Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokurorės Stefos Dalios Ramanauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 1 dalis),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju D. A. metu, tyčia su beisbolo lazda sudavė D. A. vieną kartą į galvos sritį ir vieną kartą į kairįjį šoną, taip padarydamas D. A. odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva aplinkui galvoje kairėje pakaušio srityje, odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkūnės srityse, nugaros kairėje pusėje poodinę kraujosruvą ir taip sukėlė D. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Kaltinamasis R. J. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., jis nuvykau aplankyti mamos D. J., gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini). Jis kartu su mama, jos sugyventiniu V. J., L. A. ir jo drauge V. M. sėdėjo prie stalo. Praėjus valandai laiko prie jų prisijungė mamos brolis D. A.. Jis atvažiavo stipriai išgėręs, svirduliavo, atsitrenkė su galva į duris, o, prisėdęs prie stalo, toliau vartojo alkoholinius gėrimus ir priekabiai bendravo su juo. Jam nusprendus išvykti namo, prie buto durų atsisveikinant su mama, prie jo priėjo D. A. ir vėl pradėjo priekabiai bendrauti. Jis pastarajam nurodė jo netrukdyti ir D. A. grįžo prie stalo, o mama jį palydėjo iki automobilio, stovėjusio netoli namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jam atsisveikinant su mama, pastebėjo, kad link jų eina grėsmingai nusiteikęs dėdė, nes pastarasis ėjo greitu žingsniu, gniaužė kumščius, dėl to jis pradėjo trauktis atbulomis ir, užkliuvęs už savo kojos, nukrito ant žemės ant nugaros, o D. A. užgriuvo ant jo. Jam bandant nustumti D. A. nuo savęs, pastarasis jam įkando į dešinės rankos vidurinįjį pirštą ir sudavė dešinės rankos kumščiu į veidą, dėl to jam pradėjo bėgti kraujas iš lūpos, nosies, kraujavo pirštas. D. A. tai pastebėjęs, jį paleido, atsitraukė ir grįžo atgal į butą. Jis priėjo prie mamos ir pradėjo ją raminti, o tuo metu visi bute buvę asmenys išėjo į lauką. Po kelių minučių jis pamatė, kad iš namo išeina D. A., pastarasis vėl buvo grėsmingai nusiteikęs ir artėjo prie jo, todėl jis būdamas išsigandęs, nes D. A. gerokai už jį didesnis, nusprendė D. A. pagąsdinti ir išsitraukė automobilyje buvusią beisbolo lazdą. D. A. į tai, kad jis išsitraukė beisbolo lazdą, nesureagavo, todėl, pamatęs, kad D. A. vėl nori jam trenkti, trenkė pastarajam beisbolo lazda. Jis įvykio metu D. A. sudavė du kartus beisbolo lazda. Kur tiksliai sudavė, nepamena. Jis supranta, kad tai nebuvo savigyna, su beisbolo lazda galėjo stipriai sužaloti D. A., tačiau buvo piktas dėl D. A. elgesio, todėl pastarajam sudavė. Gailisi dėl tokių veiksmų (b. l. 34-36, 46-47, 53-54, t. 2).

4. Be kaltinamojo R. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, grindžiamas šiais įrodymais:

5. Nukentėjusysis D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., jis atvyko pas savo seserį, gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Ten jis susiginčijo su sesers sūnumi R. J. ir jie lauke susistumdė, parvirto ant žemės. Grumtynių metu R. J. kišo pirštus jam į burną, plėšė skruostą, todėl jis gindamasis įkando pastarajam į pirštą. R. J. suplėšė jo marškinėlius, nuplėšė ant kaklo kabėjusį pakabuką. Po to iš namų atbėgo sesuo ir juos išskyrė. Jam atsistojus, R. J. iš savo automobilio bagažinės išsitraukė beisbolo lazdą ir ja sudavė jam vieną kartą į galvos sritį ir vieną kartą į kairės pusės šoną. Po suduotų smūgių jis juto skausmą, todėl (duomenys neskelbtini) nuvyko į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai atlikti. Su R. J. susitaikė, šis jo atsiprašė ir jie susitarė, kad R. J. jam atlygins 1 000 Eur žalą iki (duomenys neskelbtini), mokėdamas lygiomis dalimis po 111,11 Eur per mėnesį. R. J. padarytą žalą atlygino tik atnaujinus nutrauktą ikiteisminį tyrimą, t. y. (duomenys neskelbtini) Civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų R. J. neturi (b. l. 1-10, 43-44, 46-48, t. 1).

6. Liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), pirmąją (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., ji kartu su sugyventiniu D. A. nuvažiavo pas jo seserį. Bevakarojant D. A. ėmė ginčytis su sūnėnu R. J.. Po to jie išėjo į lauką, ėmė rėkauti. Ji išėjo į lauką ir pamatė link savo automobilio einantį R. J.. Ji matė, kaip R. J. iš bagažinės išsitraukė beisbolo lazdą, laikydamas ją iškėlęs rankoje šaukė D. A. „ateik čia“ ir sudavė besiartinančiam D. A. vieną kartą į galvą ir dar du kartus kažkur kitur, tikslios šių smūgių vietos ji nematė. D. A. R. J. nesudavė nė karto, tik stengėsi išvengti smūgių. Tuomet visi kieme buvo asmenys puolė jų išskirti. Ji su D. A. grįžo namo, matė, kad D. A. marškinėliai suplėšyti, jis pasigedo auksinės grandinėlės, kurią nešiojo ant kaklo. D. A. jai parodė, kad jo kairysis šonas yra sumuštas, matėsi paraudimas, taip pat parodė guzą viršugalvyje, jo kairioji ranka, ties dilbiu, alkūne buvo apibraižyta (b. l. 95-97, t. 1).

7. Liudytojas L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) val., jis kartu su drauge V. M. buvau pas jo mamą D. J., adresu (duomenys neskelbtini), ir šventė (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo brolis R. J. ir mamos sugyventinis V. J.. Jiems besėdint prie stalo, atvažiavo mamos brolis D. A. su drauge L. D. A. kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo sulėtinti, todėl jis suprato, kad pastarasis atvyko išgėręs alkoholio. Praėjus apie pusvalandžiui nuo D. A. atvykimo, jam pasidarė bloga, pradėjo skaudėti galvą, todėl jis nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė. Gulėdamas jis girdėjo, kad D. A. konfliktavo su R. J.. Po to jis išgirdo R. J. sakant, jog šis išeina ir girdėjo, kaip pastarasis atsistojo ir išėjo į virtuvę, paskui – lauk. Jis girdėjo, kad paskui R. J. taip pat išėjo mama, po to – D. A. ir visi kiti. Pro atvirą kambario, kuriame gulėjo, išeinančio į kiemo pusę, langą jis išgirdo, kaip D. A. lauke šaukė ant R. J., girdėjo, kaip jie nubėgo tolyn, ir išgirdo, jog mama šaukia paleisti R. J.. Po 5-10 min. išgirdo šaukiančias V. M. ir mamą, todėl jis išbėgo į lauką ir pamatė, jog prie R. J. automobilio dešinės pusės galinio rato guli D. A. ir R. J.. Jis nežino, ar R. J. turėjo beisbolo lazdą, jos nematė, taip pat nematė, ar R. J. sudavė D. A. beisbolo lazda (b. l. 103-105, t. 1).

8. Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., jai būnant sugyventinio L. A. mamos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko pastarosios brolis D. A. su L. B.. Jie atrodė neblaivūs. Namuose taip pat buvo L. A. brolis R. J. ir patėvis V. J.. Jiems besėdint prie stalo D. A. susiginčijo su R. J.. Po to R. J., matydamas, kad D. A. nepavyksta nuraminti, pasakė, kad išvažiuoja ir išėjo, o D. A. išbėgo paskui jį, šaukdamas, jog pastarasis pamiršo kiaušinį. Ji su L. B. nuėjo parūkyti į kitą namo pusę. Joms berūkant, išgirdo, kaip D. J. sušuko, todėl ji nubėgo ten, iš kur išgirdo šauksmą ir pamatė nuo konteinerių pusės pareinantį R. J.. Pastarojo dešinės rankos vidurinis pirštas buvo pasruvęs krauju. R. J. sakė, kad D. A. perkando jam pirštą. D. A. nuėjo D. J. namų link, o po to vėl išėjo į lauką šūkaudamas necenzūriniais žodžiais. Tada R. J. ištraukė iš bagažinės beisbolo lazdą. Ji nematė, kaip R. J. sudavė D. A. beisbolo lazda, tačiau matė juos gulinčius ant žemės. Tuomet ji čiupo D. A. už marškinėlių ir norėjo jį pakelti, tačiau suplėšė marškinėlius, todėl po to čiupo jam už pečių.

9. Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. ji grįžo namo iš darbo. Namuose buvo sugyventinis V. J. ir jos sūnūs L. A. ir R. J.. Jie sėdo prie stalo švęsti (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) val. į namus atvyko jos brolis D. A. su drauge L. D. A. buvo neblaivus. Besėdint prie stalo, tarp D. A. ir R. J. kilo konfliktas. R. J. pasakė, kad išeina ir išėjo į lauką, o D. A. išėjo jam iš paskos. Ji išėjo paskui R. J. ir D. A.. Ji matė, jog D. A. nusivijo R. J. iki sankryžos, ranka sugriebė R. J. už striukės, jie pargriuvo ant žemės. Matė, kad D. A. sudavė R. J. ne mažiau kaip penkis kartus. Jai bandant atitraukti D. A. nuo R. J., R. J. išsilaisvino ir atsikėlęs pabėgo. R. J. rodė D. A. kraujuojantį dešinės rankos didįjį pirštą, sakė, kad pastarasis perkando jam pirštą. Ji nubėgo į namus atnešti priemonių R. J. pirštui nuvalyti. Po to ji išėjo į lauką ir pamatė, jog D. A. ir R. J. stovi prie R. J. mašinos, D. A. vėl nori pulti R. J.. Ji įsiterpė tarp jų ir tada D. A., įrėmęs delnus į jai krūtinę ir atstumdamas ją su kelėnu, suduodamas vieną kartą kelėnu į pilvą, ją pastūmė, dėl to ji atsitrenkė nugara į mašiną. Ji nematė, ar R. J. mušė D. A. beisbolo lazda.

10. Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., į jo ir sugyventinės D. J. namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko pastarosios brolis D. A. su drauge L. Namuose tuo metu taip pat buvo jo sugyventinė D. J., jos sūnūs L. A. ir R. J., L. A. sugyventinė V. M.. Atvykus D. A. ir L., visi sėdo prie stalo. Jiems besėdint, kad D. A. susiginčijo su R. J.. Po to R. J. pakilo išeiti, o D. A. išlydėjo jį lauk. Paskui juos išėjo D. J.. Jam išėjus į lauką, matė, kaip ties sankryža vyksta grumtynės, D. A. ir R. J. gulėjo ant žemės, grūmėsi, vartėsi, o D. J. bandė juos išskirti. Jis nematė, ar pastarieji besigrumdami sudavė smūgius. Po to jie atsistojo, D. A. nuėjo į namus, o R. J. nuėjo ir atsistojo prie savo mašinos. Paskui D. A. vėl išėjo į lauką, R. J. pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, jie susikivirčijo. Jis matė, kaip R. J. vieną kartą sudavė D. A. beisbolo lazda į galvą ir vieną kartą – į šoną, tačiau neįsidėmėjo, ar į dešinįjį, ar į kairįjį. R. J. D. A. užsipuolė tyčia, tai nebuvo gynyba, nes D. A. tuo metu R. J. nieko nedarė. Po D. A. suduotų smūgių R. J. lazdą įsidėjo atgal į bagažinę ir išvažiavo. Po to, kai R. J. sudavė D. A. beisbolo lazda, pastarasis parėjo į namus susiėmęs ranka už galvos, sakydamas, kad „gumbas auga“. D. A. jam taip pat pasakė, kad R. J. norėjo išplėšti žandą ir buvo sukišęs pirštus jam į burną, todėl šis įkando R. J. į pirštą (b. l. 156-159, t. 1).

11. (duomenys neskelbtini) pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir jo priede – fotolentelėje užfiksuoti R. J. pranešime apie įvykdytą nusikalstamą veiką duomenys ir nusikalstamos veikos padarymo vieta (b. l. 132-143, t. 1).

12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. G 408/2021(03) nurodyta, kad D. A. nustatyti odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva aplinkui galvoje kairėje pakaušio srityje, odos nubrozdinimai kairio peties ir kairės alkūnės srityse, nugaros kairėje pusėje poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais sumušimo ar atsitrenkimo pasėkoje. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti teisėsaugos nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių kontaktinių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje. Dėl sužalojimų D. A. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 68, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

13. Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis R. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą žmogui. Kaltinamasis R. J. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi baudžiamajame įsakyme aptarti įrodymai. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

14. R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

15. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

16. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę – R. J. teistas neteistas (BK 97 straipsnio 1 dalis), administracine tvarka baustas 9 kartus, paskutinį kartą – (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį 30 Eur bauda (bauda sumokėta), nedirba, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, prokuroro prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad R. J. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę.

17. R. J. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta kaltu ir baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu.

18. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, R. J. įpareigotinas visu bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, ir visu bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

19. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 51,66 Eur žalos, atsiradusios dėl D. A. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo. 2021 m. balandžio 13 d. vyresniosios tyrėjos nutarimu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove. Kaltinamasis R. J. atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė, todėl civilinis procesas dėl 51,66 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

20. R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinį procesą pagal Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 51,66 Eur turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo R. J. nutraukti.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, panaikinti.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.