Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (toliau – A. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės buvo subendrintos iš dalies jas sudedant ir apimant, skiriant A. M. subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant A. M. galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2019 m. balandžio 23 d.).

Tuo pačiu nuosprendžiu iš A. M. UAB „E.“ naudai priteista 466,99 (keturi šimtai šešiasdešimt šeši eurai devyniasdešimt devyni centai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie 17.00 val., būdamas UAB „E.“ parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, sodo prekių skyriuje nuo lentynos paimdamas 2 vnt. akumuliatorinių žolės – gyvatvorių žirklių „BOSCH AGS“ bendros 198 eurų vertės, jas įsidėjo į su savimi turėtą krepšį ir iš parduotuvės išėjo, nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „E.“ priklausantį, nedidelės vertės turtą, bendros 198 eurų vertės.

2. Be to, A. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie 18.00 val., būdamas UAB „E.“ parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, įrankių skyriuje paėmęs nuo lentynos akumuliatorinį smūginį gręžtuvą „MAKITA HP347 DWE“ 99,99 eurų vertės, akumuliatorinių įrankių komplektą „MAKITA DK1497“ bendros 169 eurų vertės, juos įsidėjo į prekybos vežimėlį, kurį su prekėmis nustūmė į parduotuvės lauko prekybos teritoriją, kur, paimdamas iš vežimėlio prekes, jas per tvoros apačią perkišo už parduotuvės teritorijos ribų ir išėjęs iš parduotuvės pro kasas už prekes nesumokėjo, o per tvoros apačią perkištas prekes pasiėmė, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „E.“ priklausantį, turtą bendros 268,99 eurų vertės.

3. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, už tai, kad 2018 m. gruodžio 27 d. apie 11.00 val., jis būdamas UAB „E.“ parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, sodo prekių skyriuje, paimdamas nuo lentynos 2 vnt. „Fiskars Splitting axe XL“ kirvių bendros 157,98 eurų vertės ir juos užsikišęs už striukės, iš parduotuvės pro kasas išėjo, nesumokėjęs už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „E.“ priklausantį, nedidelės vertės turtą bendros 157,98 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o teisėjų kolegijai patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti A. M. veiksmų teisiniu vertinimu jokio teisinio pagrindo neturi, todėl nuteistojo kaltės klausimas šia nutartimi išsamiau neanalizuotinas. Apeliaciniu skundu A. M. iš esmės nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašydamas ją sumažinti, nepateikdamas jokių šį savo prašymą pagrindžiančių motyvų.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

10. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl A. M. paskirtos bausmės matyti, kad apylinkės teismas įvertino A. M. padarytų nusikalstamų veikos pavojingumą ir stadiją – padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą ir vieną baigtą nesunkų nusikaltimą bei pasikėsino įvykdyti dar vieną baudžiamąjį nusižengimą, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – turtinio pobūdžio bei tyčios formą – veikos įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, apylinkės teismas įvertino ir A. M. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje A. M. buvo ne kartą teistas, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, buvo ne kartą baustas administracine tvarka, nusikalstamomis veikomis padarytos žalos neatlygino, jam skirtų piniginių baudų už administracinių nusižengimų/pažeidimų padarymą nemoka, būdamas laisvėje jis niekur nedirbo. Įvertino ir tai, kad nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. A. M. yra įrašytas į dispanserinę grupę, kur jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Spręsdamas A. M. tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymą, tiek ir galutinės subendrintos bausmės individualizavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino ir vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas A. M. skyrė griežčiausias jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmių rūšis – areštą ir terminuotą laisvės atėmimą. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis bausmėmis (tiek pavienėmis, tiek ir subendrinta bausme), įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek A. M., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

12. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, šis teistumas A. M. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis jau buvo teistas ne kartą (21 kartą), tame tarpe ir už analogiškų finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą bei labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo padarymą. Svarbu tai, kad A. M. nusikalstamas elgesys prasidėjo šiam dar nesulaukus pilnametystės, kas rodo, jog nusikalstamos nuteistojo nuostatos susiformavo itin anksti. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (pvz. bauda), tiek ir jo teisinę padėtį švelninančios priemonės – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau, teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas net ir neišnykus ir esant įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad iš esmės jokių išvadų iš neteisėto savo elgesio nuteistasis nedaro, pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nededa. Darant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad praeityje A. M. atžvilgiu taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, nuteistajam pažeidus šių institutų taikymo sąlygas, buvo panaikinti, pasiuntus jį į pataisos namus realiam laisvės atėmimo bausmės atlikimui, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį apeliantui nepavyksta, o tai visumoje atskleidžia antivisuomenines A. M. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Aptartos faktinės aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymas nebuvo atsitiktinis, o buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų A. M. nededa. Net ir praeityje jo atžvilgiu taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo.

13. Šių duomenų visumoje paminėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas recidyvistas ir turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei bei jo asmenybę, sprendžiant jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, reikalauja vertinti itin atidžiai. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad būdamas laisvėje A. M. niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo, jo paties teigimu, nors ir turi apdailininko specialybę, tačiau gyvenime nėra dirbęs. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad A. M. nėra orientuotas į prasmingą užimtumą, savo laisvalaikį leidžia darydamas nusikalstamas veikas, jomis siekdamas prasimanyti pinigų pragyvenimui. Ši aplinkybė, įvertinus skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinį pobūdį, suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad nusikalstamų veikų darymas laisvėje nuteistajam buvo tapęs vieninteliu jo pragyvenimo šaltiniu, o tai jį vėlgi charakterizuoja neigiamai.

14. Įvertintina ir tai, kad praeityje nuteistasis buvo ne tik ne kartą teistas, bet ir eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už analogiško finansinio pobūdžio administracinių nusižengimų – svetimo turto pagrobimas, padarymą, jam skirtų piniginių baudų nemoka, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos taip pat neatlygino, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, kad savo neteisėto elgesio nuteistasis nevertina kritiškai. Be to, jokios pastovios gyvenamosios vietos laisvėje nuteistasis neturi, galimai yra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, nes, bylos duomenimis, nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. jis yra įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro, (duomenys neskelbtini) dispanserinę grupę, kur jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 5), tačiau jokių pastangų, siekdamas išsigydyti savo priklausomybę būdamas laisvėje nuteistasis nededa, kas leidžia pagrįstai teigti, kad į savo priklausomybės problemą nuteistasis vis dar nežiūri kritiškai, nesistengia pasitaisyti ir eliminuoti šį jo nusikalstamą elgesį neabejotinai skatinantį reiškinį.

15. Švelninti nuteistojo teisinę padėtį jam prisipažinus padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailintis, teisinio pagrindo taip pat nėra. Ši aplinkybė jau buvo įvertinta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pripažįstant ją A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir jo atžvilgiu taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kurių visumoje A. M. paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, tokiu būdu, sušvelninant jo teisinę padėtį. Dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį tais pačiais motyvais, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog bausmės skyrimas iš esmės priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, aukštesnės instancijos teismui paliekant galimybę pakeisti asmeniui skirtą bausmę tik tokiu atveju, kai ji aiškiai prieštarauja proporcingumo ir teisingumo reikalavimams, kas, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

16. Tokiu būdu, įvertinus paminėtas nuteistojo A. M. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtas bausmes (tiek už pavienes nusikalstamas veikas, tiek ir subendrintą) vertinti kaip aiškiai per griežtas nėra pagrindo – paskirtos bausmės, nėra per griežtos, jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. M. paskirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti A. M. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje nenustatyta. Bausmės bendrinimo klaidų apylinkės teismas taip pat nepadarė.

17. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.