- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- A2.6.-16875-935/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-16219-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- E. M.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. 2015 m. rugsėjo 16 d., apie 19.00 val., Totorių g. 19, Vilniuje, vairuodama automobilį Suzuki Ignis, v. n. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Nissan Qashqai, v. n. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Šiais veiksmais E. M. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu E. M. prisipažino padariusi pažeidimus. Ji paaiškino, jog Totorių gatvėje ji bandė pastatyti savo automobilį, tačiau to padaryti nepavyko. Išvažiuojant jai pasignalizavo kitas automobilis, ji pagalvojo, kad tokiu būdu buvo raginama paskubėti. Nuvažiavus į kitą vietą, prie jos privažiavo kitas automobilis, kurio vairuotoja pasakė, kad buvo kliudytas automobilis. E. M. grįžo į Totorių g., apžiūrėjo kita automobilį, tačiau tai darė neatidžiai ir nuėjo, savo automobilio neapžiūrėjo, kadangi jis ir taip yra kažkiek pažeistas. Dėl pažeidimų padarymo gailisi.
Tyrimo metu E. M. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 16 d., apie 19.10 val., parkavosi su automobiliu Suzuki Ignis, v. n. (duomenys neskelbtini) Torių g. Matydama, kad vietos pastatyti automobilį tarp dviejų automobilių neužtenka, nuvažiavo į kitą parkavimosi vietą. Prie jos priėjo moteris ir pasakė, kad iškvies policiją, nes E. M. besiparkuodama atsitrenkė į kitą automobilį, kuris net pajudėjo nuo smūgio. E. M. jokio smūgio nepajuto, nuėjo apžiūrėti Nissan automobilio, ant jo jokių apgadinimų nerado, todėl pamanė, kad jokio eismo įvykio neįvyko. (b. l. 11)
Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo faktą, taip pat E. M. kaltę, įrodo byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 1)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. 19.18 val. buvo gautas pranešimas, jog pranešėja matė, kaip automobilis, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris, apgadino stovintį automobilį Nissan Qashqai, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. (b. l. 6)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 16 d., apie 19.18 val., buvo gautas pranešimas, jog Totorių g. 19 įvyko eismo įvykis, iš kurio kaltininkas pasišalino. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnai rado apgadintą automobilį Nissan Qashqai, v. n. (duomenys neskelbtini) Liudytoja G. J. policijos pareigūnams paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 16 d., apie 19.00 val., važiavo automobiliu Totorių g. ir pastebėjo, kaip ties Totorių g. 19 automobilio Suzuki, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotoja parkuodamasi atbula atsitrenkė į stovintį automobilį Nissan Qashqai, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio pariedėjo atgal. Suzuki automobilio vairuotoja pasišalino iš eismo įvykio vietos. Liudytoja pasivijo Suzuki automobilio vairuotoją ir jai nurodė, kad ji atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Suzuki automobilio vairuotoja atsakė, kad jokio automobilio nekliudė, užrakino savo mašiną ir nuėjo. Pamatavus apgadinimų aukščius ant automobilių, jie sutapo. Taip pat policijos pareigūnai prie automobilio Nissan Qashqai priekinio bamperio rado pasišalinusio automobilio Suzuki nuolaužas. (b. l. 5)
Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės bei įvykio metu automobiliui Suzuki Ignis, v. n. (duomenys neskelbtini) ir automobiliui Nissan Qashqai, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai, jų aukščiai. (b. l. 7-8)
Liudytoja G. J. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugsėjo 16 d., apie 19.00 val., važiavo automobiliu Totorių g. ir pamatė, kaip Totorių g. 19 besiparkuodamas automobilis Suzuki, v. n. (duomenys neskelbtini) atsirėmė į automobilį Nissan Qashqai, v. n. (duomenys neskelbtini) G. J. pasivijo Suzuki automobilio vairuotoją ir jai pasakė, kad ji apgadino Nissan Qashqai automobilį, tačiau Suzuki automobilio vairuotoja nurodė, kad jokio automobilio neapgadino, užrakino savo automobilį ir nuėjo. (b. l. 9)
Nukentėjusioji S. G. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 16 d., apie 17.10 val., pastatė automobilį Nissan Qashqai, v. n. (duomenys neskelbtini) Totorių g. Apie 19.40 val. buvo nuėjusi prie automobilio ir rado policijos raštelį apie eismo įvykį. Apžiūrėjusi automobilį pamatė, kad įtrūkęs priekinis bamperis, apgadintas priekinis valstybinis numeris. (b. l. 10)
Iš fotolentelių matyti, kad automobiliui Suzuki, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis 0,5-0,67 m aukštyje, automobiliui Nissan Qashqai, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis 0,45-0,65 m aukštyje, įlenktas valstybinis numeris, apgadintas valstybinio numerio rėmelio kairės pusės šonas. Įvykio vietoje užfiksuoti dažų likučiai nuo automobilio Suzuki, v. n. (duomenys neskelbtini) prie automobilio Nissan Qashqai, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad E. M. 2015 m. rugsėjo 16 d., apie 19.00 val., Totorių g. 19, Vilniuje, vairuodama automobilį Suzuki Ignis, v. n. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Nissan Qashqai, v. n. (duomenys neskelbtini) abu automobilius apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y., padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, todėl pažeidėja yra baustina.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.
Pati administracinėn atsakomybėn traukiama E. M. neneigė buvusi eismo įvykio vietoje ir nurodė, kad parkavosi tarp dviejų automobilių. Liudytoja G. J. paliudijo, jog matė kontaktą tarp automobilių Suzuki ir Nissan Qashqai, o S. G. patvirtino, jog rado apgadinimus ant savo automobilio Nissan Qashqai, t. y., įtrūkusį priekinį bamperį, apgadintą priekinį valstybinį numerį. Taip pat pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo faktą patvirtina ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame buvo užfiksuoti automobilių Suzuki ir Nissan Qashqai apgadinimai, kurie pagal aukštį tarpusavyje sutampa, fotolentelės, kuriuose užfiksuoti automobilių Suzuki ir Nissan Qashqai apgadinimai, eismo įvykio schemoje užfiksuoti duomenys. Byloje esantys duomenys vienas kitą papildo, prieštaravimų tarp jų nenustatyta, todėl jie laikytini įrodymais, patvirtinančiais E. M. kaltę padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.
Administracinėn atsakomybėn traukiama E. M. nurodė, kad apžiūrėjo automobilį Nissan Qashqai, tačiau nepastebėjo jokių apgadinimų, todėl nutarė, jog jokio eismo įvykio nepadarė. Čia pastebėtina, jog E. M. nurodė, kad ji kitą automobilį apžiūrėjo neatidžiai, o savo automobilio apskritai neapžiūrėjo. Iš liudytojos G. J. paaiškinimų matyti, kad nuo kontakto tarp automobilių Nissan Qashqai net pajudėjo atgal. Ši aplinkybė leidžia konstatuoti, jog kontaktas tarp automobilių buvo pakankamai stiprus. Be to, G. J. nurodė ir tai, kad ji informavo Suzuki automobilio vairuotoją, jog ji apgadino kitą automobilį. Ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, jog iš liudytojos buvo gautas pranešimas, kad automobilis, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) apgadino kitą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog iš tikrųjų automobiliui Nissan Qashqai padaryti apgadinimai yra pakankamai nežymūs, tačiau teismas konstatuoja, jog E. M. apžiūrėdama Nissan Qashqai automobilį turėjo juos pastebėti, kadangi iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad buvo įlenktas Nissan Qashqai automobilio priekinis valstybinis numeris, įbrėžtas valstybinio numerio rėmelio kairės pusės šonas. Taip pat pastebėtina ir tai, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai nustatė, jog prie automobilio Nissan Qashqai buvo rasti automobilio Suzuki dažų likučiai. Šį faktą patvirtina ir įvykio vietoje darytos nuotraukos, vienoje iš jų matosi, kad priešais automobilio Nissan Qashqai guli sidabrinės spalvos dažų likučiai. Taigi įvertinus aptartų faktų visumą teismas konstatuoja, jog E. M. turėjo suvokti ir suvokė, jog ji pakliuvo į eismo įvykį, tačiau nesiėmė jokių teisės aktuose numatytų veiksmų, po kurių atlikimo ji būtų galėjusi iš eismo įvykio vietos išvykti. Teismui nekyla abejonių, kad E. M., žinodama, kad kitas asmuo matė, kaip ji kliudė kitą transporto priemonę, ignoravo savo pareigas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Kelių eismų taisyklių 220 punktas aiškiai reglamentuoja, ką po eismo įvykio turi daryti jo dalyviai. Minėtame Kelių eismo taisyklių punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Nagrinėjamu atveju E. M. sužinojusi iš liudytojos apie galimą eismo įvykį, privalėjo iškviesti policijos pareigūnus arba bent pranešti jiems apie šį įvykį, kaip tai numato Kelių eismo taisyklės.
Taigi teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog E. M. sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdama savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tokiu būdu ji padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
E. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji dėl pažeidimų gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.
Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į tai, kad E. M. padarė pakankamai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. vairuodama transporto priemonę, apgadino svetimą turtą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pačiu pabrėžtina, jog E. M. nuo pat pažeidimų tyrimo pradžios neneigė apgadinusi kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, su jais bendradarbiavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta nežymiai, t. y. nežymiai apgadintas priekinis bamperis, įlenktas valstybinis numeris ir deformuotas valstybinio numerio kairės pusės rėmelio šonas. Atsižvelgtina ir į tai, jog E. M. turi pakankamai ilgą vairuotojos stažą, ji yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šie pažeidimai nevertintini kaip itin šiukštūs, ji sumoka paskirtas baudas.
Įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, E. M. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra skirtinos nuobaudos – baudos. E. M. skirtinos minimalios minėtų normų sankcijose numatytos baudos.
Asmeniui, padariusiam Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privaloma administracinė nuobauda. Tuo pačiu pastebėtina, jog skiriamos nuobaudos turi būti proporcingos padarytam pažeidimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias E. M. bei jos padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, teismas konstatuoja, jog atėmus iš pažeidėjos teisę vairuoti transporto priemones tiek, kiek yra numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje ar net trumpesniam terminui, tokia nuobauda negalės būti laikoma teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Taigi vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas taiko E. M. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiria švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, t. y. netaiko teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,
nutarė:
E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.6.-16875-935/2015.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.