- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- A-662-1356-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00352-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Trečiasis asmuo
- UAB „Paribys“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, UAB „Lit-Invest“
- Pareiškėjas
- UAB „Ecoil“
- Atsakovas
- Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos
- Advokatai
- Rytis Paukštė, Tomas Ivanauskas
- Kategorijos
- 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Paribys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ecoil“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, UAB „Lit-Invest“ ir UAB „Paribys“ dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Ecoil“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 1-6, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. vasario 4 d. nurodymą Nr. 13 išjungti energetikos įrenginį (toliau – ir Nurodymas) ir Inspekcijos direktoriaus 2011 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 1V-11 „Dėl 2006-07-01 dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo akto – pažymos Nr. 767 pripažinimo netekusios galios“ (toliau – ir Įsakymas); priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinių eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32, 59 punktai ir aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir STR 1.12.07:2004) 30.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymui, ir bylos nagrinėjimą sustabdyti, iki bus ištirtas minėtų aktų teisėtumo klausimas (b. l. 74-77, III t.).
Nesutiko su atsakovo Nurodymu nedelsiant išjungti degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), naftos produktų ir suskystintų dujų naftos technologinius įrenginius. Pažymėjo, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, draudimas naudoti statinį, kol jis nėra pripažintas tinkamu naudoti, buvo panaikintas. Pažymėjo, kad atsakovas ginčijamą Nurodymą priėmė vadovaudamasis Statybos įstatymui prieštaraujančių Taisyklių 32 ir 59 punktų nuostatomis. Nurodė, kad Taisyklių 59 punktas nukreipia į STR 1.12.07:2004, kurio 30.2 punkte nurodyta, kad statinio naudotojas privalo nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ir/ar nepripažintas tinkamu naudoti. Pažymėjo, kad šis reglamentas neteko galios 2010 m. spalio 1 dieną. Pabrėžė, kad Statybos įstatymas yra aukštesnės galios teisės aktas nei teisės aktai, kuriais atsakovas grindžia nurodymą. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-361/2010, kurioje konstatuota, kad, nustačius, jog ginčijami administraciniai aktai priimti pažeidžiant įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, jie turi būti panaikinti. Pareiškėjo teigimu, degalinė yra saugi, todėl nebuvo teisėto pagrindo pateikti nurodymą išjungti energetikos įrenginius. Pažymėjo, kad, remiantis Inspekcijos nuostatų 7.3 punktu, atsakovas turi teisę reikalauti nedelsiant išjungti įrenginius, jei rasta pažeidimų, dėl kurių gali įvykti avarija, sutrikimas, kilti gaisras ar grėsmė aplinkai, turtui, sveikatai, gyvybei. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju pažeidimų nerasta, o vienintelis atsakovo argumentas yra dėl panaikinto pripažinimo tinkamu naudoti akto, kuris, pareiškėjo nuomone, nebėra privalomas eksploatuojant degalinę. Pažymėjo, kad atsakovas ginčijamu Įsakymu pripažino netekusiu galios 2006 m. liepos 1 d. dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr. 767, dėl to, pareiškėjo nuomone, atsakovas viršijo savo įgaliojimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 64-68, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-893/2010 buvo panaikintas 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Nurodė Taisyklių 32 punktą ir pažymėjo, kad dėl degalinės nėra priimta nei statybos užbaigimo akto, nei statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, todėl degalinė yra nebaigtas statinys. Pažymėjo, kad STR 1.12.07:2004 nurodytas statinio statybos užbaigimas ir pripažinimas tinkamu naudoti gali būti taikomi alternatyviai, tačiau negali būti taikomas degalinės atveju. Atkreipė dėmesį, kad nei Taisyklių 32 punktas, nei STR 1.12.07:2004 30, 30.2, 32 punktai neprieštarauja Statybos įstatymui. Nurodė Inspekcijos nuostatų 7.3 punktą ir pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai skunde teigė, jog nebaigta statyti degalinė yra saugi. Pabrėžė, kad nepastatytos degalinės net negalima registruoti registre, ji negali būti naudojama pagal paskirtį. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-893/2010, kuriame nustatyta, kad UAB „Paribys“ priklausantis administracinis pastatas nuo degalinės požeminio dujų rezervuaro yra nutolęs 37,92 m, tuo pažeistas reikalavimas dėl 40 m atstumo. Pažymėjo, kad nagrinėjant šią bylą ginčo dėl minėto atstumo nebuvo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 56-57, III t.) prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad, įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, statinį galima naudoti ir tuo atveju, kai dėl jo yra neatliktos statybos užbaigimo procedūros. Ar statinio naudotojas vykdo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus, tikrina ir, esant reikalui, imasi numatytų poveikio priemonių - vietos savivaldos administracija, kitos institucijos pagal kompetenciją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Paribys“ atsiliepimu į skundą (b. l. 74-78, II t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-893/2010 panaikino 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi šiuo metu nėra surašytas statybos užbaigimo aktas, statiniai (duomenys neskelbtini) yra nebaigti statyti. UAB „Paribys“ nuomone, Statybos įstatyme nelikus draudimo naudoti statinį, kol jis nėra pripažintas tinkamu naudoti, negali būti vertinamas kaip leidimas statinį naudoti. Nurodė šiuo metu galiojančio STR 1.12.07:2004 30, 32 punktus ir pažymėjo, jog vien todėl, kad nepadaryti pakeitimai reglamente, neįrašyta sąvoka „statybos užbaigimas“, negalima teigti, kad ši redakcija neatitinka šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos. Teigė, kad analogiškai turi būti vertinamas Taisyklių 32 punktas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Ecoil“ skundą tenkino, Inspekcijos Įsakymą ir Nurodymą panaikino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Lt žyminio mokesčio.
Nurodė Energetikos įstatymo 18 straipsnio 2, 4 dalis, Inspekcijos nuostatų 6, 7.3 punktus ir pažymėjo, jog Inspekcija Sprendime ar kituose savo dokumentuose nenustatė, kad degalinėje rasta pažeidimų, dėl kurių gali įvykti avarija, sutrikimas, kilti gaisras ar grėsmė aplinkai, turtui, žmonių sveikatai arba gyvybei. Darė išvadą, kad dėl to Inspekcija neturėjo faktinio pagrindo priimti Sprendimą ir įgyvendinti savo kompetenciją, nustatytą Nuostatų 7.3 punkte ir Energetikos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Atkreipė dėmesį, kad Inspekcija nepagrindė savo Sprendimo jokiais faktiniais duomenimis.
Neteisingais laikė Inspekcijos motyvus, kad ji vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-893/2010 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį, pažymėjo, jog Viešojo administravimo įstatymas ar kiti teisės aktai, nustatantys Inspekcijos kompetenciją, nenustato, kad teismo sprendime nustatyti faktai viešojo administravimo subjektui turi prejudicinę galią. Darė išvadą, kad dėl to Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo vadovautis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, o šis teismo sprendimas Institucijai, kaip ir kitoms institucijoms, turi tik privalomumo galią, t. y. toks sprendimas turi būti vykdomas, tačiau Inspekcija nėra institucija, vykdanti sprendimą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo (ABTĮ 14 str.). Atkreipė dėmesį, kad minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nėra nustatytos Inspekcijos nurodomos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo galima priimti ginčijamą Sprendimą konstatavus, jog degalinėje yra rasta pažeidimų, dėl kurių gali įvykti avarija, sutrikimas, kilti gaisras ar grėsmė aplinkai, turtui, žmonių sveikatai arba gyvybei.
Pabrėžė, kad Inspekcijos teisė reikalauti, jog fiziniai ir juridiniai asmenys nedelsdami išjungtų energetikos įrenginius, jeigu rasta pažeidimų, dėl kurių gali įvykti avarija, sutrikimas, kilti gaisras ar grėsmė aplinkai, turtui, žmonių sveikatai arba gyvybei, yra nustatyta tik minėtais ypatingais atvejais, kuriuos Inspekcija privalo nustatyti. Pažymėjo, kad ginčijamu atveju Inspekcija nenustatinėjo tokių aplinkybių buvimo ir jų nenustatė, minėtu teismo sprendimu Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo vadovautis. Pažymėjo, kad Nuostatų 7.3 punkte minimos aplinkybės yra siejamos su netikėtai atsirandančiais atvejais, ši Inspekcijos funkcija nėra siejama su Inspekcijos įprastine veikla teikiant asmenims administracines paslaugas (Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d.). Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aptariamas sprendimas priimtas dėl statybos srityje priimto administracinio akto, priimto ilgame statybos procese ir jos užbaigime, negali būti siejamas ir lyginamas su staiga atsirandančiomis ypatingo pobūdžio aplinkybėmis, dėl kurių Inspekcija galėtų pasinaudoti savo teise nedelsiant išjungti energetikos įrenginį.
Nurodė Inspekcijos nuostatų 12.5 punktą, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-161/2005, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Atkreipė dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Pabrėžė, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Darė išvadą, kad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. Pažymėjo, kad nei Energetikos įstatymas, nei Inspekcijos nuostatai nesuteikia teisės Inspekcijos viršininkui panaikinti (pripažinti netekusiais galios) administracinio pobūdžio aktų, kuriais subjektams buvo suteiktos tam tikros teisės, kadangi tokio administracinio akto teisėtumo klausimą sprendžia teismas. Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1, 2 dalis, pažymėjo, kad ginčijamas Įsakymas negali būti laikomas klaidų ištaisymu, tai yra esminis viešojo administravimo subjekto valios pakeitimas, nurodant konkretų faktinį pagrindą – teismo sprendimą. Pabrėžė, kad klaidos ištaisymas nustatytas tik administracinei procedūrai (Viešojo administravimo įstatymo 19 str.), bet ne kitoms administracinėms paslaugoms. Nurodė, kad 2006 m. liepos 1 d. aktas–pažyma išduota pagal asmens prašymą vykdant viešojo administravimo subjekto kompetenciją, ši pažyma nebuvo išduota pagal asmens skundą dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų. Darė išvadą, kad Inspekcijos viršininkas nei pagal jo veiklą tiesiogiai reglamentuojančius teisės aktus, nei pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas neturėjo teisės priimti įsakymo, panaikinančio savo išduotą dokumentą. Konstatavo, kad tai padarydamas Inspekcijos viršininkas viršijo savo kompetenciją, todėl Įsakymas turi būti panaikintas.
Pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus aktus, neteisingai taikė ginčijamam atvejui Taisykles. Nurodė Taisyklių 29, 32 punktus, pažymėjo, kad Taisyklės patvirtintos 2009 metais, o atsakovas taikė šias taisykles teisiniams santykiams, atsiradusiems 2006 metais, kai atsakovo institucija išdavė pažymą, kita institucija 2006 metais priėmė statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuris 2010 metais teismo sprendimu buvo panaikintas. Darė išvadą, kad pareiškėjas pradėjo ir teisėtai, kol nebuvo nuginčytas toks teisėtumas, eksploatavo degalinę, kuomet negaliojo Taisyklės, todėl jų nuostatos negali būti taikomos atgal. Atkreipė dėmesį, kad Taisyklės nenustato, jog iki jų patvirtinimo priimti administraciniai aktai turi būti peržiūrėti vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir atitinkamai pakeisti ar panaikinti. Teismo vertinimu, šiuo metu eksploatuojamos degalinės turi atitikti Taisyklių reikalavimus, tačiau Taisyklės nenustato, jog tai turi būti daroma peržiūrint priimtus aktus, Taisyklės turi būti įgyvendinamos reikalaujant nuo šių Taisyklių įsigaliojimo laikytis reikalavimų, kurie nėra įgyvendinti galiojant anksčiau galiojusiems teisės aktams.
Pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus aktus, neteisingai taikė ginčijamam atvejui statybos procesą reglamentuojančius teisės aktus. Nurodė Statybos įstatymo (redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d.) 24 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad atsakovas priėmė ginčijamus sprendimus, vadovaudamasis teismo sprendimu, kuriuo buvo panaikintas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, t. y. dokumentas, užbaigiantis statybos procesą. Pažymėjo, kad 2006 m. liepos 1 d. Dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktas – pažyma Nr. 767 buvo vienas iš dokumentų, reikalingų statybos procese, pateikiamas iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Išduodamas šią pažymą, atsakovas įgyvendino savo funkciją, jam pavestą atlikti statybos procese (Energetikos įstatymo 18 str. 4 d. 4 p.). Nurodė, kad atsakovui nėra pavesta kontroliuoti statybos užbaigimo proceso teisėtumą ir priimti dėl to sprendimą, atsakovo kompetencijai yra priskirta spręsti klausimą, ar turėjo teisę atsakovas surašyti 2006 m. liepos 1 d. pažymą, šį klausimą atsakovas privalėjo spręsti vadovaudamasis ne statybos procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, bet energetiką, atsakovo kompetenciją, reglamentuojančiomis normomis. Pažymėjo, kad vėliau negu 2006 m. liepos 1 d. pažyma priimtas dokumentas – statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, negali lemti 2006 m. liepos 1 d. akto-pažymos teisėtumo ar neteisėtumo. Teigė, kad toks aiškinimas prieštarauja minėtai statybos proceso nustatytai eigai.
Nurodė, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimas ginčijamu atveju statytojui sukelia tokias pasekmes, kad statybos procesas nėra užbaigtas ir statytojas, jeigu tai yra privaloma, turi imtis veiksmų, įgyvendinančių statybos proceso privalomus reikalavimus. Vykdant šiuos reikalavimus kompetentingos institucijos spręs, ar 2006 m. liepos 1 d. pažyma gali būti vertinama kaip dokumentas, nurodytas Taisyklių 29 punkte, ar turi būti išduotas naujas dokumentas, taip pat bus sprendžiami kiti klausimai, susiję su degalinės eksploatavimo ir statybos užbaigimo procesu pagal šiuo metu galiojančią tvarką. Pažymėjo, kad statybos valstybinę priežiūra vykdanti institucija, sprendžianti klausimus, susijusius su statybos procesu, konstatavo savavališką statybą, atliko kitus veiksmus. Šie veiksmai atlikti neatsižvelgiant į atsakovo priimtus šioje byloje ginčijamus aktus. Pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl statybos užbaigimo proceso teisėtumo, šis klausimas išspręstas kitoje byloje Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą. Dėl nurodytų motyvų, tiek atsakovo ginčijamuose sprendimuose nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys statybos užbaigimą, tiek dalyvaujančių byloje asmenų nurodomi teisės aktai dėl statybos užbaigimo, teismo teigimu, nėra susiję su nagrinėjama byla.
Dėl nurodytų motyvų teismas laikė netikslinga šioje byloje kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Taisyklių 32, 59 punktai ir STR 1.12.07:2004 30.2 punktas neprieštarauja Statybos įstatymui.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Paribys“ apeliaciniu skundu (b. l. 137-142, III t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atkreipia dėmesį, kad byloje ginčijamų aktų surašymo metu Inspekcija žinojo, jog teismas dėl pažeidimų (taip pat ir dėl grėsmės aplinkiniams) yra panaikinęs degalinės pripažinimo tinkama naudoti aktą, degalinėje įvyko avarinis dujų nuotėkis, avarijos šalinimo darbų metu degalinėje dujų rezervuaras buvo iškastas, atjungtas nuo kuro pilstymo įrenginių ir vėl užkastas kitoje vietoje. Kadangi tuo pačiu metu nebuvo atlikti jokie naujoje vietoje įkasto dujų rezervuaro bandymų, patikrinimų ar kitokie kontrolės veiksmai, teigia, kad nebuvo jokių prielaidų teigti, jog dujų rezervuarą kaip energetikos įrenginį galima eksploatuoti. Nurodo, kad teismas nenagrinėjo, ar Sprendimo panaikinti degalinės pripažinimo tinkama naudoti aktą sukeltų pasekmių galiojimas laike. Nurodo ABTĮ 92 straipsnį ir pažymi, kad taisyklė, jog administracinių teismų sprendimai sukelia ex tunc padarinius, nukreiptus į praeitį, nėra absoliuti, iki panaikinto administracinio akto priimti sprendimai netampa negaliojančiais ab initio. Atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimą byloje Nr. T-475/07 ir pažymi, kad apelianto teisės ir teisėti interesai galėjo būti atkurti tik priėmus Įsakymą ir Nurodymą. Mano, kad Inspekcija, siekdama visų neteisėtų padarinių pašalinimo, pagrįstai rėmėsi teismo sprendimo ex tunc galia ir panaikino savo priimtą žinomai neteisėtą individualų administracinį aktą. Teigia, kad tokiu būdu buvo atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-132/2009 ir teigia, kad teismas tinkamai neįvertino Sprendimo ex tunc poveikio ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai priimti nesant tam teisėto pagrindo. Nurodo Energetikos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą, Nuostatų 7.3 punktą ir pažymi, kad šie aktai kontrolę ir draudimus naudoti įrenginį sieja su galimybe kilti neigiamoms pasekmėms, t. y. tokios pasekmės turi būti tikėtinos, o ne jau įvykusios arba neišvengiamos. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenumatė ir nenumato atsakovo pareigos pažeidimus nustatyti konkrečiu būdu, ar atlikti kokius nors papildomus patikrinimus, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie energetikos įrenginių naudojimo pažeidimus. Mano, jog aplinkybė, kad pažeidimai buvo užfiksuoti ne paties atsakovo parengtuose dokumentuose, neturi jokios reikšmės Inspekcijos teisei reikalauti potencialiai pavojingos veiklos sustabdymo (energetikos įrenginio išjungimo). Paaiškina, kad iki priimant ginčijamus aktus, Inspekcijos pareigūnai buvo degalinėje, matė situaciją, gavo informaciją iš UAB „Paribys“. Atkreipė dėmesį, kad Nurodyme išjungti energetikos įrenginį teisingai nurodyta Taisyklių 32 punkto nuostata, jog pradėti eksploatuoti degalinės technologinius įrenginius galima tik esant pasirašytam statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktui, todėl panaikinus šį aktą, UAB „Paribys“ teigimu, paaiškėjo, kad degalinės eksploatavimas yra neteisėtas ir privalo būti uždraustas. Nurodo STR 1.11.01:2002 2 punktą ir pažymi, kad nustačius, jog degalinės technologiniai įrenginiai eksploatuojami nepripažinus jų tinkamais naudoti arba statomi neturint tam reikiamų statybą leidžiančių aktų, negalima spręsti, jog jie yra saugūs aplinkai, žmonių sveikatai ar gyvybei. Mano, kad Inspekcija, būdama atsakinga už energetikos įrenginių eksploatavimo saugumo užtikrinimą, negalėjo ignoruoti grėsmės ir privalėjo nedelsiant pareikalauti, kad neteisėta ir pavojinga degalinės įrenginių eksploatacija būtų skubiai sustabdyta. Pabrėžia, kad teismas, vertindamas tokius Inspekcijos sprendimus, privalėjo atsižvelgti į ginamų interesų svarbą. Mano, kad privatus UAB „Ecoil“ interesas (finansinis suinteresuotumas degalinės naudojimu) neturėjo būti iškeliamas aukščiau nei aplinkos bei žmonių sveikatos ir gyvybės saugumas (viešasis interesas). Nurodo ABTĮ 14 straipsnį, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių, susijusių su degalinės saugumu, teisinė kvalifikacija yra baigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Daro išvadą, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog Inspekcija, pasirėmusi prejudicinę galią turinčiomis faktinėmis aplinkybėmis, pažeidė savo kompetencijos ribas. Mano, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo buvo panaikintas degalinės pripažinimo tinkama naudoti aktas, turėjo būti atkurta padėtis, buvusi iki teisės pažeidimo. Nurodo Nuostatų 6.5, 12.5 punktus, ABTĮ 92 straipsnį ir pažymi, kad vien priimtu sprendimu panaikinus degalinės pripažinimo tinkama naudoti aktą, jis tapo negaliojančiu, tačiau iki jo priėmimo buvusi teisinė padėtis automatiškai atkurta nebuvo, t. y. automatiškai nebuvo nutraukta degalinės eksploatacija, nebuvo panaikintas neteisėtas aktas. Todėl akto panaikinimu, UAB „Paribys“ manymu, teisėtai pasirūpino pats jį priėmęs viešojo administravimo subjektas. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-161/2005 nebuvo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, visais atvejais draudžianti institucijai pačiai panaikinti savo administracinį sprendimą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus administracinėse bylose Nr. A556-101/2010, A822-1011/2009, A143-896/2009, A756-903/2009, A822-1106/2009, A438-729/2008, kuriose pripažinta viešojo administravimo subjektų teisė sudaryti taikos sutartis. Mano, kad teisingumui įvykdyti byloje gali būti vadovaujamasi įstatymo analogija bei bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, teisingumo, protingumo kriterijais. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti Inspekcijos viršininko teisę pačiam panaikinti žinomai neteisėtą aktą, nes administraciniams teismams taikant taikos sutarties institutą valstybinio administravimo subjektui, kaip ginčo šaliai, suteikiama teisė atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų, taip pat pripažinti visus ar dalį kitos šalies reikalavimų, be kita ko, susitariant dėl ginčo objektu esančio individualaus administracinio akto panaikinimo. Nurodo Energetikos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir daro išvadą, kad, vykdydama minėto įstatymo nuostatas, Inspekcija neturi teisės remtis kokiais nors formalumais, atsisakydama apriboti saugumo reikalavimų neatitinkančios degalinės veiklą. Teigia, kad teismui pripažinus, jog Įsakymo ir Nutarimo priėmimo metu degalinė privalėjo atitikti Taisyklių reikalavimus, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Taisyklių 29 punktas netaikytinas. Pažymi, kad teismas, pažeisdamas ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį, nemotyvavo, dėl kokių priežasčių atsakovas negalėjo taikyti statybos teisinius santykius reguliuojančių normų, kurias normas jis taikė netinkamai. Mano, kad atsakovas, žinodamas, jog aktas priimtas pažeidžiant teisės normas, neprivalėjo laukti, kol kitos institucijos imsis spręsti akto pripažinimo negaliojančiu klausimą, nes tokia pozicija būtų vertintina kaip aplaidumas ir vengimas atlikti teisės aktais pavestas funkcijas bei užtikrinti elektrotechnikos įrenginių saugumo priežiūrą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 150-155, III t.) prašo apeliacinį skundą tenkinti – pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Paaiškina, kad, priimdama Įsakymą ir Nurodymą, Inspekcija ne tik vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje patvirtintomis faktinėmis aplinkybėmis, bet ir kitais būdais gauta informacija bei visapusišku situacijos, susiklostysiančios po akto panaikinimo vertinimu. Teigia, kad vien ta aplinkybė, jog energetikos įrenginys įrengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, patvirtina, jog yra reali grėsmė avarijai ar kitokiems neigiamiems padariniams atsirasti. Nurodo Nuostatų 7.3 punktą ir pažymi, kad Inspekcija turėjo teisę stabdyti įrenginių veikimą, kai nustatomos aplinkybės, patvirtinančios avarijos ar kitų neigiamų padarinių grėsmę ar atsiradimo galimybę. Teigia, kad Energetikos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje numatytos Inspekcijos funkcijos yra susijusios su prevenciniais Inspekcijos veiksmais, kurių ji ir ėmėsi, turėdama pakankamai duomenų apie teisės aktų pažeidimus pareiškėjo degalinėje. Atkreipia dėmesį, kad degalinėje įvykęs dujų nuotėkis, dėl kurio buvo atkastas rezervuaras, patvirtina, jog energetikos įrenginys nėra saugus, yra akivaizdi grėsmė, kad pakartotinis dujų nuotėkis ir kiti neigiami padariniai gali atsirasti. Pažymi, kad teismas nevertino situacijos, kuri egzistuotų, jei Inspekcijos ginčijami aktai, ypač Įsakymas, panaikinantis aktą-pažymą, liktų galioti. Nurodo ABTĮ 14 straipsnį ir pažymi, kad Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi teisės pakeisti ar kitaip aiškinti faktinių aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pabrėžia, kad Inspekcijos viršininkui priimant Įsakymą buvo atsižvelgta ne tik į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą bei Inspekcijos nustatytas aplinkybes, tikrinant degalinės veiklą, bet ir į faktinę situaciją, kuri susiklostytų, jeigu Inspekcijos aktas-pažyma liktų galioti. Pažymi, kad, įvertinus statybos užbaigimo procedūros tvarką, buvo akivaizdu, jog tik panaikinus aktą iki pažeidimo buvusi padėtis būtų atkurta. Atkreipia dėmesį, kad Inspekcija statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka dalyvauja statybos užbaigimo procedūrose.
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB „Ecoil“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 157-161, III t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo Nuostatų 7.3 punktą, pagal kurį atsakovas turi teisę reikalauti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys nedelsdami išjungtų energetikos įrenginius, tik jeigu rasta pažeidimų, dėl kurių gali įvykti avarija, sutrikimas, kilti gaisras ar grėsmė aplinkai, turtui, žmonių sveikatai arba gyvybei. Teigia, kad šiuo atveju jokių pažeidimų nebuvo, kadangi atsakovui buvo pateikta eksperto išvada, atsakovo pareigūnai faktinių duomenų patikrinimo akte jokių pažeidimų neužfiksavo. Mano, kad UAB „Paribys“ pateikia tik deklaratyvius teiginius, iš esmės nurodydamas tik vieną argumentą dėl degalinės tariamos grėsmės – panaikinto degalinės 2006 m. gruodžio 11 d. pripažinimo tinkama naudoti akto. Atkreipia dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojantį Statybos įstatymą toks aktas eksploatuojant degalinę nėra privalomas, todėl tokio akto nebuvimas, pareiškėjo manymu, negali reikšti degalinės tariamo pavojaus aplinkiniams. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas panaikinti aktą buvo paskelbtas 2010 m. rugsėjo 17 d., tačiau tik praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams atsakovas pateikė Nurodymą. Teigia, kad teismas patvirtino, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimas, priimtas statybos srityje priimto administracinio akto, priimto ilgame statybos procese ir jos užbaigime, negali būti siejamas ir lyginamas su staiga atsirandančiomis ypatingo pobūdžio aplinkybėmis, dėl kurių atsakovas galėtų pasinaudoti savo teise įpareigoti nedelsiant išjungti energetikos įrenginį. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas neskundė teismo sprendimo. Mano, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Nurodo, kad atsakovui nėra pavesta kontroliuoti statybos užbaigimo proceso teisėtumą ir priimti dėl to sprendimą. Atkreipia dėmesį, jog Nurodymas buvo grindžiamas kitu neteisėtu atsakovo 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1V-11 pripažinti netekusiu galios 2006 m. liepos 1 d. aktą-pažymą Nr. 767. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu panaikino tik degalinės 2006 m. gruodžio 11 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir neįpareigojo Inspekciją panaikinti 2006 m. liepos 1 d. dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr. 767. Daro išvadą, kad degalinės dujų įrenginiai buvo 2006 m. liepos 1 d. patikrinti ir nenustatyta jokių pažeidimų dar prieš 2006 m. gruodžio 11 d. išduodant degalinės pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Pažymi, kad nei atsakovas, nei UAB „Paribys“ neįrodė, kaip vėliau panaikintas aktas gali nulemti prieš tai priimto akto negaliojimą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1408/2006 ir pabrėžia, kad viešojoje teisėje dominuoja specialaus leidimo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2011-02-04 nurodymo Nr. 13, kuriuo nurodyta nedelsiant išjungti UAB „Ecoil“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naftos produktų ir suskystintų dujų technologinius energetikos įrenginius, ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2011-02-03 įsakymo Nr. 1V–11, kuriuo pripažintas netekusiu galios Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2006 m. liepos 1 d. dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma Nr. 767, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl Inspekcijos 2011-02-04 nurodymo Nr. 13 panaikinimo.
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (2002 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. IX–884 redakcija) 18 straipsnyje apibrėžtas Inspekcijos administracinis teisinis statusas. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-04-10 įsakymu Nr. 1–32, 7.3 punkte nustatyta, kad Inspekcijos valstybės tarnautojams, vykdantiems valstybinę energetikos kontrolę, suteikiama teisė reikalauti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys nedelsdami išjungtų energetikos įrenginius, jeigu rasta pažeidimų, dėl kurių gali įvykti avarija, sutrikimas, kilti gaisras ar grėsmė aplinkai, turtui, žmonių sveikatai arba gyvybei. Taigi šioje nuostatoje (normos hipotezėje) aiškiai ir tiksliai nurodytos aplinkybės (sąlygos), kurioms atsiradus įgalioti Inspekcijos valstybės tarnautojai turi teisę reikalauti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys nedelsdami išjungtų energetikos įrenginius. Tuo tarpu atsakovas ginčijamame nurodyme išjungti energetikos įrenginius kaip patikrinimo metu rastus pažeidimus nurodo tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822–893/2010 panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006-12-11 degalinės su plovykla (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4–2585, Degalinių eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-04-16 įsakymu Nr. 1–37, 32 punktą (pradėti eksploatuoti degalinės technologinius įrenginius galima tik esant pasirašytam statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktui ir potencialiai pavojingus degalinės įrenginius užregistravus Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre (Taisyklių priedo 2, 3, 6, 31 ir 32 punktai). Informacija apie degalinės įrenginių darbo pradžią turi būti įrašyta į degalinės įrenginių priežiūros žurnalą) ir tai, kad Inspekcijos viršininkas 2011-02-03 įsakymu Nr. 1V–11 pripažino netekusiu galios Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2006 m. liepos 1 d. dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr. 767. Pažymėtina, jog pastaroji aktas-pažyma susijusi tik su požemine suskystintų dujų talpykla ir dujų išdavimo kolonėle, t. y. skirta tik suskystintų dujų degalinei.
Tarp anksčiau minėtos normos (7.3 punkto) hipotezėje išvardintų sąlygų, suponuojančių elgesio taisyklės taikymą, tokios aplinkybės kaip statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ir/ar dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos panaikinimas, nėra nurodytos. Teisėjų kolegijos nuomone, normos taikymas yra sąlygojama ypatingo pobūdžio aplinkybių (reali grėsmė, jog gali įvykti avarija, sutrikimas, kilti gaisras ar grėsmė aplinkai, turtui, žmonių sveikatai arba gyvybei). Tai reiškia, jog Nuostatų 7.3 punkto prasme nurodyme nėra fiksuota jokių pažeidimų, sąlygojančių šiame punkte įtvirtintos nuostatos taikymą. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Inspekcija 2011-02-04 ginčijamame sprendime ar kituose savo dokumentuose nenustatė, kad degalinėje yra rasta pažeidimų, dėl kurių gali įvykti avarija, sutrikimas, kilti gaisras ar grėsmė aplinkai, turtui, žmonių sveikatai ar gyvybei, todėl neturėjo faktinio pagrindo priimti ginčijamą sprendimą ir įgyvendinti savo kompetenciją, nustatytą Nuostatų 7.3 punkte ir Energetikos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte (kontroliuoti energetikos įrenginių techninę saugą).
Be to, pagal 2012 m. vasario 14 d. statybos užbaigimo aktą (pastatas – degalinė su plovykla, paskirtis – prekybos, kategorija – neypatingas statinys nauja statyba (5.1 punktas), kiti statiniai (inžineriniai) – stoginė, paskirtis – kita (degalinės), kategorija – neypatingas statinys, nauja statyba (5.2 punktas), kiti statiniai (inžineriniai) – degalinės technologinė įranga (dvi kuro kolonėlės, požeminis suskystinto kuro rezervuaras), kategorija neypatingas statinys, nauja statyba (5.3 punktas), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo aikštelė, paskirtis – kiemo statiniai, kategorija – neypatingas statinys, nauja statyba (5.4 punktas)), Statybos užbaigimo komisija nusprendė, jog statinių, nurodytų šio akto 5 punkte, statyba baigta. Taigi degalinės pastatai ir technologinė įranga (dvi kuro kolonėlės, požeminis suskystinto kuro rezervuaras), išskyrus dujų kolonėlę ir talpyklą, pripažinti baigtais statyti.
Dėl Inspekcijos viršininko 2011-02-03 įsakymo Nr. 1V–11 panaikinimo.
Nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, nustatantis viešojo administravimo principus, bendruosius viešojo administravimo institucijų veiklos pagrindus ir pan., nei ir kiti įstatymai nenumato viešojo administravimo institucijos teisės panaikinti savo priimtą administracinį sprendimą, suteikusį asmeniui tam tikras teises. Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, jog institucija pati negali panaikinti savo priimto administracinio sprendimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-161/2005, 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas - ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto (sveikatos apsaugos ministro) atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756–35/2010).
Be to, statybos užbaigimo faktą konstatuoja statybos užbaigimo komisija (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1–828 patvirtinto statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010 "Statybos užbaigimas" 11-1 punktas), į kurios sudėtį įeina ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos įgaliotas atstovas. Minėto reglamento 1 priedo „Komisijos kompetencija“ 16 punkte reglamentuotos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovo funkcijos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimas ginčijamu atveju statytojui sukelia tokias pasekmes, kad statybos procesas nėra užbaigtas ir statytojas, jeigu tai yra privaloma, turi imtis veiksmų, įgyvendinančių statybos proceso privalomus reikalavimus, o vykdant šiuos reikalavimus kompetentingos institucijos spręs, ar 2006-07-01 pažyma gali būti vertinama kaip dokumentas, nurodytas Degalinių eksploatavimo taisyklių 29 punkte, ar turi būti išduotas naujas dokumentas, taip pat bus sprendžiami kiti klausimai, susiję su degalinės eksploatavimo ir statybos užbaigimo procesu pagal šiuo metu galiojančią tvarką.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Paribys“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.