Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1179-657/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-04
Bylos Nr.
2S-1179-657/2014
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00035-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
D. R.
Civilinė byla Nr. 2S-1179-657/2014Proceso Nr. 2-17-3-00035-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 121.14.; 122.2.; 122.3.; 122.4.; 128.11.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto pareiškėjo D. R. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-358-598/2014, kuria atmestas pareiškėjo D. R. skundas dėl antstolės R. M. veiksmų ir atnaujintas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00131/1, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. R. antstoliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės R. M. 2013-12-09 patvarkymą Nr. S-16044 dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00131/1 (b.l. 2-3). Nurodė, kad pareiškėjas gavo antstolės R. M. 2013-12-09 patvarkymą Nr. S-16044 dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo, kuriame nurodyta, kad vykdant išieškojimą pagal Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 29, išduotą 2013-01-04, yra skelbtinos areštuoto turto varžytynės. 2013-12-09 patvarkymas yra neteisėtas, kadangi antstolė pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą. Pareiškėjui priklausantis gyvenamasis namas su ūkio statiniais yra įkainotas ir parduodamas per maža kaina, o skolininkas pagal CPK 643 straipsnio 4 dalies nuostatas turi teisę ginčyti turto įkainojimą. Areštuojant jam priklausantį gyvenamąjį namą su ūkio statiniais skolininkas nedalyvavo, todėl negalėjo pareikšti nuomonės apie įkainojimą. Vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00131/1 būtina skirti gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), ekspertizę, kad būtų nustatyta reali rinkos kaina ir nebūtų pažeistos jo, kaip skolininko, teisės ir teisėti interesai.

Antstolis 2014-01-03 patvarkymu Nr. S-307 pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjo D. R. skundą dėl antstolės R. M. veiksmų atmetė ir atnaujino išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00131/1 (b.l. 20-22). Teismo nuomone skolininko argumentai, kad antstolė pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalies bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkto reikalavimus yra nepagrįsti, nes prieštarauja vykdomojoje byloje esantiems dokumentams. Antstolė, atsižvelgusi į CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas, vykdomojoje byloje buvo paskyrusi skolininko turto vertinimo ekspertizę, ir areštuoto turto vertė buvo nustatyta pagal šios ekspertizės išvadas, nes jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Teismas pažymėjo, kad skolininkas tiek apie paskirtą ekspertizę, tiek apie turto areštą ir jo įvertinimą buvo informuotas tinkamai, nors ir nedalyvavo areštuojant turtą, nes tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirtoje kolonijoje. Turto arešto aktas skolininkui buvo įteiktas per laisvės atėmimo vietos administraciją. Nors pasirašydamas turto arešto akte, skolininkas nenurodė konkrečios datos, tačiau iš Pravieniškių PN-AK lydraščio, kuriuo grąžinamas pasirašytas aktas, datos, teismas darė išvadą, kad turto arešto aktas skolininkui buvo įteiktas ne vėliau kaip 2013-10-10, todėl skolininkas prieštaravimus dėl turto įkainojimo galėjo pareikšti ne vėliau kaip iki 2013-10-16. Per įstatymo nustatytą terminą skolininkas D. R. prieštaravimų antstolei dėl turto vertės nepareiškė, todėl teismas sprendė, kad, praleidęs įstatymo nustatytą terminą, nepagrįstai šiuo metu reiškia prieštaravimus dėl turto vertės ir tuo pagrindu skundžia antstolės patvarkymą dėl turto varžytynių paskelbimo. Teismas darė išvadą, kad tiek skolininko prieštaravimas dėl turto vertės nustatymo, tiek jo skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas pažymėjo, kad skolininko teisė pareikšti prieštaravimus dėl turto vertės jam buvo išaiškinta pačiame turto arešto akte, todėl skolininkas negali remtis aplinkybe, kad įstatymo nustatytas terminas prieštaravimams pareikšti jam nebuvo žinomas. Be to, teismas pareiškėjui papildomai išaiškino, kad atsižvelgiant, jog vykdomojoje byloje buvo atlikta turto vertinimo ekspertizė, skolininkas įstatymo nustatyta tvarka galėjo reikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir prašyti paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tačiau skolininkas jokio motyvuoto prašymo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės antstoliui nebuvo pateikęs. Atmetęs skolininko skundą, teismas atnaujino išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00131/1, kuris buvo sustabdytas teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartimi.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas – pareiškėjas D. R. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-02-25 nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolės R. M. 2013-12-09 patvarkymą Nr. S-16044 dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00131/1 (b.l. 33-34). Apelianto teigimu areštuoto turto vertė buvo nustatyta 2013 metų vasaros pradžiai, o šiuo metu dėl spartaus Lietuvos ekonomikos augimo ji yra pasikeitusi. Todėl antstolės R. M. 2013-09-11 ir 2013-10-07 turto arešto aktai yra neteisėti ir naikintini, o apelianto turto kainai nustatyti turi būti paskirta nauja ekspertizė, kuri atsispindėtų 2014 metų kainą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė R. M. vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00131/1 vykdo išieškojimą iš skolininko D. R. išieškotojos Panevėžio kredito unijos naudai pagal Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 29, išduotą 2013 m. sausio 4 d., dėl 256871,89 Lt išieškojimo iš skolininko D. R., parduodant nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą, išieškotojos Panevėžio kredito unijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0064/13/00131/1, b.l. 23). Išieškotoja Panevėžio kredito unija 2013-01-25 antstolei pateikė prašymą dėl skolininko hipoteka užtikrinto turto ekspertizės, pavedant ekspertizę atlikti antstolės pasiūlytam ekspertui/turto vertintojui (v.b.l. 20). 2013 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. S-5421 antstolė paskyrė ekspertizę skolininkui priklausančio turto – žemės sklypo ir pastato-gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti (v.b.l. 32). 2013 m. spalio 2 d. antstolė surašė Turto arešto aktą Nr. S-12505, kuriame nurodė areštuoto turto vertę, atsižvelgiant į ekspertizės akte nurodytą jo vertę – 175000,00 Lt (v.b.l. 47-51). 2013 m. gruodžio 9 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-16044 dėl areštuoto turto pirmųjų varžytinių paskelbimo (v.b.l. 62).

Apeliantas, skųsdamas antstolės veiksmus, nesutinka su iš varžytynių parduodamo turto įkainojimu. Teigia, kad parduodamo apelianto turto vertė neatitinka realios šiuometinės rinkos vertės.

Pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad, praleidęs įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl turto vertės pareikšti, apeliantas nepagrįstai reiškia prieštaravimus dėl turto vertės ir tuo pagrindu skundžia antstolės patvarkymą dėl turto varžytinių paskelbimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolė, priimdama ginčijamą patvarkymą, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų. Vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko teisės ir teisėti jų interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo procese dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Teisę areštuoti bei įkainoti skolininko turtą antstoliui suteikia teisės normos, įtvirtintos CPK XLVIII skyriuje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Tad, įkainojant areštuojamą turtą, antstoliui keliami reikalavimai jį įkainoti maksimaliai ir objektyviai. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). CPK 681 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad CPK vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos skolininko teisių gynimą, susijusį su areštuoto turto įkainojimu, sieja su tam tikros procedūros atlikimu/laikymusi, kuri yra privaloma ir skolininkui.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, 2013 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. S-5421 antstolė paskyrė ekspertizę skolininkui priklausančio turto – žemės sklypo ir pastato-gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini)., vertei nustatyti ir skolininko turtą įkainojo, remdamasi atliktos ekspertizės išvadomis (v.b.l. 32, 47-51).

Pagal CPK 681 straipsnio 3 dalies nuostatas skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone apelianto nurodyti argumentai dėl areštuoto turto įkainojimo svarbos negali būti pagrindu nesilaikyti įstatymo numatytų su turto vertinimu susijusių procedūrų (CPK 681 str. 3 d.) ir išvengti jų nesilaikymo pasekmių (CPK 75 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas – skolininkas D. R. areštuojant turtą nedalyvavo. Iš bylos dokumentų matyti, kad antstolės 2013-04-18 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo per laisvės atėmimo vietos administraciją skolininkui 2013-05-02 buvo įteiktas pasirašytinai (v.b.l. 39-40). Pažymėtina, kad apeliantas kitų ekspertų kandidatūrų nesiūlė, prieštaravimų dėl ekspertizės atlikimo antstolei nereiškė ir neprašė skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Analogišku būdu, t. y. per laisvės atėmimo vietos administraciją, apeliantui buvo įteiktas ir 2013-10-02 Turto arešto aktas Nr. S-12505 (v.b.l. 55-60). Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, nors pasirašydamas Turto arešto akte skolininkas nenurodė pasirašymo datos, tačiau sutiktina, kad iš Pravieniškių PN-AK lydraštyje, kuriuo pasirašytas aktas buvo grąžintas antstolei, nurodytos datos neabejotinai galima daryti išvadą, kad Turto arešto aktas skolininkui buvo įteiktas ne vėliau kaip 2013-10-10, todėl skolininkas prieštaravimus dėl turto įkainojimo galėjo pareikšti ne vėliau kaip iki 2013-10-16 (v.b.l. 60) (CPK 681 str. 3 d.). Skolininko teisė pareikšti prieštaravimus dėl turto vertės jam buvo išaiškinta pačiame Turto arešto akte (v.b.l. 56), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas CPK 681 straipsnio 3 dalyje suteikta teise nepasinaudojo – per įstatymo nustatytą terminą prieštaravimų antstolei dėl turto vertės nepareiškė (CPK 178 str., 185 str.). Atsižvelgęs į CPK 681 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas praleido įstatyme nustatytą trijų dienų terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pateikti ir negali tuo pagrindu skųsti antstolės patvarkymo dėl turto varžytynių paskelbimo.

Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas antstolės veiksmus vertino teisingai ir pagrįstai sprendė, jog antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Žibutė Budžienė