- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- 2-1236-178/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Dalia Kačinskienė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Diagnostikos poliklinika“, Vilniaus miesto savivaldybei, valstybės įmonei Registrų centrui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija VĮ "Registų centras" „Diagnostikos poliklinika"
- Trečiasis asmuo
- V. D., V. Š., E. K., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus Arkivyskupija, Vilniaus arkivyskupija Lietuvos jėzuitų provincija Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros m-jos
- Ieškovas
- Lietuvos jėzuitų
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Diagnostikos poliklinika“ ir trečiųjų asmenų V. D., V. Š., E. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti ar pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 244-323/2004 pagal ieškovo Lietuvos jėzuitų provincijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Diagnostikos poliklinika“, valstybės įmonei Registrų centrui dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra į nekilnojamąjį turtą, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus Arkivyskupija, V. Š., E. K., V. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos jėzuitų provincija 2002 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, UAB ,,Diagnostikos poliklinika“, VĮ ,,Registrų centras“, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto valdybos 1991 m. lapkričio 14 d. potvarkio Nr. 1923V ,,Dėl valstybinės įmonės Diagnostikos poliklinika įsteigimo“ dalį dėl 323,45 kv. m. ploto patalpų, esančių pastate 1D3p, (duomenys neskelbtini), perdavimo į VĮ ,,Diagnostikos poliklinika“ balansą (toliau tekste – 1991 m. Potvarkis); 2) pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto valdybos 1995 m. vasario 23 d. potvarkio Nr. 463V ,,Dėl valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į uždarąsias akcines bendroves“ dalį dėl VĮ ,,Diagnostikos poliklinika“ reorganizavimo į privatų juridinį asmenį – UAB ,,Diagnostikos poliklinika“; 3) panaikinti ginčo patalpų teisinę registraciją atsakovo UAB ,,Diagnostikos poliklinika“ vardu, išreikalauti jas iš svetimo neteisėto atsakovo UAB ,,Diagnostikos poliklinika“ valdymo ir grąžinti patalpas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, įpareigojant šį atsakovą atkurti ieškovui nuosavybės teises į minėtas patalpas natūra. Nurodė, kad 1940 m. gruodžio 19 d. nacionalizavimo aktu Nr. 465 buvo nacionalizuoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), priklausę Tėvų Jėzuitų vienuolynui, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas. Šiuo nacionalizacijos aktu buvo nacionalizuota ir pastato 1D3p dalis, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB ,,Diagnostikos poliklinika“. Ieškovas teigė, kad, remdamasis 1990 m. vasario 14 d. įstatymu ,,Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms“ (toliau tekste – 1990 m. Įstatymas) ir 1990 m. birželio 12 d. Lietuvos Atkuriamojo Seimo priimtu Katalikų bažnyčios padėties Lietuvoje Restitucijos aktu, ne kartą kreipėsi į įvairias valstybės institucijas su prašymu atkurti nuosavybės teises į pastato dalį – korpusą D3/p, prijungtą prie pagrindinio pastato, kuriame įsikūręs atsakovas UAB ,,Diagnostikos poliklinika“, bei neleisti privatizuoti grąžintino ieškovui nekilnojamojo turto. Vilniaus miesto savivaldybė 2002 m. gegužės 16 d. informavo ieškovą, kad pagal 1995 m. kovo 21 d. Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą (toliau tekste -1995 m. Įstatymas) nekilnojamasis turtas ieškovui natūra nebus grąžintas, kadangi pastato dalis, į kurią prašoma atkurti nuosavybės teises, yra perstatyta, jos plotas padidėjo daugiau kai 50 proc. ir ji yra privatizuota.