, normalūs. Paskutiniu metu kartu su juo dirbo Norvegijoje, ten ir prasidėjo su juo konfliktas dėl jam negrąžintos 29 eurų skolos. Skolą pažadėjo grąžinti 2022-10-01, tuo tikslu, pagal išankstinį susitarimą, minėtą dieną apie 20:45 val. ir susitiko prie Taikos pr. 115 namo, Klaipėdos m. Į susitikimą su E. E. ėjo kartu su žmona R. B.. Į sutartą vietą E. E. taip pat atėjo su savo ar tai žmona, ar tai sugyventine. Susitikus E. E. atidavė 30 eurų skolą, pinigus paėmė su juo buvusi moteris, tačiau jisai teigė, jog jam yra skolingas 110 eurų, dėl to tarp jų kilo barnis. Konfliktas vyko ant laiptų į kebabinę. Jis stovėjo ant laipto, o E. stovėjo šalia laiptų. Tiek nuo E., tiek nuo su juo kartu buvusios moters sklido alkoholio kvapas. Konflikto metu E. įžeidinėjo žeminančiais žodžiais jo žmoną, o jam sugriebė už striukės kairės rankovės ties alkūne ir laikė. Jis jį viena ranka nuo savęs nustūmė. Pastumtas E. E. nukrito, bet ne nuo laiptų, nes jis stovėjo ant laiptų, o tiesiog krito ant grindinio, ant užpakalio, bet greitai atsistojo ir vėl puolė prie jo mosikuodamas kumščiais, bet nepataikė. Tad abi moterys bandė atsistoti į jų tarpą ir nutraukti muštynes. E. E. spyrė norėdamas pataikyti jam, bet pataikė jo žmonai į, vadinamą, saulės tašką. Tada susinervinęs sudavė jam dar vieną smūgį kumščiu į veidą, pataikydamas į kairės pusės skruostą. Po smūgio šis suklupo, rankomis sugriebė man už kojos, tokiu būdu neleisdamas nueiti. Norėdamas, kad jog jį paleistų kelėnu sudavė jam į veidą, kur pataikė nematė. Po smūgio šis nukrito pilnai ant grindinio, bet iš karto atsistojo ir vėl puolė jį vytis, o jis tuo metu šalinosi kuo toliau nuo jo, kad neįvyktų didesnio konflikto. Jo žmona liko aiškintis su jais, o jis nuėjo tiesiog į kitoje pastato pusėje esantį barą atsigerti alaus. Jo žmona E. E. nestūmė, šis nuo jos pastūmimo nenukrito, nukrito nuo jo pastūmimo. Jo žmona kažkurį laiką telefonu filmavo jų konfliktą, bet pamačiusi E. sugyventinė, suduodama ranka per jos rankas, norėjo atimti iš žmonos telefoną, gavosi taip, kad išsijungė telefono kamera. Neneigia, kad nuo jo pastūmimo E. E. nukrito, atsisėsdamas ant užpakalio, neneigia, jog sudavė vieną smūgį kumščiu ir vieną smūgį „kelėnu“ į veidą. Jokių kitų smūgių nei kojomis, nei rankomis E. E. nesudavė. Kodėl jis apkalba jo žmoną, kad ji pastūmė, nežino. E. E. sudavė tik du smūgius, o ne 15-ka kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Jo žmona telefonu padarė trumpą įrašą, įraše girdisi tik konfliktas 2 t., b. l. 150-151).

2023-05-15 apklaustas kaip įtariamasis K. B. parodė, kad 2022-10-01 konfliktas su E. buvo dėl skolos. Jo sutuoktinė R. norėjo nusifotografuoti E. E. rodomus kvitus, tačiau jis neleido, sudavė ranka jai per rankas. Žmona R. jį rankomis pastūmė, šis pastumtas nuslydo nuo laiptų ir nukrito ant užpakalio (atsisėdo). R. E. tik pastūmė, daugiau jokių smūgių jam nesudavė. Nukritęs E. E. jo sutuoktinę išvadino necenzūriniais žodžiais, todėl jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, kiek pamena, pataikė į žandą, tačiau konkrečiai į kurią pusę nepamena. Po smūgio šis atsigulė, bet iš karto atsistojo. Jis (K. B.) jam (E. E.) sudavė dar vieną smūgį kumščiu ir pataikė kažkur į ranką arba į petį. Tada jie susigrūmė, grumtynių metu E. E. nukrito ant grindinio, jis ant jo viršaus krito, nes šis į jį buvo įsikabinęs. Abi moterys puolė prie jų, lindo į tarpą, bandė išskirti. R. traukė jį nuo E. E.. Tada E. E. atsistojo. Jis norėjo nueiti, bet E. E. jį laikė, todėl viena ranka nuo savęs jį tiesiog nustūmė. Pastumtas E. E. nukrito ant nugaros, o kadangi tuo metu stovėjo šalia jo gulinčio, šis sugriebė jam už dešinės kojos blauzdos. Norėdamas, kad paleistų koją „kelėnu“ sudavė jam į veidą. Jo žmona liko aiškintis su jais, o jis nuėjo tiesiog į kitoje pastato pusėje esantį barą atsigerti alaus. Jis pripažįsta, kad E. E. sudavęs vieną smūgį kumščiu į veidą, vieną smūgį kumščiu į ranką arba petį ir vieną smūgį „kelėnu“ galimai pataikė į pilvą. Kaip E. E. buvo padaryti kiti sužalojimai nurodyti pranešime apie įtarimą nežino, mano, jie buvo padaryti seniau, iki įvykio. Mano, kad jis jam suduodamas smūgį į veidą galėjo padaryti sužalojimą veide, o suduodamas „kelėnu“ galėjo sužalojimą padaryti krūtinėje. Daugiau smūgių E. E. nesudavė, todėl nesutinka su pranešime apie įtarimą nurodytų smūgių skaičiumi, bei kaip šis susižalojo kojos „kelėną“ nežino. Visas aplinkybes prisimena, buvo blaivus. Su E. E. taikytis neplanuoju, kadangi nenori, jam tokių draugų nereikia, jokių E. E. gydymo išlaidų nesiruošia apmokėti (2 t., b. l. 178-179).

Kaltinamoji R. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog visiškai nepripažįsta savo kaltės. 2022-10-01 vakare įvyko šis įvykis. Buvo ginčai dėl skolų. Ji su vyru susitarė su E. E. susitikti, išsiaiškinti dėl jos vyro skolų. E. E. iš karto pradėjo ją pravardžiuoti. Ji E. E. paprašė čekių kad duotų jai juos nufotografuoti, norėjo išsiaiškinti kiek liko skolos. Norėjo nufotografuoti tuos čekius, bet ji E. E. trenkė jai per rankas. E. E. pasakė, kad liko skolos 110 eurų. Jos vyras padavė E. E. žmonai 30 eurų ir pradėjo eiti, o E. E. griebė už rankos jos vyrui nueinančiam už alkūnės, bet jos vyras patraukė ranką ir E. E. nugriuvo. Būdamas ant žemės griebė jos vyrui jis už kojos ir tuomet jos vyras susmūgiavo gulinčiam E. E.. Iki keturių smūgių, ji neskaičiavo. Sudavė dėl to, kad jis pats išprovokavo. Ji su E. E. žmona skyrė juos. Viskas vyko prie „Iki“ parduotuvės ir „Kebabinės“, esančioje Taikos pr. 117, Klaipėdoje. Jie buvo prie pat „Kebabinės“ durų, nes iš ten sklido šviesa. Iš tos vietos jos vyras ėjo, paėjęs keletą metrų nukentėjusysis nutvėrė jos vyrą už rankovės ir pasakė, kad – tu, prisidirbsi. Turi įrašą, nes tada ji negalėjo nufotografuoti čekio, ir ten užfiksuota, kaip perduodami pinigai V. E.. Ji buvo tik šalia. Negali pasakyti, ar prieš tą įvykį, E. E. buvo sužalotas, į jį nežiūrėjo. Kai ji skyrė vyrus, tada E. E. spyrė jai į pilvą ir sulaužė šonkaulius. Jai atrodo, kad, kai viskas baigėsi, E. E. iš nosies kraujas pradėjo bėgti. Jie pasakė, kad kvies policiją, o ji su E. E. paėjo toliau ir laukė policijos ant suoliuko, nes jai labai skaudėjo šoną. Jai buvo sulaužytas šonkaulis. Kreipėsi į policiją, bet jos pareiškimą atmetė. Jos teigimu E. E. vieną kartą nukrito, nes buvo girtas, jos vyras tik trūktelėjo jį sukančiu mostu atgal su dešine ranka ir jis nukrito. Jos vyras sudavė jam kumščiais, galėjo ir kojomis. Ji nematė gerai, nes buvo tamsu, už baro, ten apšvietimo nėra. Mano, jog nukentėjusiojo sutuoktinė viską galėjo matyti. Ką kalba nukentėjusysis – netiesa. Buvo vienas nuvirtimas, o ne du. Gali parodyti vaizdo įrašą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B., apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad sutuoktinis K. B. ir E. E. kartu vyko dirbti į Norvegiją. Kelionei iš E. E. pasiskolino apie 240 eurų. Iš K. B. pasakojimo žinojo, kad pinigų skolinimas ir skolos grąžinimas vyko per E. E. sūnų. Po to, kai skola buvo grąžinta, K. B. dar iš E. E. pasiskolino apie 30 eurų. Apie mėnesį, pusantro pastoviai skambinėjo E. E., reikalavo grąžinti skolą, kurios suma kiekvieno pokalbio metu didėdavo. Telefonu su E. E. žmona buvo sutarę, kad susitiks 2022-10-01 ir jiems grąžins skolą. Galutinis skolos dydis telefonu aptartas nebuvo, nors E. E. žmona pasakė, jog yra skolingi apie 110 eurų. Sutarėme, kad susitiks 2022-10-01, apie 21:00 val., prie prekybos centro „IKI“, esančio Taikos pr. 117, Klaipėdoje, ir išsiaiškins dėl skolos dydžio. Apie 21:30 val. kartu su savo vyru K. B. atvyko prie kebabinės „Fritela“ kampo, prie kurio jau laukė E. E. su moterimi, kurią matė pirmą kartą, bet iš bendravimo suprato, kad būtent su ja kalbėjosi telefonu ir galimai ji buvo E. E. žmona. Susitikus prie pastato, kur yra kebabinė „Fritela“, kampo tarp jų visų keturių kilo žodinis konfliktas dėl skolos dydžio, kadangi E. E. ir jo žmona vis keitė skolos sumos dydį. Susitikimo metu ji stovėjo ant įėjimo į kebabinę antro laiptelio, kadangi prie durų į kebabinę buvo įjungta lempa, sklido šviesa ir norėjo pamatyti E. E. rodomus kvitus, kad būtų tiksliai aišku kiek yra skolingi. E. E. tuo metu stovėjo arba prie pirmo laiptelio, arba ant pirmo laiptelio priešais ją. Rankoje jis laikė du kvitus, sakydamas, kad tie kvitai įrodo kiek yra skolingi. Prašė E. E., kad kvitus pridėtų prie sienos, kad juos galėtų nufotografuoti. Kvitus E. E. pridėjo prie sienos, bet suduodamas ranka per jos ranką, kurioje laikė telefoną, nustūmė telefoną ir neleido kvitų nufotografuoti. Tuo metu K. B. ir V. E. stovėjo kažkur pusmetrio atstumu nuo laiptų ir barnis, ginčas dėl skolos vyko tarp visų. Kadangi, E. E. jai neleido nufotografuoti kvitų, ji K. B. pasakė, kad jis paduotų 30 eurų, kuriuos, kaip ji manė, yra skoloje ir eitų mano. K. B. padavė su E. E. buvusiai moteriai 30 eurų ir pradėjo eiti link Žardininkų gatvės. Ji tuo momentu nekliudydama E. E. nulipo nuo laiptų ir nuėjo paskui vyrą, o E. E. tuo metu jau vijosi K. B.. E. E. vyrui sugriebė už striukės rankovės ir laikydamas neleido K. B. nueiti, norėdamas įrodyti, kad lieka dar skolingas 80 eurų. Kai E. E. laikė K. B. už rankovės, vyras iš inercijos patraukė ranką ir E. E. nukrito ant žemės. Kokioje padėtyje jis nukrito nepamena. Kai E. E. nukrito, gulėjo ant grindinio, K. B. stovėjo prie E. E. galvos, E. E. sugriebė K. B. už kojos ir neleido nueiti. Tada K. B. pasilenkė prie E. E. ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius E. E. į viršutinę kūno dalį. Kur tiksliai pataikė negali pasakyti. Kadangi matė, kad K. B. muša E. E., gavosi muštynės, todėl tiek buvusi moteris, tiek ji stojo į vyrų tarpą, bandė nutraukti muštynes. Vienu momentu, kai pati stojo į besimušančių vyrų tarpą, grumtynių metu E. E. spirdamas pataikė jai vieną smūgį į pilvą, taip sukėlė fizinį skausmą. Vėliau jai buvo nustatytas šonkaulio lūžis. Po smūgio ji atsitraukė atgal. Jeigu pati būtų nestojusi į vyrų tarpą, tai E. E. būtų jai neįspyręs, bet galimai jis spyrė specialiai, nes šaliai buvusiai žmonai jis kažkodėl nepataikė. E. paleido vyro koją ir K. B. nuėjo link Statybininkų pr. E. E. atsistojo, vijosi K. B., keikėsi, rankomis rodė nepadorius ženklus ir šaukė: „dabar tu sumokėsi“. Su E. E. buvusi moteris iškvietė policiją. Ji liko su E. E. ir moterimi laukti policijos, bet jai skaudėjo sutrenktą šoną, todėl nesulaukusi pareigūnų nuėjo namo. Ji E. E. rankomis nestūmė ir jis nuo jos pastūmimo nenukrito. Kodėl jis nurodo, kad i jį pastūmė, o pastumtas krito nežino. Neneigia, kad žodinis konfliktas dėl skolos buvo. Jos vyras suduodamas smūgius E. galėjo padaryti pranešime apie įtarimą tik dalį sužalojimų, bet ne visus, kurie yra nurodyti pranešime apie įtarimą (2 t., b. l. 108-109).

2022-10-11 pareiškimo pateikimo metu R. B., apklausta kaip liudytoja dėl galimai patirto sužalojimo, parodė, kad 2022-10-01 jai paskambino vyro K. B. bendradarbis E. E.. Su juo sutarė, kad vakare susitiks ir išsiaiškins dėl esamos skolos su jos vyru, kadangi skola jau buvo atiduota. Su juo sutarė, kad susitiks apie 21:00 val. prie prekybos centro „Maxima“, esančios Klaipėdoje, Taikos pr. 84. Apie 21:30 val. kartu su vyru K. B. atvyko prie kebabinės „Fritela“ kampo, prie kurio jau laukė E. E. su savo sugyventine. Pradėjus su jais bendrauti jų paprašė čekių, kuriuose turėjo matytis kuro kainos iš Norvegijos. Pats konfliktas dėl pinigų jau buvo prasidėjęs anksčiau, maždaug prieš mėnesį laiko. Jos vyras savo bendradarbiui jau buvo atidavęs 240 eurų, tačiau jo bendradarbis iš jo reikalavo vis daugiau pinigų. Kilus žodiniam konfliktui dėl pinigų ji pasakė savo vyrui, kad jis atiduotų 30 eurų, kurių iš pradžių reikalavo jo bendradarbis. Šis išsitraukęs 30 eurų juos perdavė bendradarbio sugyventinei. Atidavus pinigus tarp jų visų toliau vyko ginčas dėl pinigų. Jie vietoj 30 eurų norėjo gauti 110 eurų. Siekiant išvengti tolimesnių konfliktų savo vyrui pasakė, kad eitų namo. Jiems bandant išeiti vyro bendradarbis paėmė vyrui už rankos ir jos nepaleido. Bandant juos išskirti vyro bendradarbis nuvirto ant žemės. Nuvirtęs ant žemės, jos vyrui įsikabino į koją ir tada prasidėjo jų tarpusavio muštynės. Priėjusi arčiau jų, kartu su vyro bendradarbio sugyventine, bandė juos išskirti, tačiau vyro bendradarbis vieną kartą spyrė jai į pilvą, sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Po suduoto smūgio atsitraukė toliau nuo jų. Matė, kad tarp jos vyro ir jo bendradarbio toliau vyksta konfliktas. Po viso įvykio jos vyrui pavyko iš įvykio vietos pasišalinti. Ji liko su jais bendrauti. Būnant su jais vyro bendradarbis išsikvietė policiją. Ji nuo jų tuo momentu pasišalino. Į medikus nesikreipė, kadangi po kurio laiko jai pilvo skausmas laikinai praėjo (1 t., b. l. 46-48).

Dėl 2022-10-11 pareiškime nurodytų aplinkybių 2022-10-19 R. B., apklausta papildomai kaip liudytoja, parodė, kad sutuoktinis K. B. draugauja su D. E., kuris yra E. E. sūnus. Apytiksliai 2022 m. rugpjūčio mėn. sutuoktinis per D. E., iš E. E. pasiskolino 240 eurų kelionei darbo tikslams į Norvegiją. Ji iš sutuoktinio pasakojimo žinojo, jog jis per kitą žmogų pervedė pilnai visą skolą į D. E. sugyventinės sąskaitą. Ar ji atidavė E. E. pervestus pinigus nesidomėjo. Po to kai jau skola už bilietus buvo grąžinta, K. B. dar iš E. E. pasiskolino apie 30 eurų. 2022-10-01 sutuoktiniui paskambino E. E. ir reikalavo grąžinti skolą, apie 110 eurų. Kadangi, nesutiko su tokia suma, todėl konfliktai jau prasidėjo telefonu. Dėl skolos kalbėjosi su E. E. žmona. Sutarė, kad susitiks prie prekybos centro „IKI“, esančio Taikos pr. 117, Klaipėdoje. Apie 21:30 val. kartu su savo vyru K. B. atvyko prie kebabinės „Fritela“ kampo, kur susitiko su E. E., kuris buvo su moterimi. Susitikus prie pastato kampo tarp jų visų kilo žodinis konfliktas dėl skolos sumos, kadangi vis keitė skolos sumos dydį. Kilus žodiniam konfliktui dėl pinigų savo vyrui pasakė, kad jis atiduotų 30 eurų, kuriuos jis padavė su E. E. buvusiai moteriai, tačiau dėl skolos sumos dydžio ginčas tarp jų tęsėsi, nes E. E. ir su juo buvusi moteris norėjo gauti 110 eurų. Siekiant išvengti tolimesnių konfliktų savo vyrui pasiūlė eiti namo. Nueinant E. E. K. B. sugriebė už striukės ties rankove ir laikydamas neleido nueiti, norėdamas įrodyti, kad lieka jam dar skolingas 80 eurų. Kai E. E. laikė K. B. už striukės rankovės, vyras iš inercijos patraukė ranką ir E. E. nukrito ant žemės. Kokioje padėtyje jis nukrito nepamena, bet ne aukštielninkas. Kai E. E. nukrito, K. B. stovėjo prie E. E. galvos. E. E. sugriebė K. B. už kojos ir neleido nueiti. Tada K. B. pasilenkė prie E. E. ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius E. E. į viršutinę kūno dalį. Kur pataikė nematė, kadangi tiek ji, tiek buvusi moteris stojo į vyrų tarpą, bandė išristi besimušančius vyrus ir nutraukti muštynes. Vienu momentu, kai pati atsistojo į besimušančių vyrų tarpą, grumtynių metu E. E. spirdamas pataikė vieną smūgį jai į pilvą, taip sukėlė fizinį skausmą. Tada ji atsitraukė. Jeigu ji pati būtų nestojusi į vyrų tarpą, tai E. E. būtu jai neįspyręs, nes jis, kaip suprato, ne specialiai būtent jai spyrė, o grumtynių metu su K. B. tiesiog spyrė ir pataikė jai. Matė, kad tarp jos vyro ir E. E. vyko grumtynės, bet kai K. B. sudavė smūgius E. E., E. E. paleido vyro koją ir K. B. nuėjo už pastato. E. E. atsistojo, vijosi K. B. ir dar norėjo toliau tęsti muštynes. Kadangi, moteris iškvietė policiją, ji liko su E. E. ir moterimi laukti policijos, bet jai skaudėjo sutrenktą vietą ir šoną ir ji nuėjo namo. Į šoną jai E. E. nepataikė, kodėl skaudėjo šoną nežino. Iš karto pareiškimo į policiją nerašė, nes po įvykio susirgo, kol nepasveiko negalėjo atvykti parašyti pareiškimo. Ji E. E. jokio smūgio į veidą nesudavė, kodėl jis taip nurodo nežino, bet mano, yra suinteresuotas apkaltinti. Neneigia, K. B. spyrė E. E. vieną kartą ir ne mažiau kaip keturis smūgius sudavė kumščiu (2 t., b. l. 83-84).

Nukentėjusysis E. E. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamasis K. B. – buvęs draugas. Kaltinamieji jam paskambino į namus spalio 1 d., kai jis šventė. Susitarė susitikti dėl skolos, jis su žmona nuvažiavo su taksi, kaltinamųjų dar nebuvo. Tada jis pasiėmė alaus iš baro, pralaukė dar 15 minučių kol atėjo kaltinamieji. Davė R. B. čekį, kad nusifotografuotų, o ji norėjo suplėšyti čekius. Baigusi fotografuoti pastūmė jį rankomis į krutinę ir jis nukrito, o K. B. puolė jį su kumščiais. R. B. stovėjo priekyje, apsižodžiavo ir R. B. jį pastūmė abejomis rankomis, jis nukrito. Jis negalėjo spirti kaltinamajai į paširdį, jai niekur nespyrė. Konfliktas prasidėjo spalio 1 d. prie „Kebabinės“, ta vieta apšviesta ir vienas kitą matė. R. B. jį pastūmė dėl to, kad nesutiko su skolos suma. Jis nukrito, nes prarado pusiausvyrą, krito aukštielninkas. Tad pripuolė K. B. ir pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas, jis tik galvą užsidengė. Jis gavo tuos smūgius į visą kūną. Kai K. B. atsitraukė, tada jis atsistojo, K. B. pradėjo jį pravardžiuoti ir sudavė dar vieną smūgį į veidą, po ko vėl nukrito. Pripažįsta, kad jam (E. E.) „tiek tereikėjo“ (kalba apie pastūmimo stiprumą), nes girtas buvo. Kažkas iškvietė policiją, dar kažkas matė tą įvykį, nes žmonės pasakė, kad baigtų jį mušti, kad neužmuštų jo. Įvykio metu teigia nejuto skausmo dėl girtumo. Įvykio dieną jis nevyko į gydymo įstaigą. Galvoje buvo 3-4 guzai plaukuotoje dalyje, buvo praskelta nosis ir lūpa, skaudėjo alkūnė, kairės rankos mažasis pirštas buvo mėlynas, visą kūną skaudėjo. Kitą dieną jam toks skausmas buvo – kojomis negalėjo net priminti. Buvo nubrozdinimas ant kojų ir patinę virš kelio. Nesikreipė į gydytojus, nes Lietuvoje neturėjo medicininio draudimo. Jis įstojo į darbo biržą, kad turėtų draudimą ir lapkričio mėnesį kreipėsi į gydytoją. Jo žmona gali patvirtinti, jo sūnus, kaimynas matė sužalojimus. Jis kreipėsi į medicinos ekspertą. Operaciją jam atliko privačioje „(duomenys neskelbtini)“, dėl to, kad nereikėtų laukti eilėje, kol jį priims.

Civilinį ieškinį palaiko. Galima išbraukti iš civilinio ieškinio 70 eurų (gydytojo apžiūra) sumą, nes neturi dokumento ir negali įrodyti, prašo išbraukti šį reikalavimą. Neturtinė žala susidaro tai, kad liko be darbo, kentėjo skausmus. Negalėjo dirbti pusę metų, nes koja skaudėjo. Buvo reabilitacija 15 dienų. Duomenis apie jo nedarbingumą galės pateikti. 5000 eurų neturtinė žala įvertinta, nes patyrė skausmą. Jis iki įvykio gaudavo apie 3000 eurų atlyginimą pavedimų, galės pajamas pagrindžiančius dokumentus pateikti teismui. Išvažiavo dirbti į Daniją gegužės mėnesį, po pusės metų nedarbingumo. Gavo iš darbo biržos išmoką.

Dėl kelio traumos E. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog prieš metus, o gal daugiau buvo susimušęs kelią. Nuėjo pas medikus. Pralaukė 2 mėnesius, tada nuėjo privačiai. Gal prieš 8 mėnesius, kreipėsi į konsultacinę polikliniką H. Manto gatvėje, buvo nustatyta įtrūkę kelio raiščiai, gydytojas nurodė, jog galimai reikės operacijos, bet pirmiausia gydė vaistais ir tepalais. Gydėsi 1,5 mėnesio ir viskas praėjo. Galėjo dirbti, sportuoti. O po įvykio viskas atsinaujino. Tuo metu buvo išgėręs, nejautė skausmo, o kitą dieną viskas prasidėjo. Naujų tyrimų nebuvo daryta. Gydytojas be jokių tyrimų pasakė, jog yra išjudėjęs meniskas, ir jį atstatė. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kliniką. Anksčiau kelio raištis jam nebuvo plyšęs, o tik trūkęs. Dešinio kelio vidinio menisko plyšimas, gal ir buvo nustatyta tokia diagnozė. Po šio įvykio gydytojas G. meniską atstatė. „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje jam atlikta operacija. O iki įvykio gydėsi konsultacinėje poliklinikoje. 2023 m. gegužės mėnesį grįžo į darbinę veiklą. Iki to laiko buvo nedarbingume. Rodė kelią ir ekspertui. Nežino, kodėl per jo kūno apžiūra, nerodė pareigūnui kelio traumos, nepagalvojo. Teismo medicinos ekspertas klausė apie ankstesnes turėtas traumas, jis viską papasakojo.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-10-03 pareiškimo pateikimo metu E. E., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2022-10-01, apie 20:00 val., telefonu susitarė susitikti su buvusiu bendradarbiu K., kad šis jam grąžintų 110 Eur skolą. Jo prašė, kad skolą atneštu į namus, tačiau K. kategoriškai nesutiko ir sakė, kad susitikti prie autobusų stotelės ,,Alksnynės st.", esančios prie Maksimos. Apie 20:30 val. kartu su žmona V. taksi automobiliu nuvyko prie minėtos stotelės. Laukėme apie 20 min. Jis skambino K. ir klausė, kur jis, o šis atsakė, kad tuoj atvažiuos. Jie nebelaukė, nuėjome į barą „M. T.“. Už 15 min. išėjo iš baro ir pradėjo eiti link buvusio policijos komisariato, esančio Žardininkų rajone. Eidami priešais pamatėme einantį K. kartu su žmona, pirmą kartą ją matė. Jie sustojo ties namu, Taikos pr. 115, Klaipėda, prie „Šiaulių banko“ įėjimo. Jis K. įdavė čekius kaip įrodymą, kad šis yra jam skolingas. K. žmona pradėjo sakyti, kad jis nieko nėra skolingas, o jis aiškino iš kur ta skola. Ankščiau kartu su K. buvo išvykę dirbti į Norvegija ir ten K. liko skolingas už kurą ir pan. Tarp jų kilo konfliktas. K. paėmęs minėtus čekius nufotografavo juos telefonu. Jam stovint ant laiptų netikėtai K. žmona jį pastūmė ir jis griuvo nuo laiptų ant žemės grindinio. Jam nugriuvus K. pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas. Spyrė ne mažiau kaip 15 kartų. Jis patyrė stiprų fizinį skausmą. Tada K. pabėgo, o jo žmona liko stovėti. Jo žmona V. iškvietė policiją. Jis K. žmonai pasakė, kad lauktų policijos, tačiau netrukus ji taip pat pasišalino iš įvykio vietos. Po įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė. Įvykio metu jis buvo išgėręs, taip pat buvo ištiktas šoko, todėl gali būti, kad ne viską tiksliai atsimena. Jis K. atgal nespyrė ir netrenkė, net ir norėdamas negalėjo to padaryti, nes pargriuvęs buvo spardomas (1 t., b. l. 15-17).

2022-10-07 E. E., papildomai apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad su K. B. kartu važiavo dirbti į Norvegiją. Šis neturėjo pinigų, todėl jam kelionei bei kitoms išlaidoms skolino pinigus. Sutarė, kad jis skolą grąžins 2022-10-01 vakare. Minėtą dieną, apie 20:30 val., susitiko prie Taikos pr. 115 pastato, kur yra laiptai į „Kebabinė“. Jis buvo su žmona ir K. B. atvyko su žmona. Tikėjosi, jog šis grąžins visą skolą, tačiau jis ir jo žmona pradėjo neigti skolos dydį. Daugiausia priekaištavo ir konfliktą kėlė jo žmona. Konflikto metu K. B. stovėjo ant laiptų, jis prie laiptų, o jo žmona tarp jų. Pirmos apklausos metu buvo nurodęs, jog stovėjo ant laiptų, vėliau apgalvojo situaciją ir prisiminė, jog K. B. stovėjo ant laiptų, o jis prie laiptų. Kilus tarp jų konfliktui netikėtai K. žmona jį abiem rankomis pastūmė atgal, o kadangi stovėjo rankas susikišęs į striukės kišenes, todėl niekur neprisilaikydamas griuvo ant užpakalio. Krisdamas susitrenkė užpakalį ir krito skausmingai. Nugriuvus K. pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas. Spyrė bendrai ne mažiau kaip 15 kartų, pataikydamas į krūtinę, dešinę koją, rankas, pečius. Tiesiog spardė visur. Suspardęs šis pabėgo už pastato, o jo žmona liko stovėti. Jo žmona iškvietė policiją. Dėl patirtų sužalojimų pas medikus nesikreipė, kadangi tikisi, jog sužalojimai išgis savaime. Yra likusios mėlynės ant rankų, krūtinės, kaktos ir labai skauda dešinės kojos „kelėnas“, sunkiai vaikšto ir šlubuoja. Buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus. Pirko vaistus „Versan sport“, kuriuo trina skaudantį kelėną. Vaistai kainavo 19,99 Eur, tačiau kvito neišsaugojo, nepagalvojo, jog reikės. Daugiau jokių vaistų nepirko, kitokių išlaidų dėl šio įvykio nepatyrė. Tiek K. B., tiek jo sutuoktinei turi pretenzijų, kadangi jo sutuoktinė pirma pradėjo konfliktą, jį stūmė, dėl to jis krito, susitrenkė užpakalį ir tokiu būdu ji sukėlė fizinį skausmą, o E. B. jį spardė ir taip sukėlė fizinį skausmą. Visą įvykį matė jo sutuoktinė V. E.. Įvykio metu buvo neblaivus, kadangi prieš ateinant į susitikimą pas jį namuose buvo svečių. Kadangi šiuo metu man yra išeiginės, todėl į medikus dėl nedarbingumo nesikreipė. Jis nespyrė nei E. B., nei jo žmonai, jis tyčia jį apkalba (2 t., b. l. 31-32).

2023-01-25 nukentėjusysis E. E. papildomos apklausos metu parodė, kad dėl dešinės kojos „kelėno“ problemų yra turėjęs ankščiau. Dar 2022 m. balandžio mėn. jis gydėsi dešinės kojos „kelėną“ pas gydytoją P., kuris dirba konsultacinėje poliklinikoje H. Manto 34, Klaipėda. Ten jam buvo atliktas dešinės kojos elektromagnetinis rezonansas, buvo gydomas medikamentais, gydymas buvo sėkmingas ir buvo pilnai pasveikęs. Dešinės kojos iki 2022-10-01 neskaudėjo, iki įvykio gyveno pilnaverti gyvenimą, sportuodavo, žaisdavo krepšinį. Kad teismo medicinos ekspertas galėtų tiksliai įvertinti sužalojimus, prie apklausos pateikia 2022-04-19 darytą elektromagnetinį rezonansą, kuris yra perkeltas į CD laikmeną. Nuo 2022-10-01, tai yra po sužalojimo, praktiškai normaliai nevaikšto. Iki operacijos namuose vaikščiojo su kėde, niekur iš namų neišeidavo. Dabar yra po operacijos, gydosi (2 t., b. l. 39-40).

2023-05-16 papildomos apklausos metu nukentėjusysis E. E. parodė, kad 2022-10-01 vakarą patirtiems sužalojimams gydyti pirmą kartą pirko vaistus „Versan sport“, mokėjo 19,99 Eur, kuriais trynė skaudantį kelią. Kadangi, dešinė koja dėl sužaloto kelio kasdien labiau skaudėjo, nebegalėjo naktimis miegoti, visiškai nebevaikščiojo, po namus vaikščiojo pasiremdamas kėde, todėl kreipėsi į kliniką, pas traumatologą M. G.. Gydytojo apžiūra jam kainavo 70 eurų. Apžiūros metu jam buvo nustatyta dešinės kojos kelio menisko pažeidimai, kaip gydytojas sakė, „meniskas yra išėjęs iš savo vietos“. Gydytojas atliko procedūrą ir atstatė meniską į vietą. Gydytojo buvo informuotas, kad yra reikalinga dešinės kojos kelio operacija. Planine tvarka operacija būtu buvusi padaryta tik 2023 m. balandžio mėnesio pabaigoje, o kadangi koja labai ištino, nebegalėjo visiškai vaikščioti, jautė pastovų skausmą, nebe padėjo jokie nuskausminamieji vaistai, todėl apsisprendė kelią operuoti privačioje klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022-12-27 buvo atlikta kelio sąnario operacija, kuri jam kainavo 490 eurų. Po operacijos paskirti vaistai kainavo 45,15 eurų. Po operacijos 2023-02-03 vyko į tą pačią kliniką kelio apžiūrai, apžiūra jam kainavo 50 eurų. Nedarbingumą dėl kelio sąnario traumos turėjo nuo 2023-01-01 iki 2023-05-10. Kadangi iki traumos dirbo užsienyje, todėl Lietuvoje jokių nedarbo išmokų negavo. Viso dėl sumušimo patirto kelio sąnario traumos gydymui išleido 675,14 eurų. Ne visas patirtas išlaidas gali pagrįsti įrodymais, tačiau kvitus, kuriuos buvo išsaugojęs yra pateikęs prie bylos medžiagos. Dėl kelio sąnario sužalojimo negalėjo važiuoti dirbti į užsienį, kur būtų uždirbęs ne mažą sumą pinigų. Kadangi prieš sumušimą naujos darbo sutarties neturėjo, todėl negali įvertinti kiek dėl B. kaltės nedirbdamas prarado pinigų. Suprato, kad dėl skaudančio kelio negalės važiuoti dirbti į užsienį, todėl 2022-11-14 užsiregistravo nedarbingumo tarnyboje. Dėl patirtos kojos traumos nedarbingas buvo nuo 2022-10-01 iki 2023-05-10, o oficialiai nedarbingumą turi nuo 2023-01-01 iki 2023-05-10. Nuo sužalojimo dienos iki 2023-01-01 nedarbingumo neturėjo, kadangi galvojo, kad nėra Lietuvoje draustas. Visą tą laikotarpį kentėjo didelius kojos skausmus, buvo dienų kai visiškai negalėjo atsikelti iš lovos, ilgą laiką vaikščiojo pasiremdamas kėde, ramentu, šlubavo ir tokia savijauta visiškai pakeitė jo gyvenimą, patyrė dvasinį išgyvenimą, emocinį sukrėtimą, kadangi praktiškai buvo laiko tarpas kai jį slaugė žmona, kiti artimi žmonės ir dėl to labai išgyveno. Jautėsi blogai, negalėjo uždirbti šeimai pinigų, o priešingai, dalis žmonos atlyginimo buvo išleidžiama jo gydymui. Dėl šių priežasčių B. reiškia 5000 eurų neturtinę žalą. Dešinės kojos traumą patyrė 2022-10-01 vakare, kai buvo sumuštas. Negali tiksliai įvardinti konkrečiai kokiu momentu ir nuo kurio iš B. veiksmų patyrė kelio traumą, tai yra ar kai R. B. jį pastūmė ir neteisingai padėjęs koją krito ant grindinio, ar kai K. B. jį spardė ir galėjo įspirti į kelią. Dėl šio sužalojimo patyrė 675,14 eurų turtinę žalą ir reiškia 5000 eurų neturtinę žalą (2 t., b. l. 43-44).

2023-05-17 akistatos su R. B. metu, R. B. neigiant E. E. pastūmimą, šis kategoriškai tvirtino, kad įvykio metu akistaton suvesta moteris jį abiem rankomis stūmė, pastumtas krito aukštielninkas ant grindinio ir atsigulė visu ūgiu ant nugaros, bandė keltis, tada K. B. pradėjo daužyti kumščiais galvą ir spardyti į visas kūno vietas. R. B. neneigė, kad K. B. sudavė smūgius E. E. ir kumščiais, ir kojomis (2 t., b. l. 112-113).

2023-10-21 akistatos su K. B. metu E. E. kategoriškai tvirtino, kad K. žmonos abiem rankomis pastumtas nukrito ant nugaros, bandė keltis, o K. pradėjo daužyti kumščiais galvą ir spardyti į visas kūno vietas. Kiek pamena, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius kumščiu ir ne mažiau kaip keturis kartus spyrė. Pavykus atsistoti ir pasakius K. B.: „kodėl spardaisi, ateik čia“, šis priėjęs sudavę dar vieną smūgį kumščiu į galvą, vėl nukrito, E. B. dar spyrė ne daugiau kaip keturis kartus. Kiek kartų tiksliai pasakyti negali, neskaičiavo, dengėsi rankomis veidą. K. B. pripažino, jog minėto konflikto metu E. E. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą ir vieną smūgį „kelėnu“ į krūtinę (2 t., b. l. 163-164).

Liudytoja V. E. teisiamajame posėdyje parodė, jog yra nukentėjusiojo E. E. žmona. Puikiai žino bylos aplinkybes. Buvo apklausta pas tyrėją. K. B. su jos vyru kartu dirbo Norvegijoje. Tuo metu K. B. neturėjo pinigų, tai vyras nupirko jam bilietą. Vėliau jos vyras paprašė grąžinti skolą. Susitarė telefonu susitikti prie „Žardės“ ir jiems grąžins pinigus. Atvyko pavėlavę sutartu laiku. Prasidėjo ginčas. Prašė kvito. Nieko jos vyras nesakė ant R. B.. R. B. pastūmė jos vyrą, po to gavosi grumtynės. Tai galėjo būti 2022-10-01, 21.30 val., šalia prekybos centro „IKI“, Žardės mikrorajone, Taikos pr. Susitikimas vyko dėl skolos. K. B. padavė jai 30 eurų. Jos vyras buvo išgėręs, ji buvo blaivi. Atvyko K. B. su žmona ir ji su E. E.. Kalba prasidėjo ginčas dėl skolos. Jie reikalavo čekių. Buvo lauke ant laiptelių prie raktų dirbtuvės. Kai R. B. stūmė E. E. jis stovėjo ant žemės. Šalia stovėjo K. B., o R. B. priešais jos vyrą metro atstumu. R. B. abiem rankomis pastūmė į krūtinę jos vyrą. Jis gal ir nejuto skausmo, bet prarado pusiausvyrą ir krito ant asfalto aukštielninkas. Visu ūgiu atsitrenkė į grindinį. Tada, priėjo K. B. vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, pradėjo spardyti. Pataikė į įvairias kūno vietas: kojas, nugarą, krūtinę, bet į galvą tikrai ne. Smūgių buvo daugiau negu vienas, gal 5-6 smūgiai, tiksliai nežino. E. E. atsikėlė. Atsistojo, dar kartą priėjo K. B. ir tada su kumščiu trenkė vyrui į veidą. Po smūgio pasipylė kraujas, jis vėl nukrito ant žemės. Toliau dar spardė E. E. keletą kartą, gal 3-4 kartus. E. E. buvo galvą užsidengęs rankomis. Ji pakelė savo vyrą, o K. B. apsisuko ir nuėjo, numojo ranka ir tiek. R. B. tik pastūmė ir daugiau nieko nedarė. Jos abi traukė K. B. nuo E. E.. Bandė skirti. Antro parkritimo metu R. B. nieko nedarė, tik ragino baigti. K. B. nuėjo. Ji padėjo atsikelti savo vyrui ir sakė – kviesiu policiją. Vyro visas veidas buvo kruvinas. Prakirsta lupa ir kraujas iš nosies. Buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitoji. Kai sulaukė policijos, medikų, jau nebebuvo R. B., K. B.. Jokios pagalbos nesuteikė, nepadėjo pakelti jos vyro. Jo vyras nevyko į ligoninę, nes nenorėjo, atsisakė. Buvo pametęs telefoną, bet jis atsirado. Visas kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Kojos raiščiai buvo plyšę. Kelio operaciją reikėjo daryti. Pirko vaistus, už operaciją mokėjo. Iki įvykio jokių sužalojimų nebuvo. Vyrai niekada nenori vykti pas medikų, gydėsi pats. Tepalais, tabletėmis. Vėliau buvo priverstas kreiptis į medikus. Jos vyras buvo dirbantis, buvo grįžęs iš komandiruotės. Po įvykio 8 mėnesius buvo nedarbingume. Priežastis kojos sužalojimas, operacija. R. B. labai vulgariai elgėsi. Rėkė, plėšė čekius. Ji daugiau kišosi, ji buvo iniciatorė. K. B. tikrai gražiai elgėsi, bet po to nesupranta, kas jam nutiko. Net negalvojo, jog prasidės muštynės. R. B. daugiausia kėlė konfliktą ir grumtynes. Pripažįsta, jog ji davė per rankas R. B., jog nefilmuotų ir nesidraskytų. Patikino, jog jos vyrui kelias skaudėjo ir prieš įvykį, pirko tepalus. Pusmetį prieš įvykį skaudėjo kelis ir tas pats kelis buvo operuojamas. Jokios operacijos nereikėjo, užteko medikamentinio gydymo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-10-01 V. E., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad maždaug prieš du mėnesius jos vyro sūnus D. E., jos vyras E. E. ir D. pažįstamas, kurio duomenų nežino, vardu yra K. važiavo į Norvegiją užsidirbti pinigų. Kadangi K. ir D. neturėjo pinigų, ji pasiskolino 500 Eur, nupirko kelto bilietus. Kiekvieno bilietas kainavo po 160 Eur. Sekančią dieną už minėtus bilietus D. draugė pervedė į jo ir vyro bendrą banko sąskaitą 320 Eur už D. ir K. bilietus. Kuomet jos vyras, D. ir K. buvo Norvegijoje matė, kad jos vyras naudojosi bendra jų lietuviškos sąskaitos kortele. E. jai nurodė, kad kai kuriose parduotuvėse mokėjo už K. prekes todėl K. liko skoloje jos vyrui apie 820 kronų, kas yra apie 82 Eur, taip pat buvo nupirkęs jam kažkokią lemputę, kurios vertė apie 30 Eur, todėl jos vyrui K. bendroje sumoje buvo skoloj apie 110 Eur. 2022-10-01, apie 20 val., jos vyrui paskambino K. žmona, kurios duomenų nežino ir nurodė, kad nori susitikti ir išsiaiškinti kas ir kam kiek yra skoloje, nurodė, kad nori susitikti Žardininkų kvartale. Apie 20 val. 30 min. Kartu su E. išsikvietė taksi ir iš namų (duomenys neskelbtini) išvažiavo į Žardininkų kvartalą. Atvažiavus sutartoje vietoje jos vyrui dar kartą paskambino K. žmona ir nurodė, kad vėluos apie 5 min., vėliau vėl paskambinusi nurodė, kad vėluos apie pusvalandį, todėl su vyru nuėjo į barą „M. T.“, ten vyras vartojo alkoholinius gėrimus, o ji gėrė sultis. Kadangi jų nesulaukė, pradėjome eiti link Žardininkų g. esančios „IKI“ parduotuvės. Einant link parduotuvės pastebėjo, kad priešais ateina K. su savo žmona. E. paklausė: „kur tu eini?“. Apie 21 val. 30 min. visi sustojo ties Taikos pr. 117A, Klaipėdoje, ir bandė aiškintis dėl skolos. K. žmona pradėjo šaukti, kad jie skoloje nėra, reikalavo parodyti skolos čekius, todėl E. išsitraukė čekius, kuriuose buvo nurodytos sumos pinigų kuomet Norvegijoje mokėjo už K. prekes, kurą. K. žmona pradėjo fotografuoti čekius ir nurodė, kad E. duos tik 30 Eur ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. K. jai padavė 30 Eur, kurių viena kupiūra buvo 20 Eur ir dvi kupiūros po 5 Eurus. Minėtus pinigus įsidėjo į kišenę. Tačiau toliau sekė žodinis konfliktas. Matė kaip K. trenkė vieną kartą rankos kumščiu E. į veidą, dėl to šis nukrito ant grindinio. E. atsistojo, tačiau K. dar kartą rankos kumščiu trenkė E., tačiau tiksliai kur trenkė nematė. E. dar kartą nukrito ant grindinio. Kuomet E. gulėjo ant grindinio K. kojomis nenustatytą kiekį kartų spyrė E. į įvairias kūno vietas, taip pat rankų kumščiais trankė į veidą ir įvairias kūno vietas, tačiau kiek kartų pasakyti negali. Baigęs mušti K. nieko nepasakęs kartu su savo žmona išėjo. E. atsistojo ir jie sekė paskui juos. Jie sustojo Taikos pr. 115, Klaipėdoje, prie „Šiaulių bankas“ pastato. Šalia jų pasiliko stovėti ir K. žmona. Matė kaip K. nuėjo Žardininkų g., link Reikjaviko g. pusės, tačiau jį pametė iš akiračio. Po įvykio paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Iškvietusi policiją K. žmonai liepė likti kartu kol atvyks policijos pareigūnai, tačiau K. žmona išėjo link PC „IKI“, esančio Taikos pr. 115, Klaipėdoje. Laukiant pareigūnų E. pastebėjo, kad dingo jo telefonas. Atvykus policijos pareigūnams iš savo telefono paskambino į E. telefoną, atsiliepė moteris, kuri telefoną atidavė. Į įvykio vietą atvykę medikai apžiūrėjo mano vyrą, tačiau šis vykti į gydymo įstaigą atsisakė (2 t., b. l. 58-59).

2022-10-07 V. E., apklausta kaip liudytoja papildomos apklausos metu, parodė, kad tuo metu kai E. buvo sumuštas, ji buvo visiškai blaivi. E. buvo pakankamai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl gali netiksliai nurodyti aplinkybes kaip buvo sužalotas. Susitikus dėl skolos su E. B. ir jo žmona sustojo ties namu Taikos pr. 117A, arba Taikos pr.115, Klaipėda. K. B. stovėjo ant laiptų, E. laiptų apačioje, E. B. žmona apytiksliai 1 m atstumu nuo E., o ji stovėjo nuo jų apytiksliai 2-3 metrų atstumu. Vykęs žodinis konfliktas dėl skolos perėjo į smurtą po to kai E. B. žmona rankomis pastūmė E., dėl to jis krito aukštielninkas ant nugaros. Nukritęs E. iš karto atsisėdo. Tada K. B. sudavė kumščiu E.i vieną smūgį į veidą. Nuo smūgio E. pilnai vėl nukrito ant grindinio, visu kūnu gulėjo ant nugaros. E. B. pradėjo jį spardyti. Matė, kad spirdamas pataikė į nugarą, krūtinę, pilvą, rankas. Spyrė ne mažiau kaip 4 kartus. E. B. jį suspardęs dar pasilenkė prie jo ir kumščiu sudavė smūgių „seriją“ į galvą. Kiek kartų sudavė kumščiu neskaičiavo, bet ne mažiau kaip 5 kartus. Matė, jog E. iš burnos ar iš nosies pradėjo bėgti kraujas. E. tada atsistojo, K. vėl sudavė vieną kartą smūgį kumščiu E. į veidą, dėl to jis nukrito ant grindinio. E. atsistojo, bandė gintis tačiau K. dar kartą rankos kumščiu sudavė E., tiksliai kur pataikė nematė. K. B. pasišalino, o jo žmona liko. Kai išgirdo, jog skambina į policiją, ji (R. B.) pasišalino iki šiems atvykus. Viso įvykio metu ji bandė apginti sutuoktinį, bandė nustumti E. B., bet jai to padaryti nepavyko. Šio konflikto metu E. nei priešinosi, nei sudavė kokius tai smūgius atgal, tiesiog E. B. buvo spardomas ir daužomas kumščiu. E. E. B. žmonai koja nespyrė. E. B. žmona buvo labai agresyvi, mano, kad jeigu ne ji, to įvykio būtu nebuvę, nes ji daugiausia rėkė, bandė įrodyti kiek K. B. yra skolingas E. (2 t., b. l. 62-63).

2023-05-29 papildomos apklausos metu liudytoja V. E. parodė, kad apibendrindama ankščiau duotus parodymus, prie kurių ir pasilieka, paliudija, kad žodinis konfliktas tarp B. dėl skolos dydžio vyko ant į užkandinės „Fritela“ laiptų, Taikos pr. 117A, Klaipėdoje. K. žmona šaukė, kad jie nėra skoloje, reikalavo parodyti kvitus, kad įrodytų kokią sumą jie turi grąžinti. K. B. stovėjo ant laiptų, E. laiptų apačioje, R. B. apytiksliai 1 m atstumu nuo E., o ji stovėjo nuo jų apytiksliai 2-3 metrų atstumu. Aršiausiai elgėsi R. B., ji kaip ir K. B. reikalavo rodyti kvitus, E. E. juos parodžius reikalavo atiduoti, o E. atsisakius telefonu juos fotografavo. K. B. pasakė, - „jeigu nori gali duoti 30 eurų“, nulipęs nuo laiptų padavė jai 30 eurų ir pradėjo eiti link Statybininkų prospekto. E. E. ėjo K. B. iš pasakė ir šauklė: „ar, tu, nori už 30 eurų į Norvegiją nuvažiuoti“. K. B. atsisukęs E. E. išsakė necenzūrinius žodžius ir kai E. E. nuo laiptų buvo nuėjęs apie 3-4 metrus, greta jo ėjusi R. B. pasisuko į E. E., uždėjo jam ant krūtinės abi rankas ir stūmė. Pastumtas E. E. krito visu ūgiu aukštielninkas ant grindinio, bet greitai bandė sėstis. Tada K. B. kelis žingsnius žengė grįždamas atgal prie E. E., kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį. Nuo smūgio E. E. nespėjo atsikelti, vėl nukrito ant grindinio, o tada E. B. pradėjo jį spardyti. Tiek ji, tiek R. B. pripuolė prie K. B. ir abi bandė jį atitraukti, nustumti, kad jis nespardytų E. E.. E. E. nuo K. B. smūgių gynėsi spirdamas jam atgal, bei kažkuriuo momentu E. dar bandė sugriebti K. B. už kojos. Matė, kad K. B. spirdamas pataikė E. E. į nugarą, krūtinę, pilvą, rankas. Spyrė ne mažiau kaip 4 kartus. Kur tiksliai pataikė neprisimena, kadangi labai susijaudino vykusios situacijos. K. B. jį suspardęs dar pasilenkė ir kumščiu sudavė kelis smūgius į galvos sritį. Kiek kartų sudavė kumščiu neskaičiavo, bet ne mažiau kaip 5 kartus ir nuėjo. E. atsistojo, jam iš burnos ar iš nosies tekėjo kraujas. K. B. dar sudavė vieną smūgį kumščiu stovinčiam E. į veidą, dėl to E. vėl nukrito ant grindinio, tada K. B. nuėjo. E. atsistojo, bandė gintis tačiau K. B. vartodamas necenzūrinius žodžius nuėjo. Viso to įvykio metu E. net nesigynė, neturėjo tokios galimybės, susikibę vyrai nebuvo ir tarp jų grumtynių nebuvo. K. B. tiesiog E. sudaužė kumščiais, suspardė ir nuėjo. Jeigu R. B. nebūtu pastūmusi E., viso to įvykio nebūtu buvę, K. B. būtu nuėjęs. Po įvykio E. E. buvo mėlynių ant viso kūno, bet labiausiai skaudėjo ir buvo ištinęs dešinės kojos kelėnas. Iš pradžių manė, kad skausmas ir patinimas praeis, tepė tepalais, vartojo nuo skausmo vaistus, tačiau situacija vis blogėjo, galiausiai nebegalėjo savarankiškai vaikščioti net po namus, vaikščiodavo pasiremdamas kėde, vėliau įsigijo ramentą. Buvo visiškai nedarbingas, tiesiog reikėjo jam patarnauti. Kentėjo labai didelius skausmus, naktimis nemiegodavo ir jokie nuskausminamieji nebebadėjo. Registravosi pas pas traumatologą, tačiau talonas buvo tik po kelių mėnesių. Nutarė kreiptis į privačią kliniką, kur E. E. buvo atlikta dešinės kojos kelio operacija ir paskirtas gydymas. E. E. nedarbingas buvo keturis mėnesius, negavo jokių pajamų, išmokų, ji viena išlaikė šeimą (2 t., b. l. 66-67).

Parodymų patikrinimo vietoje metu, kuris aprašytas 2022-11-10 parodymų patikrinimo vietoje protokole, liudytoja V. E. T. pr. 117A, Klaipėdoje, parodė vietą, kur 2022-10-01 R. B. pastūmė E. E. ir šis buvo sumuštas K. B. (3-4 metrai nuo užkandinės „Fritela“ laiptų) (2 t., b. l. 70-75).

2023-05-22 akistatos su R. B. metu liudytoja V. E. tvirtino, kad E. E. einant iš paskos K. B. ir šaukiant: „ar, tu, nori už 30 eurų į Norvegiją nuvažiuoti“, K. B. atsisukęs išsakė jam necenzūrinius žodžius, o tuo momentu greta E. E. ėjusi R. B. pasisuko į E. E., uždėjo jam ant krūtinės abi rankas ir E. E. stūmė, šis krito visu ūgiu aukštielninkas ant grindinio, o paskui atsisėdo. Pamačiusios, kad K. B. muša gulintį E. E., ji ir R. B. pradėjo traukti K. B. nuo E. E.. V. E. teigimu, jeigu šios moters būtų nebuvę arba ji būtu į konfliktą nesikišusi, to įvykio būtu ir nebuvę. Replikuodama į V. E. parodymus R. B. teigė, kad E. E. ji nestūmė. E. E. vijosi K. B., įsikibo jam į rankovę, neleido nueiti, todėl K. B. jį alkūne nustūmė, šis krito ant grindinio. Pripažino, kad K. B. sudavė E. E. smūgius rankomis ir kojomis, o ji su akistatoje suvesta moterimi gelbėjo traukdamos nuo E. K. B. (2 t., b. l. 118-119).

Savo parodymu liudytoja V. E. patvirtino ir 2022-10-24 akistatos su K. B. metu. K. B. laikėsi savo parodymų, kad E. E. sudavė tik vieną smūgį kumščiu į veidą ir vieną smūgį kelėnu į krūtinę (2 t., b. l. 169-170).

Ekspertas Romualdas Dumša teisiamojo posėdžio metu pagarsino savo pateiktą specialisto išvadą. Nurodė, jog pirminėje specialisto išvadoje dešinio kelio trauma nebuvo nurodyta kaip nusikalstamos veikos pasekmė, nes išorinių sužalojimų nesimatė. Vidinių audinių tyrimo ekspertai gyviems asmenims neatlieka. Tai atlieka tik gydantis gydytojas. Tačiau buvo pažymėtas nukentėjusiojo nusiskundimas. Kuo remiantis gydytojas atliko operaciją, jis nežino, bet turimas protokolas operacijos, kur buvo užfiksuota, kad tai buvo vidinio menisko plyšimas. Atliekant papildomą tyrimą, vadovavosi specialisto radiologo išvada kur buvo a[prašyta ir palyginta ankstesnė trauma su operacijos protokole užfiksuotais sužalojimais. MRT (magnetinio rezonanso) tyrimas gerai vizualizuoja minkštųjų audinių vaizdą. Su tokiomis traumomis pacientai gali vaikščioti ir apsitarnauti. Bet judesiai yra skausmingi. Vizualiai stebint, išoriškai negalima pamatyti sužalojimų, tik patinimą. Ortopedas traumatologas, atlikęs testą, gali nustatyti. Tas plyšimas buvo užfiksuotas tik operacijos protokole. MRT tyrimas 2022-04-19 buvo atliktas, gydančiam gydytojui pakako šių duomenų. Kompiuterinės tomografijos nenustato minkštųjų audinių sužalojimų. Specialisto tyrimo metu, buvo pateikta jiems tik skaitmeninė laikmena. MRT įvertinimui reikėjo specialių žinių, todėl jis kreipėsi į radiologą, kuris turi kompetencijų šioje srityje. Gavęs specialisto atliktą nukentėjusiojo MRT tyrimo 2022-04-19 CD laikmenos duomenų aprašymą, vertino aprašytą pirminę traumą ir kelio traumą aprašytą nukentėjusiojo operacijos protokole. Atsižvelgiant į tai, kad E. E. objektyvios teismo medicininės apžiūros metu (2022-10-05 14:03 val.) skundėsi dešinio kelio sąnario skausmais - kojos judesiai per kelio sąnarį riboti, lenkiant ir sukant skausmingi, padarė išvadą tikėtina, kad dešinio kelio vidinio menisko plyšimas buvo padarytas iki objektyvios teismo medicininės apžiūros. Dėl reabilitacijos laikotarpio po operacijos sprendžia gydantis gydytojas.

Iš 2022-10-31 apžiūros protokolo matyti, jog aprašytas K. B. elektroniniu būdu tyrimui pateiktas vaizdo įrašas, įvykio metu telefonu darytas R. B.. Įraše matyti vienas priešais kitą stovintys vyras, pagal bylos duomenis - K. B. ir moteris, pagal bylos duomenis – V. E.. Vyras stovi prie laiptų, rankas susikišęs į striukės kišenes. V. E. sakant: „pinigus kur mes pirkom už“, nebaigus pasakyti, K. B. pakeltu balso tonu palinkęs link V. E. veido teigia, kad B. pervedė 240. V. E. ramiai paklausus, kada, dabar, K. B. teigia, kad parvažiuodamas, T. pats pervedė pinigus B.. Penkiasdešimt atidavė skolą ir 210 pervedė B.. V. E. pasisuka į šoną ir pasako: „Jūs galit nefilmuoti, ko jūs čia filmuojate“. K. B. atkartoja: „nefilmuok“. Pasigirsta moters, pagal bylos duomenis R. B., balsas: „aš įrašinėju, nes kitaip mes neišsiaiškinsim“. Toliau K. B. sako, - aš du dešimt..., jį pertraukdama V. E. sako: „tai skambink D.“, į ką K. B. atsako, kad skambinėja, nebeina paskambinti. Tuo įrašas baigiasi (2 t., b. l. 3-4).

Iš 2022-10-02 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos m. policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos S. B. tarnybinio pranešimo matyti, jog nurodyta, kad 2022-10-01, apie 21 val. 46 min., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Taikos pr. 115, Klaipėdoje ką tik pažįstamas spardė pranešėjos vyrą, dėl skolos. Apie 21 val. 48 min. atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja, kaip nustatyta V. E. gim. (duomenys neskelbtini), kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Ši paaiškino, kad apie 21 val. 30 min. šalia pastato Taikos pr. 117A, Klaipėdoje, pažįstamas asmuo vardu K. sumušė jos vyrą. Kartu su K. buvo ir jo žmona. Vėliau priėjo V. E. vyras, kaip nustatyta tai - E. E. gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,79 prom. neblaivumas. Šis nurodė, kad jo pažįstamas vardu K. jam buvo skoloje, tarp jo ir jo žmonos įvyko žodinis konfliktas, kurio metu K. jį spardė kojomis nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vieta, kumščiais trankė į veido sritį ir įvairias kūno vietas. Ant asmens veido matėsi sužalojimai, todėl į įvykio vietą iškviesta GMP, tačiau E. E. vykti į gydymo įstaigą atsisakė. Apžiūrėta įvykio vieta, išsiųsti reikalavimai dėl vaizdo medžiagų pateikimo. Kadangi asmenys žinojo K. telefono numerį, pasinaudojus duomenų bazėmis nustatyta, kad tai K. B. gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90, 93-96).

Žemesnės instancijos teismas

2022-10-19 apžiūros protokole aprašyti 2022-10-01 21:48 val. įvykio vietoje policijos pareigūnų daryti vaizdo įrašai, kuriuose fiksuota kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu vyksta į įvykio vietą. Atvykusius pareigūnus pasitinka moteris, pagal bylos duomenis – V. E.. Ši pareigūnams parodo kryptį, sakydama, kad nubėgo ten, ta boba stovėjo, stovėjo ir nuėjo ten. Į pareigūno klausimą, kas tas užpuolikas, V. E. atsakė, kad jie susitiko, kad išsiaiškinti dėl skolos, jie skolingi. Į pareigūno klausimą, ar sužalotas vyras, V. E. atsakė, kad nežino, rodydama pakaušį sako, kad čia jam kruvina. Pareigūnas iškviečia medikus. Į pareigūno klausimą, ar užpuolikai yra žinomi, V. E. atsakė, jog vyras žino, o ji juos pirmą kartą matė, vardas, berods, K.. V. E. skambina telefonu, kalbasi, kalbančiajam pasako, kad telefoną vyras pametė, dabar yra prie policijos, padėkoja, praneša, kad paskambins vėliau. V. E. pakvietė vyrą, pagal bylos duomenis - E. E., sakydama, jog rado kažkokia moteris jo telefoną. Prie pareigūnų prieina E. E., kuris nurodo, kad galėjo nuvažiuoti žaliu „Passat“ automobiliu. E. E. teigė, kad jį išprovokavo. Į pareigūno klausimą, dėl ko kilo įvykis, E. E. nurodė, kad jie važiavome į Norvegiją, už visus bilietus sumokėjo jis, dabar atnešė 30 eurų, numetė kaip šuniui, o jam skoloje yra 110 eurų. Į pareigūno klausimą, kur viskas vyko, E. ranka rodo už pastato kampo, E. patikslina, jog biški giliau. V. E. pasakoja, kad jie juos „duhino“, patys pakvietė atvažiuoti į sutartą vietą, jie kaip durneliai pasiėmė taksą iš Debreceno gatvės, atvažiavo, laukė, jų nėra, nuėjo į barą, vyras pasiėmė alaus, ji sulčių, po to jie eina pro juos kaip pro šalį. Į pareigūno klausimą, ar ne kartu sėdėjo, E. atsakė, kad ne, teigė, kad ji pradėjo čekius fotografuoti. V. E. toliau pasakojo, kad vyras jiems pasakė, jog turi visus čekius, kelto bilietus, kurą kur pylėsi ir moteris tada pradėjo. Į pareigūno klausimą, ar mušė vyriškis, ar moteris, V. E. atsako jog vyras. E. E. patikslina, jog pirma išprovokavo įvykį moteris, jog ji jam „pys...“ ir trinktelėjo. Į pareigūno klausimą, ar moteris trinktelėjo, E. E. atsakė: „nu jo“. Į pareigūno klausimą ar į veidą sudavė, E. E. atsakė: iš kumščio, kojos. V. E. įsiterpdama teigė, kad ir kojomis spardė, jis nukrito aukštielninkas. Į pareigūnės klausimą, ar moteris sudavė ir iš kojos, V. E. atsakė, kad ne, tai jisai pribėgęs spardė. Pareigūnai patikslina, kad klausia, ar moteris pradėjo spardyti, ar moteris sudavė nors kartą, ar ne į ką V. E. atsakė, kad sudavė. Į pareigūno klausimą, ar vieną smūgį, V. E. atsakė, kad taip ir nurodė, kad ji užvedė tą dalyką. Pareigūnas dar kartą paklausė, kas pirmas sudavė smūgį, į ką E. E. atsakė, kad jinai. Pareigūnas patikslina, ar vieną smūgį į veidą, į ką E. E. ir V. E. vienu metu atsakė, kad taip. E. E. pasakojo toliau, kad jis jai sakė: „dink nuo manęs“. Jisai tada jam atgal, atgal, atgal (rodo mojuodamas kumščiais). V. E. priduria, jog jis pasakė: „tu mano žmoną stumdysi“, pastūmė E. ir pradėjo spardyti. Pareigūnas tikslindamas klausia, tai jūs tą moterį atstūmėt kai ji jums sudavė, į ką E. atsakė - jo, E. E. teisinasi, jog refleksas natūraliai gavosi. V. E. nurodė, jog jis jį pradėjo natūraliai spardyti kaip šunį. Į pareigūno klausimą, tai vyriškis kojomis spardė, E. E. atsakė, jog taip ir dar su ranka. V. E. tęsia pokalbį, nurodydama, jog sudavė į snukį ir pradėjo kojomis spardyti. Abu E. patvirtino, jog kiek kokių smūgių sudavė jau nebeskaičiavo, nebeprisimena, rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. E. E. tęsia pokalbį ir pasakoja, jog galvojo paimti už kojos ir parversti. V. E. nustatytas 00 promilių blaivumas, E. E. - 2,79 promilės (2 t., b. l. 17-19).

2022-10-01 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta - Taikos pr. 117A, Klaipėda, kur matomas pastatas su užrašais „Fritela“ ir „RAKTŲ DIRBTUVĖ“. Įvykio vieta yra minėto pastato vakarinėje pusėje, prie betoninių laiptų. Maisto užkandinės viduje matome vaizdo stebėjimo kamerą, į kurios matomumo lauką galimai patenka įvykio vieta. Šalia įvykio vietos, Taikos pr. 115, Klaipėdoje, įsikūręs prekybos centras „IKI“, prie kurio įėjimo matome vaizdo stebėjimo kamerą, į kurios matomumo lauką patenka įvykio vietos prieigos ir galimai pati įvykio vieta. Įvykio vietoje daugiau tyrimui reikšmingų detalių nepastebėta (1 t., b. l. 178-185).

2022-11-22 raštu Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius tyrimui pateikė 2022-10-01 21.40 val. užfiksuoto pranešimo skaitmeninę garso įrašo kopiją (2 t., b. l. 12-13), kuri aprašyta 2022-11-22 - 2022-11-23 apžiūros protokole. Garso įrašas fiksuotas 2022-10-01 nuo 21:40 val. Atsiliepus operatoriai moteris nurodo, kad reikia policijos. Į operatorės klausimą, kas atsitiko, moteris paaiškino, kad pareikalavome savo skolos, pradėjo spardyti jos vyrą. Į operatorės klausimą, kokiu adresu, moteris atsakė, kad adreso nėra, jie yra tiesiog prie „Žardės“, yra „Aibė“, kaip iš Statybininkų pr. pusės išvažiavimas, prekybos centras „Iki“, kur yra „M. T.“ baras. Į operatorės klausimą, ar reikalingi medikai, moteris atsakė, kad nežino, yra lūpa praskelta. Į operatorės klausimą, ar užpuolikas vietoje, moteris atsakė, kad jis dabar eina nuo jų ir žmona yra. Operatorės paprašyta moteris nurodo esanti V. E.. Į operatorės klausimą, ar eina iš paskos, moteris atsakė, kad taip, jisai bando pabėgti, bet jie žino ji vardą ir pavardę, žmona niekur nebėga. Į operatorės klausimą, ar dabar nepuola muštis, moteris atsakė, kad jisai pabėgo, jo žmona eina su jais. Fone girdisi kitos moters balsas: „aš dar prie to paties įsiterpsiu“, įrašas baigiasi (2 t., b. l. 14-15).

2022-10-03 asmens apžiūros protokole aprašyti E. E. apžiūros metu fiksuoti sužalojimai: patinimai kaktos srityje, nubrozdinimas ant dešinės alkūnės, kraujosruva kairės rankos dilbio srityje po alkūne, kraujosruva krūtinės srityje, patinęs, pamėlynavęs kairės rankos mažasis pirštas (1 t., b. l. 97, 100-103).

2023-01-23 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 114) E. E. tyrimui pateikė: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ stacionaro epikrizės kopiją, pagrindžiančią kad nuo 2022-12-27 iki 2022-12-27 E. E. buvo hospitalizuotas, diagnozuotas lėtinis kelio sąnario nestabilumas, užpakalinis kryžminis raištis ar užpakalinis menisko ragas bei pagrindinė diagnozė: menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužeidimo, užpakalinis kryžminis raištis ar užpakalinis vidinio menisko ragas, atlikta operacija; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kvitas, pagrindžiantis 490,00 Eur sumokėjimą už kelio sąnario artroskopiją, pagerintą slaugą palatoje bei pagerintą bendrąją nejautrą; 3) UAB „Eurovaistinė“ mokėjimo kvitas, pagrindžiantis 45.15 Eur mokėjimą už kapsules „Pradaxa“ (24,84 Eur), granules „Brexin“ (10,59 Eur) (1 t., b. l. 117-119).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1154/2022(03) nurodyta, kad E. E. apžiūros (2022-10-05) ir specialistui nurodytų aplinkybių duomenimis, E. E. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinio ir kairio alkūnių sąnarių srityse, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje padarytos paveikus kietu buku daiktu (-ais) 3-6 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 107).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 161/2023 (03) nurodyta, kad remiantis specialisto išvados SI Nr. G 1154/2022(03), papildomam tyrimui pateiktų medicininių dokumentų, gydytojo radiologo konsultacijos išvada Nr. RD-85/2023 (01) ir specialistui nurodytų aplinkybių duomenimis E. E. nustatyta dešinio sąnario vidinio menisko plyšimas, padarytas pasukus dešinę koją per kelio sąnarį į vidų arba į išorę, esant fiksuotai pėdai, arba staiga sulenkus ir pasukus koją per kelio sąnarį į vidų arba išorę, prieš kreipiantis pagalbos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-12-27, 08:10 val., kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl menisko plyšimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad E. E. objektyvios teismo medicininės apžiūros metu (2022-10-05 14:03 val.) skundėsi dešinio kelio sąnario skausmais - kojos judesiai per kelio sąnarį riboti, lenkiant ir sukant skausmingi, tikėtina, kad dešinio kelio vidinio menisko plyšimas buvo padarytas iki objektyvios teismo medicininės apžiūros (1 t., b. l. 112-113).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

R. B. ir K. B. kaltinamai bendrais veiksmais padarę nusikalstamą veiką numatytą BK 138 str. 1 d. Vertinant dėl galimo bendrininkavimo, pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi, bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016).

Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų ar prielaidų manyti buvus išankstiniam R. B. ir K. B. susitarimui smurtauti. Pagal teismų praktiką susitarimas galimas ne tik žodžiais bet ir veiksmais jau prasidėjus nusikalstamai veikai iki bus baigtumo momento. Susitarime turi būti nustatyta vieninga tyčia. Smurto atveju nusikalstamos veikos bendrininkai dažnu atveju veikia neapibrėžta tyčia – smurtaudami negalvoja apie padarinius, tokiu atveju atsakomybė kyla bendrininkams pagal konstatuotas pasekmes. Šiuo atveju R. B. konflikto metu pastūmė abiem rankomis į krūtinės sritį nukentėjusįjį E. E.. Nukentėjusiajam E. E. parkritus ant grindinio, prieš jį pradėjo smurtauti K. B.. R. B. ir V. E. ragino liautis, stabdė K. B. skyrė jį nuo nukentėjusiojo. Toks elgesys nebūdingas bendrininkavimo atveju. Kadangi nenustatyta R. B. ir K. B. bendro susitarimo, nesant skatinimo, kurstymo, smurtinių veiksmų palaikymo prieš nukentėjusįjį, teismas vertina, kad vieno stumtelėjimo nepakanka bendrininkavimo inkriminavimui, todėl ši aplinkybė šalintina iš veikos aprašymo. Abiejų kaltinamųjų R. B. ir K. B. veiksmai vertintini atskirai dėl nusikalstamos veikos sudėčių buvimo.

Dėl R. B. atliktų veiksmų vertinimo

Nors kaltinamoji R. B. ir neigia pastūmusi nukentėjusįjį, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė yra įrodyta nukentėjusiojo E. E. ir jo sutuoktinės V. E. nuosekliais vieningais parodymais nuo policijos kvietimo momento. Tuo tarpu kaltinamųjų parodymai nebuvo nuoseklūs. 2023-05-15 apklaustas kaip įtariamasis K. B. taip pat teigė, kad „Žmona R. jį rankomis pastūmė, šis pastumtas nuslydo nuo laiptų ir nukrito ant užpakalio (atsisėdo)“. Vertinant dėl nukenėjusiajam sukeltų pasekmių atsižvelgiama į subjektyvius duomenis ką nurodo jautęs pats nukentėjusysis, šiuo atveju nukentėjusysis nurodo nejutęs skausmo nei pastūmimo metu nei kritimo metu, nes buvo neblaivus. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra inkriminuojamas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurį iš esmės nulėmė sunkiausia iš patirtų traumų kelio raiščio plyšimas kas kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu net neblaivumo būsenoje žmogaus organizmas turėjo instinktyviai sureaguoti į tokį tauminį poveikį ir skausmas tikėtinai būtų buvęs išreikštas žmogaus reakcija susiėmus, sušukus ar pan. Reakcijos į skausmą pastūmimo ar kritimo metu neužfiksuota nei paties nukentėjusiojo, nei liudytojos ar kaltinamųjų parodymais.

Papildomoje specialisto išvadoje nurodytas E. E. nustatytos traumos mechanizmas - „dešinio sąnario vidinio menisko plyšimas, padarytas pasukus dešinę koją per kelio sąnarį į vidų arba į išorę, esant fiksuotai pėdai, arba staiga sulenkus ir pasukus koją per kelio sąnarį į vidų arba išorę“. Darytina išvada, kad pastūmimas iš priekio ir nukentėjusiojo nukritimas ant nugaros ar sėdmenų neatitinka specialisto nurodyto trauminio poveikio mechanizmo.

Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. (BPK 44 str. 6 d.). Vadovaujanti nekaltumo prezumpcija neįrodyta asmens kaltė reiškia įrodytą asmens nekaltumą. Šiuo atveju teismas išanalizavęs ir įvertinę byloje surinktus įrodymus tiek kiekviena jų atskirai tiek visumoje sprendžia, kad neįrodyta, jog kaltinamosios veiksmai nulėmė nukentėjusiojo E. E. sveikatos surikdymą. R. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, išteisintina, nes neįrodyta, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Neįrodytas net ir fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam todėl nėra pagrindo vertinti dėl kitu švelnesnių smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Dėl K. B. atliktų veiksmų vertinimo

Vertinant kaltinamojo K. B. smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį, nors kaltinamasis ir neigia kaltę, neigia pasekmes, tačiau neneigia sudavęs 3-4 smūgius, kumsčiais ir spyręs kulnu. Tokia kaltinamojo pozicija vertintina kaip gynybinė. Pats kaltinamasis pripažino ikiteisminio tyrimo metu davęs teisingesnius parodymus, pagarsinus sutiko su jais. Tai, kad smurtiniai veiksmai truko daugiau nei keli smūgiai patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojos V. E. parodymai ir kaltinamosios R. B. parodymai apie tai, kad bandė išskirti, atitraukti K. B. nuo nukentėjusiojo. Teismo vertinimu smūgių kaip trauminių poveikių skaičių patvirtina specialisto išvada, todėl konstatuotina visiškai įrodytą, kad kaltinamasis ant grindinio gulinčiam – sėdinčiam E. E. sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, ne mažiau kaip keturis kartus spyrė pataikydamas į įvairias kūno vietas (nugarą, pilvą, krūtinę, kojas, rankas) bei sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos sritį. E. E. atsistojus, K. B. dar kartą sudavė šiam kumščiu į veido sritį taip jį vėl jį pargriaudamas.

Esminis ginčas kyla ne dėl suduotų smūgių skaičiaus, o dėl nukentėjusiajam sukeltų pasekmių. Nusikalstamos veikos kvalifikaciją lemia sunkiausios iš nukentėjusiajam nustatytų padarinių - dešinio sąnario vidinio menisko plyšimas, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą. Kaltinamais laikosi nuomonės, kad ši nukentėjusiojo traumas yra sena. Šalinant šias abejones teisiamajame posėdyje buvo apklaustas specialistas atlikęs nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo tyrimą. Specialistas paaiškino atsižvelgęs nukentėjusiojo anksčiau patirtą traumą, palygino medicininius duomenis pirminės traumos - nukentėjusiajam 2022-04-19 atlikto MRT, kuris aprašytas tos skryties specialisto su kelio trauma aprašyta nukentėjusiojo operacijos protokole. Atsižvelgiant į tai, kad E. E. objektyvios teismo medicininės apžiūros metu (2022-10-05 14:03 val.) skundėsi dešinio kelio sąnario skausmais - kojos judesiai per kelio sąnarį riboti, lenkiant ir sukant skausmingi, padarė tikėtiną išvadą, kad dešinio kelio vidinio menisko plyšimas buvo padarytas iki objektyvios teismo medicininės apžiūros. Specialisto padaryta tikėtiną išvadą apie nukentėjusiojo trauminį įvykį nusikalstamos veikos metu - 2022-10-01, patvirtina jo būsena, savijauta iki šio įvykio, t.y. jis buvo darbingas, dirbantis. Į susitikimą 2022-10-01 atvyko sveikas, nesumuštas. Po įvykio nėra daugiau duomenų apie naujus trauminius įvykius. Delsimas kreiptis į gydymo įstaigą objektyviai paaiškintas, dėl to kad nukentėjusysis dirbo užsienyje ir neturėjo Lietuvoje sveikatos draudimo, bijojo, kad gali tekti susimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, gydymą. Tik po to kai užsiregistravo darbo biržoje, įgijęs socialinį draudimą kreipėsi į gydymo įstaigą.

Taigi teismas konstatuoja, kad K. B. padarė E. E. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinio ir kairio alkūnių sąnarių srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje bei dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą kas atitinka nusikaltimo numatyto BK 138 str. 1 d. sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. B. vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltės formą, ir rūšį – padaryta tiesiogine tyčia, motyvus ir tikslus – dėl impulsyvios, spontaniškos reakcijos konflikto metu.

Atsižvelgiama į nusikalstamos veikos stadiją - nusikalstama veika baigta. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – dirbantis užsienyje, vedęs, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, du kartus baustas už administracinius nusižengimus kelių eismo taisyklių srityje. Nusikalstama veika padaryta nesant bendrininkavimo požymių. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri nėra atlyginta, nepripažįstama.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam K. B. už nusikalstamą veiką BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nežymiai viršija sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Laisvės apribojimo metu taikytini draudimai ir įpareigojimai galintys turėti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. (BK 48 str. 3 d.). Šiuo atveju teismas neįžvelgia aplinkybių, kurios leistu netaikyti intensyvios priežiūros.

Smurtinio pobūdžio bylose, teismas turėtų visais atvejais svarstyti dėl poreikio skirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programose. Iš kaltinamojo impulsyvaus elgesio nusikalstamos veikos padarymo metu ir elgesio teisiamojo posėdžio metu susidarė nuomonė, kad jis sunkiai valdo emocijas, kas pagrindžia poreikį taikyti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant programą per 12 mėn. laikotarpį. (BK 48 str. 4 d. 1 p.).

Kadangi nusikalstama veika padaryta žala, o kaltinamasis nedirbantis Lietuvoje, todėl užtikrinant žalos atlyginimo tikimybę kaltinamasis įpareigotinas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti darbą (registraciją užimtumo tarnyboje) visą laisvės apribojimo laikotarpį arba iki tol kol atlygins žalą priteistą teismo nuoisprendžiu nukentėjusiajam E. E.. (BK 48 str. 4 d. 4 p.)

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. E. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo jo naudai iš K. B. ir R. B. priteisti 5675,14 Eur žalos atlyginimui (675,14 turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos) (2 t., b. l. 52-54).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (2007-02-06 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-38/2007).

Kadangi kaltu pripažintas tik vienas iš kaltinamųjų K. B., todėl žalos atlyginimo klausimas spręstinas tik iš kalto asmens. Ieškinys dalyje dėl žalos atlyginimo iš R. B. atmestinas.

Turtinė žala dokumentais pagrįsta iš dalies, t. y. 535,15 Eur sumai (1 t, b.l. 119), todėl tinkintina šia apimtimi.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo neturtinės žalos dydis grindžiamas patirtais išgyvenimais, ilgu sveikimo laikotarpiu, negalėjimu dirbti, prarastomis pajamomis. Tačiau, šie argumentai nepagrindžia reikalaujamo atlyginti neturtinės žalos masto. Pažymėtina, kad žalos dydis turi būti pusiausvyra tarp kilusių padarinių ir jų kompensavimo. Kadangi, nustatyta, jog smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, neabejotina, kad dėl to asmuo patyrė skausmą ir kurį laiką buvo nedarbingas. Sutiktina, kad, jeigu nukentėjęs asmuo nebūtų sužalotas, galimai darbo santykiai būtų susiklostę anksčiau nei 2023-05-19, ką pagrindžia „SODROS“ išrašas. Nukentėjusysis neįrodė netekto darbo užmokesčio dydžio. Nesant objektyvių duomenų, daryti prielaidos dėl negautų pajamų sumos negalima. Nėra duomenų, kad dėl patirtos traumos nukentėjusiojo darbingumo lygis būtų sumažėjęs, likę ilgalaikiai padariniai. Todėl, atsižvelgus į teismų praktiką, išdėstytus argumentus, vertinant ir paties nukentėjusiojo būseną įvykio metu – santykių aiškintis atvyko neblaivus, sunkaus girtumo laipsnio, kas galimai prisidėjo prie padarinių kilimo, dėl konfliktinės situacijos blaivaus vertinimo. Teismas sprendžia, kad nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam sukelti padariniai, kaip neturtinės žalos išraiška, gali būti kompensuotini juos įvertinant 1500 eurų suma, ją priteisiant iš K. B.. Toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

CD laikmenos laikytinos sudedamąja bylos dalimi, skaitmeniniai dokumentai, kurie paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams dviem mėnesiams su intensyvia priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigoti kaltinamąjį K. B. dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant programą per 12 mėn. laikotarpį. (BK 48 str. 4 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu,

įpareigoti K. B. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti darbą (ar registraciją užimtumo tarnyboje) visą laisvės apribojimo laikotarpį arba iki tol kol atlygins teismo priteistą žalą nukentėjusiajam E. E..

R. B. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Tenkinti iš dalies nukentėjusiojo E. E. civilinį ieškinį. Priteisti nukentėjusiajam E. E. iš kaltinamojo K. B. 535,15 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 15 ct) turtinės žalos ir 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Kaltinamai R. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam K. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

CD laikmenas palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis