Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui D. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas D. A. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovui apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (35 b. l.). Prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar bylos nagrinėjimą atidėti negautas. Ieškovės atstovas prašo priimti sprendimą už akių. Kadangi yra visos įstatyme numatytos sąlygos (CPK 246 str. 2 d., 285 str. 1 d.), byloje priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei A. C. ir atsakovui D. A. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį trijų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (6-7 b. l.). Minėtame bute, patalpa, pažymėta indeksu 55-2 yra 11,45 kv. m. kambarys, 55-4 yra 17,49 kv. m. kambarys, 55-5 yra 17,19 kv. m. kambarys, 55-3 yra 2,92 kv. m. balkonas, 55-1 yra 12,64 kv. m. koridorius –virtuvė, 55-6 yra 2,05 kv. m. vonia, 55-7 yra 1,19 kv. m. tualetas (10 b. l.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nori atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi atsakovas savo turto dalimi nesirūpina. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas tik dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant ieškovei du kambarius po 11,45 kv. m. pažymėtą plane 55-2, ir 17,19 kv. m. kambarį, pažymėtą 55-4, 2,92 kv. m. balkoną, pažymėtą 55-3, o atsakovui vieną kambarį 17,19 kv. m. kambarį, pažymėtą 55-5 bei koridorių-virtuvę, vonią tualetą, rūsį priteisti bendram naudojimui lygiomis dalimis. LR CK 4.80 str. 2 d. nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai (pavyzdžiui, daikto techninės būklės esminio pablogėjimo, meninės vertės esminio sumažėjimo ir pan. atvejais). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad butas iš principo nėra nedalus daiktas, todėl atidalijimo atveju esminę reikšmę turi CK 4.80 str. 2 d. nurodytas kriterijus – daikto padalijimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis Nr. 3K-3-260/2009). Iš suformuluoto ieškovės reikalavimo matyti, kad ieškovė prašo jai priteisti du kambarius ir lygiomis dalimis bendro naudojimo patalpas, t. y. tualetą, vonią, koridorių virtuvę ir kt., o atsakovui vieną kambarį, neprašant suformuoti atskiro nuosavybės teisės objekto. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprašo suformuoti atskiro nuosavybės teisių objekto, o prašo tik priteisti jai ir atsakovui kambarius, balkoną ir t. t., todėl toks ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas ir suprantamas kaip reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra. Be to, ieškovė prašydama priteisti jai kambarius nepateikė jokio projekto atitinkančio Statybos techninio reglamento reikalavimus, kuriame būtų nurodyta kaip ieškovė planuoja įgyvendinti buto padalijimą, nurodytas buto perplanavimas, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, kad toks padalijimo būdas nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog dėl minėtų trūkumų yra negalimas buto atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės ieškovės prašomu būdu. Kadangi ginčo objektas yra butas, todėl norint suformuoti kelis atskirus butus yra reikalinga parengti buto rekonstrukcijos projektą, pagal kurį vienas butas galėtų būti rekonstruojamas į kelis atskirus butus, atitinkančius Statybos techninio reglamento reikalavimus, bei atitinkami projektiniai sprendiniai turėtų būti nurodyti Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Tuo tarpu, šiuo metu pagal ieškovės prašomą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikalavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus galėtų būti nustatyta tik naudojimosi ginčo butu tvarka. Tačiau teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl naudojimosi būti tvarkos nustatymo, minėto klausimo nenagrinėja.

Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad teikiamas atidalijimo variantas turi būti procedūriškai ir techniškai priimtinas (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), taip pat laikomasi Statybos įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo, atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių.

Kadangi šalys nepateikė tinkamai parengto, t.y. atitinkančio teisės aktų reikalavimus, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projekto, teismas neturi pagrindo padalinti ginčo turto natūra. Kaip minėta, CK 4.80 str. 2 d. yra nustatyta, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Kadangi teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo ir byloje nėra duomenų apie ieškovės siūlomą atsakovui kompensaciją ir atsakovo sutikimo ar nesutikimo dėl kompensacijos gavimo, buto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, priteisint atsakovui kompensaciją, teismo nuomone, piniginės kompensacijos priteisimas vienai iš šalių be jos sutikimo neatitiktų CK 4.80 str. 2 d. nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, ir tai būtų vertinamas kaip jos nuosavybės teisių pažeidimas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo, todėl ieškinys atmestinas.

Kadangi ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovės, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš ieškovės (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,32 Eur (keturis eurus 32 euro ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.