Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Š., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Vidmantui Martyšiui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovams Aušrai Gubarytei ir Renatui Ivanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š., 2016 m. balandžio 9 d. apie 04.22 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,50 promilių girtumas), tačiau būtina įvertinti galimą alkotesterio paklaidą, tai yra +/- 0,017 promilės, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, konstatuotinas 0,49 promilių neblaivumas, važiavo Geležinio Vilko g. – Konstitucijos pr., Vilniuje, bei vairavo automobilį „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

M. Š. teismo posėdžio metu dėl padaryto pažeidimo savo kaltės neįžvelgia ir teismui parodė, kad 2016-04-09 buvo bare pas savo pažįstamą. Prieš išvažiuodamas pasijautė ištroškęs, automobilio „Audi“ salone turėjo vieną skardinę alaus, todėl visą alų išgėrė. Po to pradėjo važiuoti ir po kokių 5-7 minučių jį bevažiuojantį Geležinio Vilko gatve sustabdė policijos pareigūnų ekipažas. Jis pasakė pareigūnams, kad ką tik išgėrė skardinę alaus, pareigūnai prašė jo patikslinti kada jis išgėrė alaus. Jam teko pūsti į pareigūnų pateiktą alkotesterį, patikrinimo metu jam buvo konstatuotas 0.50 promilių girtumas. Kadangi nuo išgerto alaus nepraėjo 15 minučių, jis paprašė pareigūnų leisti jam pakartotinai papūsti į alkotesterį, šis jo prašymas nebuvo tenkintas. Nesutikus su patikrinimo alkotesteriu rezultatu jis pats po protokolo surašymo buvo nuvykęs į medicininę įstaigą priduoti kraują. Kraujo tyrimą gavo kažkur po savaitės, šie duomenys – specialisto išvada (medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktas Nr. 435), buvo pateikti tyrimui. Papildomai jis paaiškino, kad tą dieną jis mažai valgė, tačiau kokį maistą, bei kokį kiekį suvalgė nurodyti negali, darbą baigė 8 val., pietavo apie 14.00 val. po to nieko nevalgė. Po darbo buvo susitikęs su draugu, nesportavo, nesėdėjo.

Liudytojas E. J. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad 2016-04-09 patruliavimo metu buvo atliekamas reidas, siekiant patikrinti ar eismo dalyviai laikosi kelių eismo taisyklių reikalavimų. Iš viso reido metu dirbo apie 6-8 policijos pareigūnai. Kas būtent iš policijos pareigūnų patikrinimui sustabdė Geležinio Vilko g., Vilniuje, bevažiuojantį automobilį „Audi“, kurį vairavo kaip vėliau nustatė - M. Š., liudytojas nematė. Atsimena, kad kolega Č. jam pateikė alkotesterio duomenis, po to atvedė vairuotoją M. Š.. M. Š. įsėdo į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį ant galinės sėdynės, automobilyje taip pat buvo pareigūnas A. V.. Liudytojas klausė M. Š. kada jis vartojo alkoholį. Vairuotojas atsakė, atrodo, kad prieš pora valandų išgėrė alaus. M. Š. nesiginčijo dėl alkotesterio rodmenų, bet buvo nustebęs ir nesitikėjo pamatyti tokius rodmenis. Asmuo nepaprašė antrą kartą tikrintis. M. Š. buvo pasiūlyta nuvažiuoti į narkologinį, jis buvo informuotas, kad į

narkologinį jis turės nuvykti per vieną valandą. Antrą kartą nesiūlė pūsti, nes vairuotojas seniai buvo vartojęs alkoholį. Kol M. Š. buvo rašomas protokolas jis automobilyje praleido apie 30 minučių. Bendraujant su policijos pareigūnais, liudytojo teigimu, M. Š. buvo mandagus.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad patruliavimo metu buvo vykdomas reidas Geležinio Vilko g., Vilniuje. Reide dalyvavo ne vienas policijos pareigūnų ekipažas. Kiek liudytojas atsimena, patikrinimo metu buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo M. Š., kuriam alkotesterio pagalba buvo nustatytas girtumas. A. V. sėdint policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, į automobilį buvo atvestas vairuotojas M. Š.. Kas būtent šį vairuotoją atvedė liudytojas neatsimena. Jis M. Š. neklausinėjo, tik besėdint automobilyje jis girdėjo, jog pats M. Š. sakė, kad gėrė du alaus bokalus. M. Š. nustebo, kad alkotesterio rodmenis parodė girtumą. Kas iš pareigūnų nustatinėjo vairuotojui girtumą jis nematė. Surašius protokolą M. Š., vairuotojas buvo paleistas po kokiu 20-30 minučių.

Liudytojas R. Č. paaiškino, kad reido metu patikrinimui buvo Geležinio Vilko g., Vilniuje, važiuojantis automobilis „Audi“, pradėjus bendrauti su šio automobilio vairuotoju, liudytojo teigimu jis iš karto pajuto, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, todėl nusprendė vairuotoją patikrinti. Vairuotojas, kaip vėliau nustatė šio asmens tapatybę – M. Š., minėjo, jog jis yra pareigūnas ir prašė jo netikrinti. M. Š. sakė, kad prieš 3 valandas gėrė alkoholį. Liudytojas patvirtino, kad teismo posėdyje sėdintis vaikinas M. Š., yra būtent tas pats asmuo (vairuotojas), kuris tą dieną buvo sustabdytas patikrinimui ir kuris vairavo automobilį „Audi“. R. Č. teigimu jis davė M. Š. pūsti į alkotesterį su vienkartiniu antgaliu, pastarais neprieštaravo, patikrinimo metu M. Š. į alkotesterį pūtė tik vieną kartą, dar kartą pūsti jis neprašė. Jam buvo konstatuotas 0.50 promilių girtumas. Vairuotojui buvo parodyti alkotesterio rodmenys, jis sutiko bei kvite pasirašė.

Specialistė J. Z. paaiškino, kad dirba valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistės pareigose. Nurodė, kad ji atliko toksikologinį tyrimą M. Š. atžvilgiu dėl paimto kraujo ištyrimo, siekiant nustatyti, ar šio asmens kraujyje yra etilo alkoholio. Patvirtino, kad 2016-04-11 specialisto išvadoje Nr. T-A2602/2016(01) M. Š. kraujyje rasta 0,41 promilės etilo alkoholio. Paaiškino, kad tyrimui kraujo objektą gauna priimamajame, ten užregistruojama, mėginys gauna numerį, tada ateina į toksikologijos laboratoriją, ten jie vėl užregistruojami. Ji gavo kraują su siuntiniu. Siuntimas buvo iš Vilniaus ligų priklausomybės centro. Kraujas buvo mėgintuvėlyje. Iš vieno mėginio gavo du buteliukus. Kadangi buvo du buteliukai, gavosi keturios smailės. Išdėjo iš jų vidurkį ir pateikė tą skaičių, kuris buvo 0.41 promilės, išvadoje. Programos automatiškai suapvalina skaičius, po kablelio lieka tik du skaičiai. Pasak J. Z. paklaida sudaro 0,03. Kraujo mėginio tyrimas buvo atliktas naudojant dujų chromotografą „Clarus 500/HS110, kuris buvo metrologiškai patikrintas kraujo tyrimo metu.

Liudytoja B. B. paaiškino, kad dirba Vilniaus ligų priklausomybės centro gydytojos pareigose. Paaiškino, kad į centrą žmogus atvyksta savo noru arba atvedamas policijos pareigūnų. Apžiūrimas asmuo ir tada daromi tyrimai ir visa tai aprašoma. Jei dėl narkotikų – imamas šlapimas, jei dėl alkoholio – imamas kraujas. Galutinė išvada rašoma gavus tyrimo atsakymą. Neblaivumui nustatyti naudojamas alkotesteris, paprastai asmeniui duodama pūsti į alkotesterį du kartus, antrą kartą po 15 min. Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiasi, tai kraujo tyrimas. Gavus M. Š. kraujo tyrimą, B. B. akte Nr. 435 išvadoje nurodė, kad M. Š. konstatuotas lengvas girtumas.

Liudytojas V. P. paaiškino, kad M. Š. jis pažįsta, jie yra draugai. Nurodė, kad 2016 m. balandžio mėnesio tikslios dienos neatsimena, jis dirbo naktiniame klube „Kablys“. Apie 4.00 val. į klubą atvažiavo M. Š., su kuriuo jis bendravo. Po kurio laiko M. Š. pasakė, kad pavargo ir ketina važiuoti automobiliu namo. Iš automobilio M. ištraukė alaus, sakė, kad jį troškina, po to, išvažiavo. Po kurio laiko M. jam paskambino ir pasakė, kad ji sustabdė policijos pareigūnai. V. P. jam sakė, kad bijoti nereikia, nes jis (M. Š.) nepripūs, tačiau vėl sulaukė draugo skambučio ir pasakė, kad pripūtė į alkotesterį. Nuvažiavęs į įvykio vietą, jis su M. Š. buvo nuvykęs į narkologinį kabinetą, nes M. norėjo priduoti kraują tyrimui. Papildomai atsakant į teismo klausimą, liudytojas nurodė, kad M. Š. išvažiavus iš naktinio klubo jis sulaukė skambučio iš M. gal po kokių 5-7 min.

Ekspertas J. R. paaiškino, kad teoriškai iš vyro organizmo pasišalina per valandą vidutiniškai 0,15 promilės, todėl jo manymu, tiriamojo kraujyje prieš valandą ir keturias minutes, t.y. automobilio vairavimo metu galėjo būti apie 0,56 promilės. Vyro organizmas skirtingai sudegina promiles. Pagrindiniai faktoriai, dėl kurių gali sulėtėti alkoholio išsiskyrimas, jei asmuo yra be sąmonės, miego metu, asmens pripratimas prie alkoholio, jei organizmas reguliariai vartoja alkoholį, tai organizmas skaido greičiau. Eksperto teigimu, iš pažiūros M. Š. nėra asmuo, linkęs vartoti alkoholį. Mano, jog iš M. Š. organizmo esamoje situacijoje galėjo pasišalinti 0,15 promilės. Tai imamams vidurkis. J. R. teigimu, jis nemano, jog atliktas tyrimas alkotesteriu ir jo rezultatas – 0,50 promilės, yra neteisingas, nes jam atlikus paskaičiavimus, panašus alkoholio kiekis galėjo būti ir vairuotojo kraujyje, jo manymu, tai galėjo sudaryti 0,55 ar 0,56 promilės, tai nėra esminis skirtumas. Atsakant į teisėjo klausimą, M. Š. nurodė, kad dieną prieš tai, t.y. praeitų metų balandžio 8 dieną alkoholio jis nevartojo. Per 12 valandų iki sustabdymo teko M. Š. vartoti alkoholį. Prieš išvažiuojant alkoholį (alų) vartojo gal apie 4.15 – 4.17 val. M. Š. ūgis 173-175 cm, svoris – 63 kg. Eksperto J. R. teigimu, esant šiems administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktais duomenimis, ekspertas paaiškino, kad yra žinoma, kad pavartojus alkoholio maksimali koncentracija organizme yra pasiekiama praėjus maždaug 30 min, jei vartojama esant tuščiam skrandžiui, kada alkoholio rezorcija iš skrandžio gali būti didesnė, tai 20 min., kad pasiekti maksimalią koncentraciją kraujyje. Tiriamojo deklaruotas alkoholio kiekis, t.y. 500 ml 5 proc. stiprumo alus atitinka maždaug 100 proc. etilo spirito. Šis kiek perskaičiavus milimitrus į gramus bus 22,85 g 100 proc. etilo spirito. Maksimali alkoholio koncentracija kraujyje buvo skaičiuojama Vidmarko formule, C-A/(P R). Tokiu būdu į formulę įdėjus žinomas reikšmes, apskaičiuota, kad maksimalus alkoholio kiekis galėjo būti apie 0,53 promilės. Be to, priklausomai nuo alkoholio kieko organizme, gali būti visai nejaučiamas alkoholio kvapas, tai gali priklausyti net nuo to, ar šis asmuo (vairuotojas) yra pavalgęs, nuo kitų faktorių, asmens kūno masės, nuovargio lygio ir pan. Tokiu būdu galima sakyti, kad patikros metu tie duomenys, kurie buvo gauti, t.y. 0,50 promilės, iš esmės atitinka skaičiavimus. Pasak J. R., atliekant ekspertizes ekspertai vadovaujasi tais pačiais principais ir gautų panašų rezultatą. Asmens apsvaigimo pojūtis yra individualus. Alkoholio koncentracija kraujyje savo maksimumą pasiekią per 20-30 min., o iškvėptame ore alkoholio koncentracija gali būti ir didesnė. Iš esamų duomenų, pasak eksperto paskaičiavimų, vairuojant automobilį M. Š. turėjo 0,53 promilės. Imant minimalų tiriamojo naudai 0,38 promilės, per valandą žmogaus organizmas išsiskiria 0,15 promilės, tai prie 0,38 promilių pridėjus 0,15 promilės gauname 0,53 promilės, gaunamas tas pats rezultatas. 15 min. terminas nustatytas dėl to, kad leisti organizmui įsisavinti alkoholį, kad būtų patikimi duomenys, kad prasivėdintų burna ir plaučiai. J. R. manymu vairuotojas M. Š. vairavimo metu buvo apsvaigimo būsenoje.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti M. Š. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotą pažeidimą. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimą neigė ir tvirtino, kad jis protokole nurodytomis aplinkybėmis būdamas neblaivus vairavo automobilį, tačiau jo kraujyje nustatytas alkoholio kiekis neviršijo leistinos normos, tačiau tokius jo parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų – E. J., A. V., R. Č., J. Z., B. B. parodymai, liudytojo E. J. įvykio dieną surašytame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės.

Liudytojas R. Č. patvirtino, kad reido metu patikrinimui Geležinio Vilko g., Vilniuje, buvo sustabdytas automobilis „Audi“, pradėjus bendrauti su šio automobilio vairuotoju, liudytojo teigimu jis iš karto pajuto, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, todėl buvo nuspręsti vairuotoją patikrinti. Vairuotojas, kaip vėliau nustatė šio asmens tapatybė – M. Š., minėjo, jog jis yra pareigūnas ir prašė jo netikrinti. Liudytojo teigimu, M. Š. sakė, kad prieš 3 valandas gėrė alkoholį (b.l. 93). Turint omenyje, kad pats vairuotojas nurodė, jog alkoholį vartojo pakankamai seniai, todėl policijos pareigūnui nebuvo tikslo išlaukti 15 min., kaip to reikalauja alkotesterio naudojimo instrukcija, M. Š. buvo patikrintas alkotesteriu ir jam konstatuotas 0.50 promilės girtumas. Tai, jog M. Š. alkoholį vartojo patvirtino ir liudytojas A. V., kuris sėdėdamas tarnybiniame policijos automobilyje kartu su M. Š., girdėjo kaip vairuotojas pasakė, jog išgėrė du alaus bokalus.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais duotais teisiamajame posėdyje, nes liudytojai būdami įspėti dėl teisingų parodymų davimo, patvirtino, jog alkoholį M. Š. vartojo pakankamai seniai (dar prieš tris valandas) iki jo vairuojamo automobilio sustabdymo momento. Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais teismui pagrindo nėra, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su M. Š. nenustatyta, pats M. Š. tokių aplinkybių taip pat nenurodė.

Pažymėtina, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N3-899/2007). Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad M. Š. buvo atlikta medicininė apžiūra – specialisto išvadoje Nr. T-A 2602/2016(01) nurodyta, kad M. Š. kraujyje rasta 0,41 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l.58).

Byloje yra Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas Nr.435, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (sena redakcija 2000-03-01 įsakymas Nr. 117) patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika), įforminami medicininės apžiūros rezultatai. Pagal Metodikos 2 punktą, medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas. Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos išduotoje specialisto išvadoje Nr. T-A 2602/2016(01) nurodyta, jog 2016 m. balandžio 9 d., 05.30 val., M. Š. paimtame kraujyje rasta 0,41 promilės etilo alkoholio.

Minėta išvada atspindi pažeidėjo alkoholio vartojimo faktą ne tik iš medicininės apžiūros etapo – tiriamosios medžiagos (šiuo atveju – kraujo) ištyrimo rezultatų bet ir iš bendro asmens būklės įvertinimo bei galutinės išvados formuluojamos Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte, kurio, kaip minėta, irgi konstatuotas M. Š. apsvaigimo aplinkybės. Todėl M. Š. pateikta specialisto išvada pati savaime nepaneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis rezultatų.

Pažymėtina, kad byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 0238562 patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Drager Alkotest 6810“ patikrinimo Nr. 2125, buvo tinkamas naudoti (b. l. 7). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju M. Š. blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais, be to, net atsižvelgiant į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (±0,017 ‰) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad M. Š. neblaivumas aukščiau nurodytu metu viršijo leistiną ribą.

Taip pat, pažymėtina, tai jog 2016-04-09 apie 04.22 val. vairuojant automobilį „Audi“ M. Š. buvo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai B. B. bei ekspertas J. R., kurie nurodė, kad alkoholio koncentracija kraujyje savo maksimumą pasiekią per 20-30 min., o iškvėptame ore alkoholio koncentracija gali būti ir didesnė. Iš esamų duomenų, pasak eksperto paskaičiavimų, vairuojant automobilį M. Š. turėjo 0,53 promilės. Imant minimalų tiriamojo naudai 0,38 promilės, per valandą žmogaus organizmas išsiskiria 0,15 promilės, tai prie 0,38 promilių pridėjus 0,15 promilės gauname 0,53 promilės, gaunamas tas pats rezultatas. Eksperto teigimu, nepriklausomai nuo apsvaigimo lygio bei nuo asmens organizmo savybių alkoholio kiekis žmogaus organizme išgaruoja apie 0,2 promilės per valandą. Tyrimo medžiagos duomenimis, M. Š. alkoholio koncentracija organizme nuo alkotesterio patikros momento 0,68 promilės iki kraujo paėmimo praėjo būtent 1 valandą (nuo 14.47 val. iki 15.50 val.), todėl veikiant

organizme vykstamo alkoholio šalinimo procesui iš pažeidėjo organizmo galėjo išgaruoti vidutiniškai apie 0,15 promilės alkoholio iki 0,41 ‰ (b.l. 171). Tai jog žmogaus organizme vykstant natūraliam alkoholio šalinimo procesui išgaruojamas tam tikras kiekis alkoholio, patvirtina ir kartotinis tyrimas alkotesteriu iškvepiamame ore, kai per 15 min. laikotarpį iš M. Š. organizmo išgaravo alkoholio koncentracija iki 0,30 ‰. (akto Nr. 435 20 punktas).

Tai, jog 2016-04-09 apie 04.22(26) val. vairuojant automobilį „Audi“ vairuotojas M. Š. buvo apsvaigimo būsenoje, t.y. jo kraujyje galėjo būti nuo 0,49 procentų iki 0,64 procentų (promilės) etilo alkoholio, patvirtino ir atlikto ekspertizės akto Nr. 3469/2016(01) išvada. Atsakant į teismo 2016-11-08 nutartyje suformuluotą 2 klausimą, ekspertas J.M.Paliulis akto išvadoje nurodė, kad „nuo 5-10 min. iki patikros alkotesteriu 2016 m. balandžio 9 d. 04:22(26) val. išgerto 0,5 litro talpos alaus butelio (tikėtina – 5,2 procento stiprumo) etilo alkoholio koncentracija kraujyje patikros metu galėjo būti daug mažesnė nei 0,34 procentų (tiksliau nustatyti nėra galimybės). Kaip seka iš minėto ekspertizės akto aprašomosios dalies (aktas psl.4-4), eksperto paskaičiavimu priimant, kaip įvykusi faktą nurodytą 0,5 ltr. alaus 5,2 procentų stiprumo keletą minučių prieš patikrą išgėrimą, ekspertizės akte gautus rezultatus galima paaiškinti tik tokiu būdu: M. Š. kraujyje etilo alkoholio buvo likę iš ankščiau (iki alaus gėrimo) arba jis išgėrė alkoholinio gėrimo daugiau ar/ir stipresnio ir ankščiau. Vertinat šią eksperto padarytą išvadą dėl alkoholinių gėrimo(-ų) vartojimo laiko ir alkoholinių gėrimų kiekio su tyrimo medžiagoje esančiais liudytojų parodymais bei kitais duomenimis, teismas kritiškai vertina M. Š. teiginį, jog jis iki policijos pareigūno sustabdymo momento (2016-04-09 apie 04:22(26) val.) buvo išgerės tik 0,5 litro talpos alkoholinio gėrimo alaus, nes ekspertinio tyrimo metu jo kraujyje praėjus 4-7 minutėms (pasak paties M. Š.) negalėjo būti nei 0,34 promilės, nei juo labiau 0,5 promilės.

Teismui ištyrus visus byloje esančius duomenis, ir, atsižvelgęs į įrodymų visumą, konstatuoja, kad M. Š. 2016 m. balandžio 9 d. apie 04.22 val. Geležinio Vilko g. – Konstitucijos pr., Vilniuje, vairavo automobilį „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam konstatuotas 0,49 promilės girtumas.

Pažeidėjo vairavimo faktą patvirtina liudytojų E. J., A. V., R. Č., J. Z., B. B. parodymai, kurie yra nuoseklūs bei neprieštaringi, pagrindo abejoti šių liudytojų nesuinteresuotumu bylos baigtimi nenustatyta. Be to, šių liudytojų parodymai sutampa su tyrimo medžiagos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-56743280-16 (b.l. 1), policijos pareigūno E. J. tarnybiniu pranešimu (b.l. 5) bei jo parodymais duoti teismo posėdžio metu, liudytojų - E. J., A. V., R. Č., J. Z., B. B. parodymais, alkoholio matuokliu „Drager Alkotest 6810“ patikrinimo Nr. 2125 (b.l. 7), patikros sertifikatu Nr. 0238562 (b.l. 6), specialisto išvados Nr. T-A 2602/16(01) duomenimis, kurioje nurodyta, jog M. Š. kraujyje rasta 0,41 promilės etilo alkoholio (b.l.58), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.435 duomenimis (b.l. 57), kita rašytinė bylos medžiaga.

M. Š. veika atitinka ATPK 126 straipsnio 1 dalies sudėtį, pažeidėjas baustinas.

Pažeidėjo M. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis

teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad M. Š. administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0.49 promilės), kas prilyginama lengvajam girtumui. Administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas vėliu paros metu – 04:22 val., kai eismas nebuvo intensyvus ir nebuvo keliamas pavojus kitiems eismo dalyviams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog M. Š. nėra baustas administracine tvarka, neteistas. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį M. Š. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam terminui yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šią nuobaudą švelninti. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 126 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas,

nutarė:

pripažinti M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 290 (dviejų šimtų devyniasdešimt) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trims) mėnesiams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16056793363. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.