Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 357-219 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį 3 metams laisvės atėmimo.

S. A. bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 22 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 22 d. Alytaus kalėjime bausmę nuteistasis atlieka nuo 2021 m. gruodžio 30 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 357-219 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam S. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis iš viso teistas keturis kartus, administracine tvarka baustas 3 kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Praeityje du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą bausmės vykdymo atidėjimas, nuteistasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, išvadų nedarė. Nors nuteistojo gyvenimo būdas nebuvo išimtinai orientuotas į nusikalstamas ar kitokias nepriimtinas visuomenei veiklas, tačiau kartais užsiimdavo veikla, nesuderinama su visuotinai priimtomis normomis ir vertybėmis, vartodavo alkoholį, bendravo su alkoholį nevengiančiomis vartoti kompanijomis, kas galimai ir privedė prie nusikaltimo įvykdymo. Nusikaltimą vykdė būdamas neblaivus. Nors nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, yra apsauginiai veiksniai, tokie kaip: palaikantys ryšiai su žmona, stebima teigiama darbinė bei elgesio korekcijos motyvacija, tačiau išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą bei buvo įtakojamas aplinkinių, laisvalaikiu vartojo alkoholį, nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, impulsyvūs veiksmai, piktnaudžiavimas alkoholiu, nusikalstamo elgesio rizika nekinta, išlieka vidutinė. Taip pat, sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Neatliktos bausmės dalis (1 metai 5 mėnesiai 19 dienų), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai - pasiekti. Įvertinus visas aplinkybes Komisija sprendė, jog konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, šiuo metu negalima, taip pat visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl Komisija nusprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. A. skundas atmetamas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu įvertinus aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis S. A. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis S. A. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo Adaptacijos, bei Teisinio ir socialinio švietimo programose, konsultavosi gyvenamosios vietos klausimais, pateikė dokumentą apie galimybę gyventi konkrečiu adresu, kelis kartus kreipėsi dėl įsidarbinimo, tačiau kol kas neįdarbintas, nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio mokėsi profesinėje mokykloje ir 2023 m. įgijo siuvėjo kvalifikaciją, nors jis domisi savo finansiniais įsipareigojimais, tačiau oficialių duomenų apie skolos atlyginimą Alytaus kalėjime nėra gauta, nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (kultūriniuose, sportiniuose renginiuose), dalyvavo „Socialinių įgūdžių ugdymo“ programoje, programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, programoje „Į problemų sprendimą orientuota trumpalaikė terapija“, individualiose konsultacijose alkoholio vartojimo prevencijai, nuo 2022 m. gruodžio lanko Anoniminių alkoholikų susirinkimus. Taip pat nuteistasis palaiko ryšius su sutuoktine, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Ta aplinkybė, jog paskutiniojo vertinimo, vykusio 2023 m. birželio 19 d., nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo paskatintas, neleidžia teigti, kad šis nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokią išvadą teismas daro kontekste tos aplinkybės, kad prieš tai buvusio 2022 m. sausio 12 d. vertinimo metu buvo nustatyta taip pat vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir STI) 7.1 punktas). Teismas sutinka, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiek tiek mažėja, tačiau šis mažėjimas yra tik simbolinis ir jis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris faktiškai yra atlikęs daugiau nei 1/2 dalį bausmės, vis dar išlieka trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, bei buvo įtakojamas aplinkinių (laisvalaikiu vartojo alkoholį, nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje); impulsyvūs veiksmai (nusikaltimai įvykdyti spontaniškai, negalvojant apie pasekmes); piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimas įvykdytas būnant apsvaigus nuo alkoholio), - kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys kriminogeniniai veiksniai yra susiję su darbine bei elgesio korekcijos motyvacija ir socialiniais ryšiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su darbine motyvacija ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinį nusikaltimą. Taigi akivaizdu, kad šeiminės ir darbinės aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.

Skunde nuteistasis nurodė, jog nesutinka su Komisijos išvadomis, nes jos yra dirbtinai išpūstos, prieštaringos, kadangi Komisija nurodė, jog jis piktnaudžiavo alkoholiu, nors to nebuvo, skunde jis neneigė, kad alkoholį vartodavo, tačiau tai nebuvo norma ir jo laisvalaikio praleidimo būdas. Nesutinka, kad buvo įtakojamas aplinkinių ir nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, nes nusikalto vienas. Šiuos nuteistojo skundo argumentus paneigia STI duomenys, o būtent STI 4.9 punkte nurodyta, jog analizuodamas savo nusikalstamą elgesį nuteistasis geba atpažinti veiksnius, lėmusius jo pakartotinį nusikalstamumą - pagrindiniais jų nurodo priklausomybę nuo alkoholio, netinkamą bendravimo ratą, tų pačių klaidų kartojimą. Teisės pažeidėjas suvokia, jog jo poelgiai turi vienokias ar kitokias pasekmes sau ir aplinkiniams, tačiau analizuojant jo elgesį nusikaltimuose išryškėja, jog jis nusikalsdavo spontaniškai, orientuodamasis į trumpalaikius problemų sprendimo būdus. Pripažįsta, jog daugeliui spontaniškų pasirinkimų įtakos turėjo alkoholio vartojimas. Pastarojo nusikaltimo motyvų paaiškinti negali. Įprastai gyvenime, nusikaltimų istorijoje agresyvus ar savitvardos stokojantis elgesys jam nėra būdingas, tačiau dabar teistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimą. Pastebima, jog praeityje jis ne visuomet pasirinkdavo racionalius būdus probleminėms sritims išspręsti. STI 4.6 punkte pažymėta, jog nors nuteistojo gyvenimo būdas nebuvo išimtinai orientuotas į nusikalstamas ar kitokias nepriimtinas visuomenei veiklas, tačiau kartais užsiimdavo veikla, nesuderinama su visuotinai priimtomis normomis ir vertybėmis, vartodavo alkoholį, bendravo su alkoholį nevengiančiomis vartoti kompanijomis, kas galimai ir privedė prie nusikaltimo įvykdymo. Nusikaltimą vykdė būdamas neblaivus. Dėl šių aplinkybių padaryta išvada, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai privedė prie nusikaltimo įvykdymo. Taigi, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos tiesiogiai siejosi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Alkoholio vartojimas ir su tuo susijęs nuteistojo elgesys, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas.

Nuteistasis po paleidimo iš įkalinimo įstaigos planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateikė įmonės išduotą pranešimą apie galimybę dirbti šioje įmonėje. Vertinant tą aplinkybę, jog nuteistasis turi tik pagrindinį išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją, esant laisvėje dažnai nedirbo, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Iš STI 4.4. punkto matyti, jog S. A. turi skolų, pagal pastarąjį nuosprendį priteistas ieškinys, kurio suma 5 245 eurai, teigia, jog dalį šios skolos yra apmokėjusi jo žmona, tačiau oficialių duomenų apie tai Alytaus kalėjime nėra gauta. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis neįvykdęs administracinės nuobaudos – nesumokėjęs 116 eurų baudos. Šiuo metu nuteistasis nurodė neturintis finansinių galimybių mokėti skolas. Be to iš STI 4.2 punkto matyti, jog nuteistasis savo būsto neturi, iki sulaikymo, jis gyveno su žmona nuomojamame būste, tačiau nuomojamo būsto savininkas nesutinka priimti gyventi nuteistojo, todėl jis ketina gyventi žmonos patėviui priklausančiame sodo namelyje. Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai ir pastovios gyvenamosios bei darbo vietos neturėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis atlieka laisvės atėmimo 3 metams bausmę už seksualinio pobūdžio tyčinę nusikalstamą veiką pasinaudojant nukentėjusiosios bejėgiška būkle, kaltę nuosprendžio duomenimis dėl šio nusikaltimo jis pripažino tik iš dalies, todėl šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, ir dėl to nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina, jog nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos tyčinis pobūdis ir tai, kad ji padaryta apsvaigus nuo alkoholio, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Tuo tarpu šios aplinkybės yra pakankamai svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kad jo smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, problemų sprendimo įgūdžiai vis dar išlieka dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo S. A. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tai patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis S. A., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nedėjo pakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo S. A. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Šiuo atveju teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis S. A. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo S. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 357-219 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo S. A. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo S. A. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.