Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-08-19 · Byla Nr. TS-96-548/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-19
Bylos Nr.
TS-96-548/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28219-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kategorijos
Byla Nr. TS-96-548/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28219-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 19 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 67-5 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laisvės atėmimo bausmę atlieka A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį. Nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 3 metai 10 dienų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 28 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 27 d.

Anksčiau teistas.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 22 d. priėmė nutarimą Nr. 67-5 taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis atliko numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bausmės atlikimo metu padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, mokėsi 11-oje klasėje, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Komisija nutarime nurodė, jog tikimasi, kad nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. skundas dėl Komisijos 2020 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 67-5 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, kuriuo prašoma pakeisti Komisijos nutarimą – netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, jog nuteistasis laisvėje nedirbo, gyveno iš nelegaliu būdu gaunamų lėšų arba valstybinių pašalpų, atvykus į pataisos įstaigą nuteistojo nuostata į darbą buvo neigiama, jis yra išrankus darbo pobūdžiui. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nors nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, jis nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, kartais praranda savitvardą, nėra linkęs suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į kitų interesus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė. Be to, nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, yra recidyvistas. Skunde padaryta išvada, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos įmanoma jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs dalį bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2020 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 67-5 netaikyti nuteistajam A. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 67-5 taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą teistas, yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo nedirbo, gyveno iš nelegaliu būdu gaunamų lėšų arba valstybinių pašalpų, atvykus į pataisos įstaigą jo nuostata į darbą buvo neigiama, yra išrankus darbo pobūdžiui, šiuo metu nedirba dėl sveikatos būklės, gyvena iš artimųjų siunčiamų pinigų, finansinių įsipareigojimų nedengė. Po lygtinio paleidimo nuteistasis būtų bedarbis. Nuteistasis kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, nors jis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Nuteistojo savivertė – vidutinė, tam tikrų situacijų metu jam gali pritrūkti pasitikėjimo savo jėgomis, tačiau jis savo atžvilgiu yra gana kritiškas, save analizuoti geba ne visose situacijose. Nors nuteistasis nurodo, jog nėra savimi patenkintas, tačiau šiuo metu nenumato, ką reiktų savyje keisti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, jo situacijos analizė – paviršutiniška, buitinio lygmens, nes jis yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Pats nuteistasis pripažįsta, jog dažnai pasirinkdavo netinkamas problemų sprendimo strategijas, nes susikoncentruodavo tik į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Be to, nuteistasis jo atžvilgiu taikomą priežiūrą vertina kaip baudžiantį procesą be jokios naudos jam pačiam, jis nėra linkęs suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į kitų interesus. Pagal „OASys“ metodiką A. U. nustatyta artima aukštai – 90 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 47 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamam elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai: teistumai; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; emocinė gerovė; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2020 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 67-5 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam A. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. skundą tenkinti.

Pakeisti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 67-5 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam A. U. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis