- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- 2-691-810/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00489-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Pareiškėjas
- J. B., R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
dalyvaujant pareiškėjams J. B. ir R. S., jų atstovei adv. padėjėjai Ingridai Paliukaitei, suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir R. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai J. B. ir R. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai, prašydami paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. B. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: pareiškėjų tėvai S. B. ir A. B. santuokos metu įgijo gyvenamąjį namą bei kiemo statinius, (duomenys neskelbtini) mirus A. B., jo sutuoktinė S. B. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė faktiškai pradėjusi valdyti ½ dalį gyvenamojo namo bei kiemo statinių, t. y. liko gyventi name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi namu – atliko aktyvius veiksmus, įgyvendindama teisę į palikimą. Po motinos S. B. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjai priėmė jos palikimą, kreipdamiesi į Kauno m. 9 ąjį notaro biurą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai R. S. ir J. B. bei jų atstovė adv. padėjėja Ingrida Paliukaitė prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjui įrodžius aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo pareiškimą, neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjų J. B. ir R. S. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad S. B. ir A. B. - pareiškėjų tėvai, buvę sutuoktiniai (b. l. 14). Pareiškėjų tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 10). A. B. po mirties testamento nepaliko, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (b. l. 26). Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 32) matyti, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. B. (b. l. 34). S. B. mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 11). S. B. palikimą priėmė sūnus J. B. ir dukra R. S. (b. l. 12, 13). Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties gyvenamajame name liko gyventi, visus mokesčius mokėjo, minėtą nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savu šiuo metu jau mirusi motina S. B., taip pat patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. K., nurodžiusi, jog S. B. po sutuoktinio A. B. mirties liko gyventi tame pačiame name (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi kaip savu, mokėjo mokesčius, taip pat dirbo ūkio darbus.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. B. testamento nepaliko, jo sutuoktinė S. B. iš karto po palikėjo A. B. mirties priėmė jo palikimą, nes nekilnojamuoju turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo kaip savo, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties. A. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių. CK 5.50 str. 1 d. yra įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad S. B. mirusio sutuoktinio A. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.).
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.