Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas E. Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51561-2015-9

2017 m. sausio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, taikant BK 65 straipsnyje numatytas bausmių keitimo taisykles, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Tenkintas civilinės ieškovės UAB „Baltland“ ieškinys – iš J. L. ir V. S. solidariai priteista UAB „Baltland“ 870 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir V. S., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. nuteistas už tai, kad jis ir V. S., veikdami bendrininkų grupe, 2016 m. vasario 8 d., apie 10.03 val., iš UAB „Baltland“ priklausančios parduotuvės „Išsimiegok!“, esančios adresu Dubysos g. 21, Klaipėdos m., pagrobė: antklodę S100 135/200 – 75 Eur vertės, antklodę „Vitasoft Uno 20121“ – 99 Eur vertės, 3 vnt. pagalvių „Kissen pūkas“ po 59 Eur, bendros 177 Eur vertės, 2 vnt. paklodžių 50201/52 90/200 po 55 Eur, bendros 110 Eur vertės, čiužinio apsaugą „Molton PVS“ – 121 Eur vertės, patalynės komplektą 39001/585 – 59 Eur vertės, patalynės komplektą 21051/676 – 69 Eur vertės, vaikiškos lovos apsaugėlę 90/200 – 55 Eur vertės, 3 vnt. pagalvių 50/70 po 35 Eur, bendros 105 Eur vertės. Tokiu būdu, veikdami kartu, iš viso pagrobė UAB „Baltland“ priklausančio turto už 870 Eur.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. L. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią aplinkybes (nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią teisingai subendrino ir pagrįstai (atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) sumažino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu.

Apylinkės teismas teisingai įvertino aplinkybę, jog J. L. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, tačiau šią veiką padarė būdamas anksčiau ne kartą teistas, taigi turėdamas neišnykusį teistumą. Paskutinį kartą J. L. teistas 2016 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) 20 parų arešto bausme (nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 27 d.). Be to, 2016 m. spalio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantas taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir taikius BK 64¹ straipsnį jis nubaustas galutine realia šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis dar neįsiteisėjęs. Procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-12-606/2017 atidėtas 2017 m. vasario 9 d. (LITEKO duomenys).

Apeliantas vien administracinėmis nuobaudomis už smulkaus svetimo turto pagrobimą nuo 2016 metų iki dabar yra nubaustas daugiau kaip 20 kartų, o 2016 m. balandžio 19 d. apylinkės teismo nutartimi nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalį ir už tai, kad be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines medžiagas – heroiną. Bausmės skyrimui svarbu ir tai, kad J. L. yra jaunas, darbingo amžiaus, nesimokantis, nedirbantis, nevedęs, neturintis rimtų sveikatos problemų.

Nurodytų apelianto padarytų pažeidimų ir nusikalstamų veikų kiekis, jų pobūdis leidžia pagrįstai teigti, jog aptariamą savanaudišką nusikalstamą veiką jis padarė ne dėl deklaruojamos labai sunkios savo turtinės ir (arba) beviltiškos padėties, o turėdamas tikslą įgyti lėšų išimtinai savo, o ne savo vaiko ir pan. poreikiams tenkinti. Beje tai, jog pinigus, kuriuos gavo realizavęs pavogtus daiktus, apeliantas panaudojo savo reikmėms, jis patvirtino apklausiamas kaip įtariamasis pas tyrėją (t. 2, b. l. 43–44). Aplinkybę, jog J. L. prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia. Akivaizdu, jog tikėti deklaratyvaus pobūdžio apelianto gailėjimosi nuoširdumu, esant minėtam nusikaltimų recidyvui, jokio pagrindo nebuvo ir nėra.

Iš apelianto pasirinkto priešingo teisei gyvenimo būdo matyti, jog jis nesistengia integruotis į darbo rinką, mokytis ar kitaip įgyti profesiją, žinias. Apeliantas nesiima teisėtų priemonių sąžiningai išlaikyti save, savo vaiką bei tapti atsakingu, valstybės įstatymus gerbiančiu piliečiu.

Remdamasis tuo, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti J. L. griežčiausią sankcijoje numatytą ir realiai atliktiną laisvės atėmimo bausmę yra teisingas, adekvatus ir proporcingas valstybės atsakas į pavojingą apelianto veiką, atitinkantis bausmės paskirtį.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta galutinė subendrinta ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, beje, yra mažesnis nei sankcijose už šias nusikalstamas veikas numatytos tokios rūšies bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. Priešingai, skirta bausmė yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui.

Paminėtos aplinkybės leidžia neabejoti tuo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neapsvarstė ir galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, padaręs išvadą dėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo, t. y. nesant pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, apylinkės teismas išsamiai aptarė tik bausmės skyrimą. Jokių pagrindų, leidžiančių apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, analizuojamos baudžiamosios bylos medžiagoje neįžvelgia ir nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimą J. L. teisinio pagrindo nėra, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Minėta, jog apeliantas ne kartą teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau toliau tęsė nusikalstamą, priešingą teisei gyvenimo būdą. Todėl yra pagrindas manyti, kad dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas jam gali būti paskata toliau daryti nusikalstamas veikas. Nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės bei be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nebus keičiamas.

Minėti apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo skirtos bausmės vykdymą atidėti ar skirtą bausmę dar labiau švelninti. Jokių reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta ir apygardos teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Klaipėdos apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistojo J. L. priteisti valstybei 52,11 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Prašymas vertinamas kaip juridiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vadinasi, gynėjo dalyvavimas, nepriklausomai nuo nuteisto apelianto valios, apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. L. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 52,11 Eur išlaidų priteisimo valstybei iš nuteistojo J. L. už teisinės pagalbos teikimą atmesti.