- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-563-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. A. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Renata Narbutienė, Juozas Cibulskas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-16964-235/2009 pagal ieškovo J. A. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir priteisto išlaikymo dydžio palikimo nepakeistu, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. A. B. pateikė 2009-07-03 ieškinį, prašydamas:
1) Nustatyti ieškovo bendravimo su sūnumi D. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:
- ieškovas bendrauja su sūnumi kiekvieną trečiadienį jo gyvenamojoje vietoje nuo 18 val. iki 20 val.;
- kas antrą savaitgalį pasiima sūnų su savimi nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val.;
2) Sumažinti sūnaus D. B. priteisto išlaikymo dydį iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1137-55/2007 šalių santuoka buvo nutraukta, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina – atsakove ir priteista iš ieškovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis 500 Lt periodinėmis išmokomis. Bendravimo su sūnumi tvarka teismo sprendimu nebuvo nustatyta, tikintis, kad dėl bendravimo su sūnumi bus sutarta su atsakove gražiuoju. Po santuokos nutraukimo atsakovė ieškovui pradėjo daryti kliūtis bendrauti su vaiku. Atvykęs pas atsakovę pabendrauti su sūnumi, jis buvo į butą neįleidžiamas. Dėl tokio atsakovės elgesio ieškovas kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių su prašymu dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo. 2008-12-01 raštu ieškovas buvo informuotas, kad bendravimo tvarka sudaryta iki 2009 m. kovo mėn.: kiekvieną trečiadienį ieškovas atvažiuoja į sūnaus gyvenamąją vietą ir su juo bendrauja nuo 18 val. iki 20 val. Tačiau atsakovė ir toliau nesilaikė savo įsipareigojimų, t.y. ieškovui nustatytu laiku atvykus į atsakovės gyvenamąją vietą, į butą jis nebuvo įleidžiamas. Faktines aplinkybes, jog 2009-02-18 18 val. ieškovas, nuvykęs aplankyti sūnaus, į butą vėl nebuvo įleistas, su sūnumi nepasimatė, konstatavo antstolis I. Gaidelis. Už šias paslaugas turėtos išlaidos turėtų būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis ir priteistos iš atsakovės. Toks atsakovės elgesys pažeidžia ieškovo, kaip vaiko tėvo, teisę ir pareigą auklėti savo vaiką, bendrauti su juo ir rūpintis jo sveikata bei sudaryti sąlygas jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai, todėl būtina nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Pablogėjus ekonominei situacijai Lietuvoje, iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, jis buvo atleistas iš darbo UAB „Stalveta“. Atsakovė turi pastovias pajamas, todėl ji turi galimybę skirti daugiau lėšų sūnaus išlaikymui (LR CK 3.170 str., 3.175 str., 3.201 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovė D. B. 2009-08-24 pateikė priešieškinį, prašydama:
1) Nustatyti J. A. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B. tvarką: J. A. B. gali susitikti su sūnumi D. B. kiekvieną trečiadienį ir bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje nuo 18 val. iki 20 val. iki sūnui sukaks 7 metai amžiaus, apie tai prieš dieną įspėjęs vaiko motiną D. B.. Kuomet nepilnametis sūnus pradės lankyti vidurinę ar pradinę mokyklą, bendravimo tvarka su-vaiku nustatoma šalių susitarimu.
2) Palikti nepakeistą 2007-02-01 Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo sprendimu priteistą 500 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. B. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pats eilę kartų pažeidinėjo nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės rašyti raštai Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui ir gauti atsakymai. Teismas turėtų nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką pagal atsakovės pasiūlymą, kuris neprieštarautų vaiko interesams, nekenktų normaliai jo sveikatos būklei, sąlygotų gerą fizinę, psichinę, dorovinę ir socialinę vystimosi raidą bei nepažeistų teisėtų biologinio vaiko tėvo interesų ir teisių realizavimo. Ieškovas pateikė pasenusius įrodymus, kurie neatspindi šios dienos ieškovo materialinės padėties. Atsakovė išlaikymo nepilnamečiui vaikui negauna tik du paskutinius mėnesius iš eilės, todėl kreipėsi į antstolę dėl išlaikymo išieškojimo. Ši aplinkybė įrodo, jog ieškovas ir neturėdamas pakankamų oficialių pajamų, įstengė mokėti teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Vaiko išlaikymui atsakovė per mėnesį išleidžia vidutiniškai 1501,67 Lt, todėl pusę šios sumos sudarytų daugiau kaip 750 Lt. Atsakovės vidutines pajamas per mėnesį sudaro 1382,13 Lt, o ieškovo faktiškai gaunamos pajamos per paskutinį pusmetį nėra žinomos. Ieškovas gali užsiimti ir užsiima individualia veikla. Tam, kad atsakovė galėtų gauti daugiau pajamų ir daugiau skirti vaiko išlaikymui, yra priversta dirbti papildomai ir aukoti laisvalaikį, kurį galėtų leisti su sūnumi (CK 3.170 str., 3.175 str. 2 d., 3.178 str., 3.201 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas J. A. B. atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti ir pilnai tenkinti ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nenorą bendrauti su sūnumi. Atsakovė pateikė jokiais įrodymais nepagrįstą sūnaus išlaikymo sąmatą, nes tariamai sūnaus išlaikymui skiriamos 1501,67 Lt mėnesinės išlaidos žymiai viršija atsakovės 1382,13 Lt mėnesines pajamas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad neturi duomenų, jog ieškovo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, todėl neprieštarauja, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka su sūnumi tokia, kokios prašo ieškovas. Bendravimo tvarka galėtų būti koreguojama, atsižvelgiant į šalių pageidavimus, vaiko interesus. Tarnybai nėra žinoma tikroji ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis, todėl negali pasisakyti dėl ieškovo reikalavimo sumažinti išlaikymo dydį jo sūnui.
Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad, ištyrus ieškovo šeimos aplinkos sąlygas, nustatyta, kad ieškovas gyvena savo tėvams priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. Gyvenamąjį būstą sudaro trys kambariai ir virtuvė, būstas be patogumų, gyvenimo ir buities sąlygos patenkinamos. Ieškovas nedirba, registruotas Vilniaus miesto darbo biržoje, materialiai sūnų paremia kartu gyvenantys tėvai.
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-11-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:
1) Sumažinti J. A. B. priteisto išlaikymo jo sūnui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydį iki 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
- kiekvieną trečiadienį sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 18 val. iki 20 val.;
- kas antrą savaitgalį pasiimti sūnų su savimi nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val.;
3) Priteisti iš D. B. ieškovo J. A. B. naudai dalį – 400 Lt bylinėjimosi išlaidų ir dalį – 400Lt išlaidų už advokato paslaugas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai tenkintini iš dalies, o atsakovės priešinis ieškinys atmestinas. Teismas nustatė, jog šalims gyvenant santuokoje 2005-11-14 gimė sūnus D. B., kurio tėvas yra ieškovas. Santuoka tarp šalių nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-02-01 sprendimu, kuriuo iš J. A. B. buvo priteistas 500 Lt išlaikymas per mėnesį sūnui, bendravimo su sūnumi tvarka nebuvo nustatyta. Teismas nustatė, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus sprendimu, priimtu 2008-12-01, buvo nustatyta ieškovo bendravimo tvarka su sūnumi – kiekvieną trečiadienį vaiko tėvas atvažiuoja į sūnaus gyvenamąją vietą ir bendrauja su juo nuo 18 val. iki 20 val. Tokia tvarka buvo nustatyta iki 2009 m. kovo mėn. Ieškovas pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, jog 2009-02-18 18 val. ieškovas į butą, kuriame gyvena atsakovė, nebuvo įleistas, 2009-02-24 pažymą, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo UAB „Stalveta“ 2009-01-30. Teismas nustatė, kad atsakovė šiuo metu dirba Santariškių klinikose, jos darbo užmokestį sudaro maždaug 1500 Lt per mėnesį. Teismas pažymėjo, jog nuo 2008-01-01 nustatytas MMA sudaro 800 Lt per mėnesį. Teismas konstatavo, jog nepilnametį vaiką privalo išlaikyti abu tėvai, todėl 800 Lt suma dalinama per pusę. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas privalo mokėti savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas nustatė, jog nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovo turtinė padėtis pablogėjo – šiuo metu jis yra bedarbis, įrodymų, kad ieškovas gauna kitų pajamų iš kitų jo veiklos sričių, nėra. Teismas pažymėjo, jog įrodymų, kad ieškovas yra ribotai darbingas, nepateikta, todėl nėra pagrindo sumažinti priteistą išlaikymo dydį iki 300 Lt per mėnesį. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo prašymas sumažinti priteistą išlaikymą tenkintinas dalinai, išlaikymo dydį sumažinant iki 400 Lt per mėnesį pagal susiformavusią teismų praktiką.
Teismas konstatavo, jog tenkintinas ieškovo reikalavimas nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, tokią, kokia buvo nurodyta jo ieškinio pareiškime. Teismas pažymėjo, jog nėra duomenų, kad ieškovas gali daryti neigiamą įtaką sūnaus auklėjimui, todėl jo bendravimo su sūnumi galimybės negali būti ribojamos. Teismas pažymėjo, jog ieškovas turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi ir jį auklėti. Teismas pabrėžė, jog ieškovui turi būti suteikta galimybė bendrauti su savo sūnumi ne atsakovės gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant pačiai atsakovei, nes tarp šalių santykiai yra konfliktiški. Teismas pažymėjo, jog ieškovui bendraujant su savo sūnumi tik atsakovės gyvenamojoje vietoje, mažametis sūnus gali būti priverstas stebėti ieškovo ir atsakovės galimus konfliktus. Teismas konstatavo, kad ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai (CK 6.461 str. 2 d., CPK 93 str.).
Atsakovė D. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti iš dalies Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo atmesti, o ieškinį dalyje dėl J. A. B. bendravimo su sūnumi D. B. tvarkos nustatymo patenkinti iš dalies, nustatant tokią bendravimo tvarką: J. A. B. bendrauja su sūnumi D. kiekvieną trečiadienį sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 18 val. iki 20 val., kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki šeštadienio 19 val. ir nuo sekmadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje iki sūnui sukaks 7 metai, bei priteisti visas apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, pažeisdamas CPK 185 str. reglamentuojamas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vieningos teismų praktikos išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams bylose. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo sumažinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį. Ieškovas neįvykdė CPK 178 str. numatytos pareigos, t.y. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ginčo dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio sūnui sumažinimo, t.y. ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių esminį jo turtinės padėties pablogėjimą. Iš ieškovo pateiktos 2009-02-24 pažymos apie tai, kad nutrūko darbo santykiai su UAB „Stalveta“, matyti, kad ieškovas darbo santykius įmonėje nutraukė savo noru, t.y. pagal DK 127 str. 1 d., o ne darbdavio iniciatyva. Būtinybės nutraukti darbo sutartį UAB „Stalveta“, kurioje darbas ieškovui pagrindinis ir vienintelis pragyvenimo, o taip pat nepilnamečio sūnaus išlaikymo šaltinis, ieškovui nebuvo. Tikėtina, kad ieškovas turi kitų šaltinių pragyvenimui, galimai legaliai arba nelegaliai vykdydamas individualią veiklą. Pagal Kauno apskrities VMI Prienų skyriaus 2004-05-04 Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą matyti, kad ieškovas vykdo individualią statybos, remonto darbų veiklą. Pagal VSDFV Prienų skyriaus 2004-05-04 pažymėjimą ieškovas priskiriamas savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai. Abi šios pažymos yra pasenusios ir neatspindi aktualios situacijos, susijusios su ieškovo darbine veikla bei jo gaunamomis pajamomis. Sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) klausimą, vertintina ir tai, kad ieškovui bendrosios nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - pastatai su žeme Lepelionių k., Prienų rajone, nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu (2009-10-29, 2009-11-04 posėdžiuose) tvirtino, jog nekilnojamojo turto neturi. Ieškovas yra darbingas, sveikatos problemų neturintis žmogus, turi specialių sugebėjimų dirbti statybos darbus. Bet koks eilinis pagalbinis darbininkas neužsiimtų individualia veikla, todėl ieškovas sugeba dirbti sudėtingus darbus statybose. Be to, nepilnamečio sūnaus poreikiai nuolat auga, berniukas nuo gimimo turi sveikatos problemų. Visas šias aplinkybes atsakovė pagrindė į bylą pateiktais įrodymais, susijusiais su vaiko poreikiais bei jų patenkinimui patiriamomis išlaidomis (mėnesio, metų). Iš 2009-08-13 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, jog sūnus turi sveikatos sutrikimų, todėl ligoms gydyti bei ligų prevencijai yra patiriamos nemažos išlaidos.
2) Teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo su nepilnamečiu (mažamečiu, 4 metų amžiaus) sūnumi tvarką, pagal kurią tėvas turi teisę kas antrą savaitgalį pasiimti sūnų su savimi nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val., neatsižvelgė į nepilnamečio amžių bei sveikatos būklę, jo ryšį su skyriumi gyvenančiu tėvu, tėvo gyvenimo sąlygas ir galimybę bendrauti su vaiku jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nakvynės atveju (savaitgaliais), taip pat teismas nesiaiškino, kur ir kokiose sąlygose bus sūnus visą savaitgalį, kokiose sąlygose vaikas miegos. Vaikas su savo tėvu turi bendrauti tinkamose sąlygose, nepažeidžiančiose vaiko interesų. Teismo posėdžiuose, įvykusiuose 2009-10-29, 2009-11-04, ieškovas nurodė, kad vaiką galįs pasiimti pas sūnus, brolį arba draugus, gyvenančius Vilniuje, nebūtinai vežtis į kaimą. Vaiko tėvas gali svečiuotis pas šiuos asmenis ir kartu su vaiku, tokiu būdu būtų įgyvendinta ir vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Vaiko nakvynės kas antrą savaitgalį vis skirtingose vietose, tuo labiau 4 metų amžiaus, aiškiai prieštarauja nepilnamečio interesams ir negali būti toleruojamos. Teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos. Netraumuojant nepilnamečio sūnaus, atsakovė siūlo ieškovui bendrauti su vaiku savaitgaliais be nakvynių iki sūnui sueis 7 metai amžiaus. Atsakovė sutiktų, kad vaiko tėvas, jam pageidaujant, praleistų su sūnumi dalį laiko ir atsakovės nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tėvas galėtų sekmadieniais sūnų nuvežti į ugdymo mokyklėlę „Šypsenėlė“, gydomąjį masažą ir gydomąją gimnastiką, kvėpavimo procedūroms į druskų kambarį. (duomenys neskelbtini) kaime, Prienų rajone gyvena neįgalūs ieškovo tėvai. Jiems padeda ne ieškovas, o netoliese gyvenantis kaimynas. Ieškovas gyvena Vilniuje ir nuomojasi gyvenamąjį būstą, kurio teismui neįvardijo. Kadangi šalių sūnus turi sveikatos sutrikimų, todėl vežiojimasis (ypatingai žiemos periodu) į kaimą, nakvynė namuose be patogumų, tinkamų sąlygų stoka gali pakenkti vaiko sveikatai. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu akcentavo ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė. Atsakovė neprieštarautų, kad vaiko tėvas su sūnumi kaime bendrautų vasaros sezono metu, kadangi vaikui yra reikalingas grynas oras ir tinkamas poilsis, ką gali suteikti kaimo vietovės gamta. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog sūnus yra nutolęs nuo tėvo, kadangi pastarasis ilgą laiką pats nevykdė pareigos bendrauti su sūnumi arba vykdė ją nereguliariai. Atsakovė D. B. pateikė naujus papildomus dokumentus dėl vaiko poreikių didėjimo: vaiko poreikių lentelę, pažymas apie atsakovės darbo užmokestį, darbo sutarties nuorašus, medicinines pažymas, UAB sanatorija „Pušyno kelias“ reabilitacijos programą, kvitus, D. B. išrašus iš medicininių dokumentų, atsakovės išrašą iš medicininių dokumentų ir kompensuojamų vaistų pasą su kvitais, kompensuojamų vaistų pasą su kvitais, įrodymus apie mokesčių už butą dydį, VšĮ „Šypsenėlė“ pažymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus raštą su skundu, įrodymus apie patiriamas išlaidas vaiko poreikių tenkinimui.
Ieškovas J. A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą, naikinant jo dalį, kuria nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi D. tvarka kiekvieną trečiadienį sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 18 val. iki 20 val., nustatant, kad ieškovas bendrauja su sūnumi kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18 valandą ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą 20 valandą. Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos, nes šiose dalyse byla išnagrinėta teisingai, tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas. Papildytina sprendimo rezoliucinė dalis dėl priešieškinio atmetimo, nustatant, kad ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka netaikoma atsakovės atostogų laikotarpiu (LR CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Sprendžiant klausimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, prioritetu laikant vaiko interesus, atsižvelgiant į vaiko galimybę augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovui turi būti suteikta galimybė bendrauti su savo sūnumi ne atsakovės gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant pačiai atsakovei, nes ieškovui bendraujant su savo sūnumi tik atsakovės gyvenamojoje vietoje, mažametis sūnus gali būti priverstas stebėti ieškovo ir atsakovės galimus konfliktus, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykių sudėtingumą. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad siekiant užtikrinti vaiko poreikį savarankiškai bendrauti su tėvu, nedalyvaujant motinai, nustatoma, kad ieškovas bendrauja su sūnumi kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18 valandą ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą 20 valandą, naikinant sprendimo dalį, kad tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieną trečiadienį sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 18 val. iki 20 val., siekiant užtikrinti tėvo ir sūnaus nuolatinį bendravimą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią tėvas turi teisę kas antrą savaitgalį pasiimti sūnų su savimi nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val., kadangi 4 metų vaikas yra tinkamo amžiaus miegoti ne savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, siekiant užtikrinti berniuko galimybę bendrauti su tėvu ir palaikyti vaiko ir tėvo nuolatinį ryšį. Byloje nėra duomenų, kad berniuko sveikatos būklė neleidžia jam miegoti ne savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tai, kad D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), dažnai serga kartotinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis (b.l. 66-67), nesudaro teisinio pagrindo riboti tėvo ir sūnaus bendravimą, neleidžiant kas antrą savaitgalį nakvoti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Tai, kad atsakovė D. B., kaip vaiko motina, nerimauja, kad skyrium gyvenančio tėvo suteiktos nakvynės sąlygos vaikui gali būti netinkamos (savaitgaliais), nesudaro teisinio pagrindo tirti ieškovo sąlygų, kuriomis ieškovas apnakvindins sūnų, nes byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovas nesugeba pasirūpinti 4 metų vaiko poreikiais ir užtikrinti mažamečiui tinkamas bendravimo ir poilsio sąlygas. Tai, kad ieškovas ketina vaiką pasiimti pas kitus jo sūnus, brolį arba draugus, gyvenančius Vilniuje, ir nebūtinai vežtis į kaimą, parodo, kad tėvas padarė reikšmingas vaiko interesams išvadas ir jo ketinimai bendrauti su sūnumi yra brandūs, norint užtikrinti vaiko poreikį plėsti akiratį ir palaikyti nuolatinius bendravimo santykius su tėvo artimaisiais giminaičiais ir draugais. Teisėjų kolegija pažymi, kad 4 metų amžiaus berniuko nakvynės kas antrą savaitgalį galimai skirtingose vietose nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, nes tai nėra susiję su vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimu.
Atsakovė D. B. nepateikė įrodymų, kad D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), dėl sveikatos būklės netoleruoja nakvynės ne nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tai, kad atsakovė siūlo ieškovui bendrauti su vaiku savaitgaliais be nakvynių iki sūnui sueis 7 metai amžiaus, savaime nereiškia, kad galima riboti ikimokyklinio amžiaus vaiko galimybę bendrauti su tėvu, neleidžiant nakvoti, nes 4 metų amžiaus vaikas yra pakankamai brandus ir gali įgyti naują patirtį, atitinkančią jo biologinį amžių, nakvoti be motinos, tuo užtikrinant vaiko savarankiškumą ir poreikį bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Tai, kad atsakovė sutiktų, kad vaiko tėvas, jam pageidaujant, praleistų su sūnumi dalį laiko ir atsakovės nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, parodo, kad šalys gali atkurti teisinę taiką dėl bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo, nes šalis sieja bendras interesas – užtikrinti D. B. psichologiškai saugią ir darnią raidą. Tai, kad ieškovas su sūnumi iki šiol bendravo nereguliariai, neužkerta kelio nuolatiniam vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimui, tuo užtikrinant galimybę vaikui būti auklėjamam ne tik motinos, bet ir tėvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu vaikui yra vertybė, kurią turi užtikrinti abu vaiko tėvai, neperkeldami savo santykių sudėtingumo į bendravimo su vaiku tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad berniuko buvimas su tėvu kenktų jam ir jo sveikatai, kad tėvas neužtikrintų vaiko priežiūros, maitinimo. Tarp šalių šiuo metu susiklostę konfliktiški santykiai nesudaro teisinio pagrindo riboti skyrium gyvenančio tėvo teisę auklėti berniuką ir bendrauti su juo.
Šiuo atveju nėra pažeidžiamas šalių lygių galimybių principas, nes šioje byloje prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią berniuko raidą. Siekiant užtikrinti interesų pusiausvyrą, nustatytina, kad ieškovo bendravimo su sūnumi Dariumi tvarka netaikoma atsakovės atostogų laikotarpiu, siekiant užtikrinti viešąjį interesą – prioritetinius vaiko interesus ir berniuko galimybę turėti nepertraukiamas atostogas kartu su motina (CPK 320 str.).
Tai, kad apeliantei nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, nes pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės ir įrodymai.
Priteisdamas sumažintą išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas nurodė esminį kriterijų – vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo teikiamo išlaikymo vaikui dydis turi būti 400 Lt per mėnesį, nes reikalinga užtikrinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, atsižvelgiant į pasikeitusią ieškovo turtinę padėtį ir atsakovės turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismo nustatytas sumažinto išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2008-01-01 yra nustatytas 800 Lt minimalus mėnesinės algos dydis. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje dėl vieno nepilnamečio vaiko priteistas išlaikymo dydis po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės atitinka išlaikymo dydį, vienodai tenkantį kiekvienam iš tėvų. Tai, kad ieškovas nuo 2009-01-30 buvo atleistas iš darbo (b.l. 15), sudarė teisinį pagrindą mažinti 2007-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1137-55/2007 priteistą išlaikymo dydį nuo 500 Lt iki 400 Lt per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi vienodas pareigas išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis (b.l. 150-153) nesudaro teisinio pagrindo palikti vaiko išlaikymui kas mėnesį 500 Lt dydį, nes šiuo atveju teisiškai reikšminga, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo ir iš esmės pasikeitė tėvo turtinė padėtis. 400 Lt išlaikymo dydis vaikui per mėnesį nustatomas nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimo įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2010-06-22 (CPK 331 str. 6 d.).
Tai, kad ieškovo vardu yra registruotas ūkininko ūkis (b.l. 141) ir iš jo gautų pajamų 2006 metais dydis (b.l. 142-143) bei duomenys, kad nuo 2009-12-15 veikla nutraukta (b.l. 144), savaime nesudaro teisinio pagrindo nukrypti nuo abiejų tėvų lygių dalių išlaikant vaiką principo. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės pateiktą vaiko poreikių išlaidų lentelę (b.l. 149), kadangi jos nurodytas išlaidų paskaičiavimas viršija būtinuosius vaiko poreikius, kuriuos užtikrina 800 Lt suma.
Apeliacinės instancijos teisme atsakovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai dėl jos sveikatos (b.l. 164) ir berniuko sveikatos būklės (b.l. 154-159, 161-163) ir kvitai dėl išlaidų vaiko išlaikymui (b.l. 160, 165-174, 181 - 192), nesudaro teisinio pagrindo didinti pirmosios instancijos teismo nustatytą 400 Lt išlaikymo dydį, kuris yra pakankamas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Tai, kaip elgėsi ieškovas po pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo (b.l. 175-180), neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tai neužkerta kelio šalims abipusių nuolaidų būdu atkurti teisinę taiką bendravimo su vaiku ir jo išlaikymo klausimais, siekiant užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią berniuko raidą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas įvykdė procesinę pareigą pagal CPK 178 str. ir įrodė teisinį pagrindą sumažinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, nes ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, jį atleidus iš darbo. Aplinkybės, kad ieškovo darbo santykiai su UAB „Stalveta“ (b.l. 15) įmonėje nutraukti pagal DK 127 str. 1 d., o ne darbdavio iniciatyva, savaime nereiškia, kad ieškovo turtinė padėtis išliko tokia pati. Byloje atsakovė neįrodė, kad ieškovas turi kitų pajamų. Kauno apskrities VMI Prienų skyriaus 2004-05-04 Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma (b.l. 64) ir VSDFV Prienų skyriaus 2004-05-04 pažymėjimas (b.l. 63) savaime neįrodo, kad ieškovas po atleidimo iš darbo 2009-01-30 vykdo individualią veiklą ir gauna kitų pajamų.
Tai, kad ieškovui bendrosios nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – ½ dalis pastatų su žeme (duomenys neskelbtini) k., Prienų rajone (b.l. 41-42) ir automobilis VW Jetta, 1991 m. (b.l. 45), neįrodo ieškovo galimybės mokėti 500 Lt sumą sūnaus išlaikymui per mėnesį, nes teisiškai reikšminga yra esminis ieškovo turtinės padėties pablogėjimas dėl jo atleidimo iš darbo. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas patyrė pirmosios instancijos teisme tokias bylinėjimosi išlaidas: 204 Lt dėl žyminio mokesčio (b.l. 2), 357 Lt dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo (b.l. 20-21), 850 Lt dėl advokato teisinių paslaugų (b.l. 22, 23), iš viso 1411 Lt. Tai, kad teismas ieškinį tenkino iš dalies, sudarė teisinį pagrindą pagal proporcingumo principą priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 400 Lt bylinėjimosi išlaidų ir dalį – 400 Lt išlaidų už advokato paslaugas, iš viso 800 Lt, atitinkantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pažymėtina, kad pati atsakovė dėl bylos vedimo pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas: 1000 Lt už teisines paslaugas (b.l. 39 ) ir 133 Lt dėl žyminio mokesčio (b.l. 78) už priešieškinį, kurios jai negali būti atlygintos, nes priešieškinis buvo teisėtai ir pagrįstai atmestas (CPK 93 str.). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai tenkintini iš dalies, o atsakovės priešinis ieškinys atmestinas, bet sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad priešieškinis atmetamas. Siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, tikslinga ištaisyti šį rašymo apsirikimą (CPK 7 str., 276 str., 302 str.), papildant sprendimo rezoliucinę dalį dėl priešieškinio atmetimo. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 3.170 str., 3.185 str., 3.201 str., 3.208 str.; CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 177 str., 178 str., 185 str., 197 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 375 str. - 380 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ieškovas ir atsakovė turi pareigą atlyginti po 4,87 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 146) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).
Vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija nepriteisia nei ieškovui, nei atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes skundžiamas sprendimas keičiamas tiek apeliantės, tiek ieškovo naudai (LR CPK 3 str. 1 d., 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
nutarė:
Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovo J. A. B. bendravimo su sūnumi D. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarka kiekvieną trečiadienį sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 18 val. iki 20 val.
Nustatyti, kad ieškovas J. A. B. bendrauja su sūnumi D. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18 valandą ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą 20 valandą.
Nustatyti, kad ieškovo J. A. B. bendravimo su sūnumi D. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarka netaikoma atsakovės D. B. atostogų laikotarpiu.
Palikti kitas sprendimo dalis nepakeistas, papildant sprendimo rezoliucinę dalį:
„Atmesti priešieškinį“.
Priteisti iš ieškovo J. A. B. ir atsakovės D. B. po 4,87 Lt (keturis litus 87 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė