- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-203-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- UAB „Litesko“
- Atsakovas
- UAB „Druskininkų butų ūkis“
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Leonora Jakubauskienė Procesinio sprendimo kategorija 42.5.; 42.6.;
116.10.2.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2009 m. spalio 27 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovei Ž.Kubiliūtei, atsakovo atstovams adv. A.Žmuidai, Vl. Prunskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ bei atsakovo UAB „Druskininkų butų ūkis“ apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo bei Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 18 d. papildomo sprendimo priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Litesko” filialo ,,Druskininkų šiluma”, veikiančio UAB ,,Litesko” vardu ieškinį atsakovui UAB ,,Druskininkų butų ūkis” dėl patvirtinimo, kad šalių santykiai nustatomi 2007-02-06 Šilumos pristatymo buitiniams šilumos ir karšto vandens vartotojams sutarties Nr. PR/20070206/D sąlygomis bei pagal UAB ,,Druskininkų butų ūkis” priešieškinį UAB ,,Litesko” filialui ,,Druskininkų šiluma” dėl pripažinimo, kad šalių santykiai nustatomi pagal Šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nuo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos patvirtinti, jog ieškovo, kaip šilumos tiekėjo, ir atsakovo, kaip pastatų šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo, santykiai nustatomi atsakovui pateiktos 2007-02-06 Šilumos pristatymo buitiniams šilumos ir karšto vandens vartotojams sutarties Nr. PR/20070206/D sąlygomis bei įpareigoti atsakovą UAB „Druskininkų butų ūkis“ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pateikti Šilumos pristatymo buitiniams šilumos ir karšto vandens vartotojams sutarties Nr. PR/20070206/D priede Nr. 2 nurodytą informaciją ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Litesko“ yra centralizuotos šilumos energijos tiekėjas Druskininkų mieste, Leipalingio miestelyje ir Viečiūnų kaime pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą Šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ST-27. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 50.4 p. numato, jog šilumos tiekėjo bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo tarpusavio teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartimi. Ji turi užtikrinti aiškius, apibrėžtus, pastovius ir patikimus šilumos tiekėjo bei pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojo tarpusavio santykius, ko pasėkoje naudą gauna buitiniai šilumos vartotojai, nes teikiamos kokybiškos paslaugos ir nepatiriami nepagrįsti nuostoliai. Pati pirminė ir pagrindinė labai didelio šilumos suvartojimo karšto vandens tiekimo sistemoje priežastis yra pastatų vidaus šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginių būklė, racionalaus vartojimo režimo parinkimas, nuolatinė sistemos kontrolė, už ką tiesiogiai atsakingas yra šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Todėl dėl prižiūrėtojo kaltės vartotojams atsiradusių nuostolių kompensavimas tiesiogiai šilumos tiekėjui ir būtų vienas pagrindinių Šilumos pristatymo buitiniams šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojams sutarties sudarymo tikslų. UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“, kaip šilumos tiekėjas, keletą kartų pateikė UAB „Druskininkų butų ūkis“, kaip daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui, Šilumos pristatymo buitiniams šilumos ir karšto vandens vartotojams sutarties projektą. Esminis ir vienintelis nesutarimas tarp šilumos tiekėjo bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo yra dėl Šilumos pristatymo sutarties 4.8 ir 12 punktų. Šilumos pristatymo sutarties 4.8 punkte yra numatyta, jog už normų viršijimą prižiūrėtojas neatsako, jei tai sąlygota dėl nuo šilumos tiekėjo priklausančių aplinkybių. Jei šilumos tiekėjas įvykdė savo pareigas, o šilumos vartotojai vis tiek negavo šilumos energijos ekonomišku ir racionaliu režimu, tai yra buvo viršytos šilumos, perduodamos per karšto vandens tiekimo sistemą, suvartojimo normos, vadinasi prižiūrėtojas turi už tai atsakyti bei apmokėti sąskaitas, nes šilumos tiekėjas turi teisę gauti apmokėjimą už visą į pastatą patiektą šilumos energijos kiekį. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 140.15 punktas numato: „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas privalo siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes į pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus“. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 140.4 punktas prižiūrėtoją įpareigoja neleisti viršnormių šilumnešio nuotekų, juos operatyviai stabdyti. O pagal 140.18 punktą prižiūrėtojas privalo atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) juridinių ar fizinių asmenų patirtą žalą. Šilumos pristatymo sutarties 4.8 punkte yra reglamentuota aukščiau paminėtų nuostatų užtikrinimo kontrolė per šilumos suvartojimo normas, kurios konkrečiai yra nurodomos Šilumos pristatymo sutarties priede Nr. 2. Ne vartotojo pareiga bei kompetencija yra sekti techninius rodiklius, aiškintis, kieno kaltė dėl didelio šilumos suvartojimo karšto vandens tiekimo sistemoje, bei vėliau reikalauti atlyginti nuostolius už prižiūrėto pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Du juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su šilumos tiekimu, šilumos ir karšto vandens įrenginių priežiūra, savo tarpusavyje sudaryto susitarimo pagrindu gali ir turi išspręsti panašius klausimus ir neužkrauti šios naštos ant vartotojo pečių. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 84 str. 2 d. reglamentuoja, kad šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių savininko (administratoriaus) arba prižiūrėtojo būstinėje turi būti sudaryta ir saugoma šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių dokumentacija, tame tarpe patvirtinti projektavimo dokumentai (brėžiniai, aiškinamasis raštas ir kt.) su visais nustatyta tvarka atliktais pakeitimais. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 29 str. 1 punktas nurodo, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentus, šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašus, rengia namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba jo pavedimu pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Visa aktualia informacija disponuoja UAB „Druskininkų butų ūkis“ ir nepagrįstai atsisako ją pateikti, o šilumos tiekėjas ir vartotojai tokių duomenų neturi.
Atsakovas UAB „Druskininkų butų ūkis“ su ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ pareikštais reikalavimais nesutiko ir pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovo UAB ,,Litesko” filialo ,,Druskininkų šiluma” kaip šilumos tiekėjo ir atsakovo UAB ,,Druskininkų butų ūkis” kaip pastatų šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo santykiai nustatomi pagal prie priešieškinio pridedamą Šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad CK 6.385 str. 1 d. numato, jog energijos tiekimo įmonė privalo parduoti abonentui sutartyje numatytą energijos kiekį laikydamasi šalių suderinto energijos tiekimo rėžimo. Pagal CK 6.388 str. 1 d. abonentas (o ne pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas) moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šilumos įstatymo 12 str. 1 d. taip pat nustato pareigą šilumos vartotojui (o ne pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui) atsiskaityti su šilumos tiekėju už suteiktą šilumos energiją. Be to, Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. numato, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį. Pagal 2005-08-05 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-291 patvirtintas Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 21 p. prižiūrėtojas yra atsakingas už veiksmingą prižiūrimų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių naudojimą ir kokybiškus jų veikimo techninius ir ekonominius rodiklius, todėl kiekvienas šilumos energijos vartotojas turi pareigą/privalo atsiskaityti už faktiškai sunaudotą energiją pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu šalių sutartu būdu. Šie teisės aktai numato vartotojui pareigą asmeniškai, o ne pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui, atsiskaityti už suvartotą energiją pagal įdiegtų prietaisų parodymus. Tuo tarpu, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pareigos apima energijos tiekimo tinklų bei prietaisų būklės tinkamumo užtikrinimą, jų eksploatavimo saugumą. Nė viename įstatyme ar poįstatyminiame teisės akte nėra įtvirtinta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas turėtų pareigą sumokėti/atsiskaityti už šilumos energiją ar vykdyti tinkamo atsiskaitymo su šilumos tiekėju kontrolės funkcijas. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas neprivalo apmokėti šilumos tiekėjui už pastatuose suvartotą viršnorminę šiluminę energiją, nes šilumos suvartojimas priklauso nuo butų ir kitų patalpų savininkų veiksmų (suvartoto, bet nedeklaruoto karšto vandens, butuose esančių matavimo prietaisų atitikimo metrologiniams reikalavimams, butų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose langų ir durų sandarumo ir kt.), pastatų statybos kokybės ir kitų priežasčių. Ieškovo siūlomi šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams 4.8 ir 12 punktai yra nesąžiningi, neatitinka teisės aktų reikalavimų, be pagrindo suvaržo atsakovo UAB „Druskininkų butų ūkis“ teises. Ieškovas, kaip šilumos tiekėjas, prašydamas teismo patvirtinti, kad šalių santykiai nustatomi pagal 2007-02-06 Šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį, į kurią yra įtraukti aptarti 4.8 ir 12 punktai, turi vienintelį tikslą - siekia, kad visas buitinių šilumos vartotojų skolas padengtų ne patys vartotojai, o pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (atsakovas UAB „Druskininkų butų ūkis“). Be to, ieškovas be jokio pagrindo reiškia reikalavimą atsakovui pateikti visą 2007-02-06 Šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarties Nr. PR/20070206/D priede Nr. 2 nurodytą informaciją. 2005-08-05 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-291 patvirtintos Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės (Taisyklių 84 p., 29.1 p.) bei 2003-06-30 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-259 patvirtinta Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarka neįpareigoja pastato administratorių ar pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją, t.y. atsakovą, teikti šilumos tiekėjui informaciją apie pastato šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemas, kitą informaciją kuri nurodyta ieškovo teismui pateiktame 2007-02-06 Šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarties priede Nr. 2. Prašomus duomenis, jeigu tokie duomenys yra reikalingi ieškovo veikloje, UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ gali gauti VĮ „Registrų centras“.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008-06-09 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, patvirtino, kad ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma”, veikiančio UAB „Litesko” vardu ir UAB „Druskininkų butų ūkis” santykiai nustatomi 2007-02-06 Šilumos pristatymo buitiniams šilumos ir karšto vandens vartotojams sutarties Nr. PR/20070206/D sąlygomis, išskyrus šios sutarties 4.8 p. ir 12 p., kuriuos pakeitė ir išdėstė taip: „4.8. prižiūrėtojas įsipareigoja: užtikrinti tolygų visų sutarties priede nurodytų pastatų butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės aktuose nustatytą patalpų temperatūrą; siekti, kad išnaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiškumo ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus; 12. prižiūrėtojas įsipareigoja atlyginti juridinių ir fizinių asmenų patirtą žalą dėl prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų (neveikimo), pažeidus pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartyje bei teisės aktuose nustatytas šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių priežiūros sąlygas“. Likusioje dalyje ieškinį ir likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Teismas kritiškai vertino atsakovo atstovų paaiškinimus, kad Šilumos ūkio įstatymas imperatyviai neįpareigoja šalių (šilumos tiekėjo ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo) privalomai pasirašyti šilumos pristatymo buitiniams vartotojams sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas ir toks įsipareigojimas prieštarautų sutarties šalių laisvės principui (CK 6.156 str.). Kaip matyti iš Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 4 p. pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas su šilumos tiekėju sudaro šilumos pristatymo buitiniams vartotojams sutartį, todėl siekiant užtikrinti ir sunorminti tolimesnį ginčo šalių bendradarbiavimą, tiekiant šilumą ir prižiūrint pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas, šalių teises, pareigas bei atsakomybės ribas būtina patvirtinti, kad šalių santykiai nustatomi sutartimi. Teismas sutiko su atsakovo UAB ,,Druskininkų butų ūkis“ priešieškiniu dalyje dėl jų pateiktos šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarties 6.3 ir 6.11 punktais ir įtraukė juos į ieškovo pateiktą sutartį kaip 4.8 punktą. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl 4.8 ir 12 punktų. Nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymo 27 str. 1 d. 3 p. numato, jog šilumos vartotojas turi teisę reikalauti iš šilumos ir karšto vandens tiekėjų ir sistemų prižiūrėtojų atlyginti nuostolius, jeigu šilumos tiekimo įmonė ar prižiūrėtojas neužtikrina šilumos ir (ar) karšto vandens bei teikiamų paslaugų kokybės reikalavimų. Ieškinį dalyje dėl informacijos pateikimo pagal priedą Nr. 2 atmetė, motyvuodamas tuo, kad Ūkio ministro 2005-08-05 įsakymu Nr. 4-291 patvirtintų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros taisyklių 84 str. 2 d. ir Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-259 patvirtintos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos nuostatos neįpareigoja pastato administratorių arba pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją teikti šilumos tiekėjui informaciją apie pastatų karšto vandens tiekimo sistemos cirkuliacijos tipus ir sumontuotų vonios šildytuvų galingumus atskiruose daugiabučių namų butuose, kambariuose. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 29 str. 1 punktas nurodo, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentus, šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašus, rengia namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba jo pavedimu pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Ieškovas šią informaciją gali gauti ruošdamas ir sudarydamas šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su buitiniai šilumos vartotojais. Be to, prašomus duomenis, jeigu tokie duomenys yra reikalingi ieškovo veikloje, UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ gali gauti VĮ „Registrų centras“. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad negali gauti duomenų, nurodytų priede Nr. 2.
Šalies argumentai
UAB „Druskininkų butų ūkis” kreipėsi į teismą prašydamas priimti papildomą sprendimą ir išspręsti ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ieškinio reikalavimą dėl informacijos pateikimo pagal Šilumos pristatymo buitiniams šilumos ir karšto vandens vartotojams sutarties Nr. PR/20070206/D priedą Nr. 2, bei atsakovo UAB „Druskininkų butų ūkis” turėtų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) atlyginimo klausimą. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008-07-18 priėmė papildomą sprendimą, kuriuo prašymą patenkino iš dalies. Priteisė iš UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2 059,49 Lt advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ieškinio reikalavimas dėl informacijos pateikimo pagal Šilumos pristatymo buitiniams šilumos ir karšto vandens vartotojams sutarties Nr. PR/20070206/D priedą Nr. 2 išspęstas 2008-06-09 sprendime, todėl prašymas priimti papildomą sprendimą šiuo klausimu atmestinas. Kadangi sprendime nebuvo pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl jos priteistinos priimant papildomą sprendimą. Kadangi ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai. Atsakovas prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas 6 178,48 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti. Vadovaujantis išdėstytu ir 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinta Rekomendacija dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio priteistina trečdalis advokato pagalbai apmokėtų išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
Ieškovas UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį pilnai patenkinant. Išspręsti teismo išlaidų paskirstymo klausimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pakeitus 4.8 punkto formuluotę, dėl pasikartojančių nuostatų atsirado nelogiškumas visos Sutarties kontekste. Sprendime nurodytos nuostatos yra analogiškos jau esančioms nuostatoms, įtvirtintoms Sutarties 4.4 ir 4.5 p. Jei šilumos tiekėjas įvykdė savo pareigas, o šilumos vartotojai vis tiek negavo šilumos energijos ekonomišku ir racionaliu režimu, tai yra buvo viršytos šilumos suvartojimo normos, vadinasi, prižiūrėtojas turi už tai atsakyti bei apmokėti sąskaitas, nes šilumos tiekėjas turi teisę gauti apmokėjimą už visą į pastatą patiektą šilumos energijos kiekį. Ieškovas Sutarties 12 p. siekė nustatyti šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pareigos, įtvirtintos Šilumos pristatymo sutarties 4.8. punkte, įgyvendinimo mechanizmą: „12. Prižiūrėtojui Sutartyje nustatytomis sąlygomis nevykdant Sutarties 4.8 punkte nurodyto įsipareigojimo, jis privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo gavimo apmokėti Šilumos tiekėjo pateiktą sąskaitą(-as), už per praėjusį ataskaitinį laikotarpį atitinkamiems objektams pateiktą šilumos kiekį, kuriuo ne dėl Šilumos tiekėjo kaltės buvo viršytos atitinkamiems objektams šilumos energijos, perduodamos per daugiabučio namo karšto vandens tiekimo sistemą normos atskiram objekto butui (patalpai) ir(ar) per mėnesį šilumos energijos, skirtos šildyti vieną kvadratinį metrą bendrojo naudingojo ploto, normos“. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sutarties 4.8 punktą pakeitė į nedetalizuotą, dvišaliams santykiams nepritaikytą normą. Sutarties priede Nr. 2 yra nurodyta visa informacija, kuri yra reikalinga ir būtina sėkmingam šilumos tiekėjo ir šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo bendradarbiavimui, o kartu tinkamų paslaugų (tame tarpe, mokesčių paskaičiavimo) buitiniams šilumos vartotojams teikimui. Sutarties priede Nr. 2 nurodyti duomenys atitinka Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 110.3 punktą, kuris įtvirtina, kas privalo būti šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartyje: „110.3. pastato šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių darbo režimų skaičiuojamieji (projektavimo) ir kitokie parametrai, jų palaikymo nuostatos ir reikalavimai, juos charakterizuojantys techniniai rodikliai: įrengtoji, sutartinė ir vidutinė šilumos galia, suvartojimo normos, tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio skaičiuojamieji parametrai ir kita“. Taigi, kadangi teisės aktai įpareigoja, jog šie duomenys privalo būti šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartyje, o šilumos tiekėjas jų neturi, UAB „Litesko“ ieškinyje suformulavo prašymą, kad per tam tikrą laiką kita sutarties šalis - UAB „Druskininkų butų ūkis“, pagal teisės aktus privalantis turėti šiuos duomenis, juos ir pateiktų. Teismas nepagrįstai atmetė šį reikalavimą, kadangi teisės aktai įpareigoja pastato bendrojo naudojimo objektų administratorių arba pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją, kas abejais atvejais yra UAB „Druskininkų butų ūkis“, turėti konkrečius duomenis apie šilumos ir karšto vandens sistemas, bendrojo naudojimo objektus, o šie duomenys yra privalomas Sutarties dalykas, kurios viena iš šalių ir yra UAB „Druskininkų butų ūkis“. Pirmosios instancijos teismo motyvacija, kad ieškovas duomenis gali gauti iš VĮ „Registrų centras“, yra neteisinga. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 58.1. punktą, pagrindinio pastato kadastro duomenų bazėje įrašomi tik bendri duomenys apie šildymą ir karštą vandenį. VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėse nėra informacijos apie daugiabučių namų šilumos ir karšto vandens sistemų ypatumus, įrenginius, techninius rodiklius: įrengtąją, sutartinę ir vidutinę šilumos galias, tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio skaičiuojamuosius parametrus ir panašiai.
Ieškovas UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ apeliaciniu skundu dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-07-18 papildomo sprendimo prašo pakeisti papildomą sprendimą, nustatant, kad bylinėjimosi išlaidų šalys viena kitai neatlygina. Ieškovo įsitikinimu, papildomame sprendime bylinėjimosi išlaidos paskirstytos nepagrįstai. Byloje ieškovas teismo prašė pripažinti, kad tarp šalių santykiai nustatomi pagal ieškovo siūlomos Sutarties sąlygas, o atsakovas - pagal su priešieškiniu pateiktos sutarties sąlygas. Faktiškai, teismas patenkino ieškovo prašymą, o atsakovo atmetė, išskyrus dvi Sutarties nuostatas, kurios buvo pakeistos. Kadangi pakeistos tik dvi Sutarties nuostatos iš 54-rių, tai yra 4%, pažeisti šalių lygybės ir proporcingumo principai papildomu sprendimu patenkinant net trečdalį atsakovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo įsitikinimu, kadangi bylinėjimosi išlaidų turėjo ir ieškovas, ir atsakovas, todėl dalinai patenkinus ieškinį ir priešieškinį kiekviena šalis turėtų dengti savo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Druskininkų butų ūkis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimą dalyje, kurioje teismas sprendė, kad ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ santykiai nustatomi 2007-02-06 šilumos pristatymo buitiniams šilumos ir karšto vandens vartotojams sutarties Nr. PR/20070206/B sąlygomis, išskyrus šios sutarties 4.8 p. ir 12 p., ir priimti naują sprendimą - pripažinti, jog nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ kaip šilumos tiekėjo ir atsakovo UAB „Druskininkų butų ūkis“ kaip pastatų šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo santykiai nustatomi pagal prie priešieškinio pridėtą Šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį. Priteisti iš ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ apelianto (atsakovo) UAB „Druskininkų butų ūkis“ naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, šalių procesiniai dokumentai ir paaiškinimai, iš kurių matyti, kad ginčas faktiškai yra kilęs dėl daug didesnės dalies ieškovo pateiktos teismui šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarties nuostatų, o ne tik dėl 4.8 p. ir 12 p., kaip nurodo teismas savo sprendime. Pirmos instancijos teismas sprendime nenurodė, kokia faktine medžiaga (įrodymais), teisine logika ir kokiais teisės aktais remdamasis jis ginčo šalių santykius nustatė pagal ieškovo, o ne pagal atsakovo teismui pateiktą šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį. Pagal Šilumos pristatymo sutarties Nr. PR/20070206/D 2 punktą ir šios sutarties 1 priedą šilumos tiekėjo atsakomybės riba yra pastato siena. Paminėtos sutarties nuostatos neatitinka Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 18 d., 27 d., 40 d., 11 str. 2 d. bei 28 str. 2 d. 2 p. reikalavimų. Šilumos įvadas paprastai būna pastato viduje, todėl tiekėjas, numatydamas savo atsakomybę tik iki pastato sienos, o ne iki pastato įvado, kartu bando susiaurinti savo atsakomybės ribas ir atsakomybę už netinkamos kokybės šilumos energijos pateikimą perkelti atsakovui UAB „Druskininkų butų ūkis“. UAB „Druskininkų butų ūkis“ nuomone, Šilumos pristatymo sutarties Nr. PR/20070206/D 4.5 punktas be pagrindo numato atsakovui pareigą užtikrinti vonių šildytuvų darbo rėžimą. Tokia sutarties nuostata prieštarauja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 140.14 punktui. Paties Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 140.14 punkto neatitinka ir Šilumos pristatymo sutarties Nr. PR/20070206/D 4.7 punktas. Tiek 4.5, tiek 4.7 punktas yra skirtas nustatyti prižiūrėtojui pareigą užtikrinti tolygų patalpų šildymą, palaikant juose teisės aktuose nustatytą patalpų temperatūrą. Atsižvelgiant į tai, vietoje 4.5 ir 4.7 punktų prižiūrėtojui vertėtų įtvirtinti vieną bendrą pareigą – „užtikrinti tolygų visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teises aktuose nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekimo į butus ir kitas patalpas karšto vandens teises aktuose nustatytą temperatūrą“. Šilumos pristatymo sutarties Nr. PR/20070206/D 4.13 punkte numatyta prižiūrėtojo pareiga objekto cirkuliacinėje sistemoje atsakingai užtikrinti šilumnešio (karšto vandens) kiekį, atitinkantį vidutinę normą per mėnesį atskiram objekto butui (gyvenamajai patalpai), priklausančiam buitiniam šilumos ir karšto vandens vartotojui. Su tokia sutarties nuostata UAB „Druskininkų butų ūkis“ negali sutikti. Cirkuliacinėje sistemoje karšto vandens (šilumnešio) kiekis nėra matuojamas jokiu prietaisu. Karšto vandens (šilumnešio) kiekis yra paskaičiuojamas, atsižvelgiant vartotojų deklaruotą karšto vandens kiekį, šilumos kokybę pastato įvade. UAB „Druskininkų butų ūkis“ kaip prižiūrėtojas objektyviai neturi galimybės užtikrinti vidutinės šilumnešio normos per mėnesį atskiram objekto butui, nes cirkuliacinėje sistemoje karšto vandens kiekio (šilumnešio) vidutinės normos priklauso ne tik nuo prižiūrėtojo darbo, bet ir nuo vartotojo deklaruoto karšto vandens (karšto vandens gamybai irgi suvartojama šiluma) bei tiekėjo pristatytos šilumos kokybės pastato įvade. Atsakovas sutinka, kad jis turi pareigą įrašyti šilumos apskaitos prietaiso rodmenis į šilumos punkto parametrų žurnalą, tačiau prieštarauja dėl kitų Šilumos pristatymo sutarties Nr. PR/20070206/D 4.14 punkte numatytų pareigų (pareigos kontroliuoto įvadinio apskaitos prietaiso veikimą ir pareigos fiksuoti šalto vandens apskaitos prietaisų rodmenis). Šilumos ūkio įstatymo 28 str. 2 d. 2 p. šilumos tiekėjas, o ne prižiūrėtojas yra atsakingas už atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisą techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nenumato pareigos prižiūrėtojui kontroliuoti įvadinio apskaitos prietaiso veikimą. Apeliantas UAB „Druskininkų butų ūkis“ nesutinka su Šilumos pristatymo sutarties Nr. PR/20G7G206/D 4.24 punkto redakcija, pagal kurią prižiūrėtojas (UAB „Druskininkų butų ūkis“) turi pareigą užtikrinti šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų teritorijoje ir patalpose Šilumos tiekėjui priklausančių šilumos įrenginių, statinių, komunikacijų ir atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų saugumą (apsaugą) bei tinkamas jų darbui aplinkos sąlygas, o tinkamos apsaugos ar aplinkos sąlygų neužtikrinus - atlyginti atsiradusią žalą. Netinkamai suformuluotas ir Šilumos pristatymo sutarties Nr. PR/20070206/D 5.1 punktas, pagal kurį šilumos tiekėjas įsipareigoja į objektus tiekti šilumą tokiomis sąlygomis, dėl kurių buvo susitarta tiekėjo su šilumos tiekėju sudarytomis šilumos pirkimo-pardavimo sutartimis. Nurodė, kad turimais duomenimis ieškovas UAB „Litesko“ filialas „Druskininką šiluma“ (šilumos tiekėjas) yra sudaręs šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis tik su kai kuriais daugiabučių namų, kuriuos administruoja/prižiūri atsakovas UAB „Druskininkų butų ūkis“, butų savininkais. Todėl ši sutarties nuostata praktiškai yra neveikianti ir neįgyvendinama. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl informacijos apteikime pagal sutarties priedą Nr. 2, be pagrindo rėmėsi Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 29.1 punktu, nes šis punktas taikomas informacijai apie pastatus, išskyrus daugiabučius namus, o UAB „Druskininkų butų ūkis“ atlieka prižiūrėtojo funkcijas būtent daugiabučiuose namuose. Šiuo atveju teismas, pagrįsdamas savo išvadą, dėl UAB „Druskininkų butų ūkis“ pareigos teikti informaciją pagal sutarties priedą Nr. 2, turėjo remtis Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 29.2 punktu.
Atsakovas UAB „Druskininkų butų ūkis“ apeliaciniu skundu dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-07-18 papildomo sprendimo prašo panaikinti papildomą sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė atsakovo prašymą išspręsti ieškinio reikalavimą dėl informacijos pateikimo pagal Šilumos pristatymo buitiniams šilumos ir karšto vandens vartotojams sutarties Nr. PR/20070206/D priedą Nr. 2 ir priimti naują sprendimą - sprendžiant ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ieškinio reikalavimą dėl šalių santykių nustatymo pagal Šilumos pristatymo buitiniams šilumos ir karšto vandens vartotojams sutarties Nr. PR/20070206/D priedą Nr. 2 ir informacijos pagal priedą Nr. 2 pateikimo, šį reikalavimą pilnai atmesti. Nurodo, kad šiuo metu pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-06-09 pagrindinį sprendimą nėra galutinai (pilnai ir aiškiai) išspręstas teismo patvirtintos Šilumos pristatymo sutarties priedo Nr. 2 galiojimo/negaliojimo, o taip pat ir atsakovo pareigos vykdyti įsipareigojimus pagal šį priedą, klausimas. Viena vertus, teismas atmetė ieškovo reikalavimą pateikti informaciją pagal sutarties priedą Nr. 2, kita vertus, šis sutarties priedas, remiantis teismo patvirtintos Šilumos pristatymo sutarties 7.1. p., 11 p. ir kt. tekstais yra galiojantis ir šalys turi juo vadovautis vykdydami teismo patvirtintą Šilumos pristatymo buitiniams šilumos ir karšto vandens vartotojams sutartį Nr. PR/20070206/D (Sutarties 7.1 p.).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ atsiliepimais į atsakovo apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimo bei 2008-07-18 papildomo sprendimo prašo UAB „Druskininkų butų ūkis“ apeliacinio skundo netenkinti ir patenkinti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą: pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį pilnai patenkinant; išspręsti teismo išlaidų paskirstymo klausimą. Taip pat prašo atmesti atsakovo UAB „Druskininkų butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų 2008-07-18 papildomo sprendimo.
Atsakovas UAB „Druskininkų butų ūkis“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimo bei 2008-07-18 papildomo sprendimo prašo atmesti ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimo dalies pakeitimo ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ atsakovo UAB „Druskininkų butų ūkis“ naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo atmesti ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2008-07-30 apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-07-18 papildomą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ir atsakovo UAB „Druskininkų butų ūkis“ skundai dalinai tenkintini.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pakeisti ieškovo pateiktos sutarties 4.8 ir 12 punktus, padarė išvadą, kad dėl kitų sutarties punktų ginčo tarp šalių nėra, tačiau ši išvada neatitinka byloje esantiems įrodymams. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį (b.l.82-88, t. I) atsakovas nurodė argumentus, dėl ko turėtų būti atmestas visas ieškovo reikalavimas, tačiau teismo sprendime nėra motyvų dėl visų atsakovo pateiktų argumentų. Nors LR CPK 329 str. 2 d. 4 p. numato, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra sprendimas be motyvų, tačiau tuo atveju, kai motyvai teismo sprendime yra bent dėl dalies šalių pateiktų argumentų, šis pažeidimas pripažintinas tokiu, kurį gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ( LR CPK 329 str. 1 d. ).
Nors atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nenurodė argumentų, kuo pažeidžia jo teises ieškovo pateiktame kaip siūlomos patvirtinti sutarties priedas Nr. 1 (b.l.14-15, t. I) esančios nuostatos, tačiau pateikdamas priedus prie priešieškinio nurodė, kad šilumos tiekėjo atsakomybės riba yra pastato šilumos įvadas (sutarties 2 p. ). Iš to seka, kad atsakovas prieštaravo ieškovo siūlomai nustatyti atsakomybės ribų schemai, t.y. tai jos daliai, kurioje neįvardinta, tačiau pažymėta simboliu šilumos tiekėjo ir prižiūrėtojo priežiūros atsakomybės ir šilumos pristatymo riba (b.l.14, t. I). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismo sprendimu nepagrįstai buvo patvirtintas ieškovo pateiktų sutarties sąlygų priedas Nr.1, nes ieškovas nepateikė duomenų, kokią šilumos tiekimo-vartojimo ribą yra pasirinkę buitiniai šilumos vartotojai namuose, išvardintuose ieškovo pateiktos sutarties priede Nr.2 ( b.l.16, t. I). Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, motyvuodamas tuo, kad pagal LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 105.1 p. šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartis sudaroma tuo atveju, jei šilumos tiekėjas su pastato buitiniais šilumos vartotojais yra pasirašęs šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas teigė, kad ieškovas nėra pasirašęs šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių su daugiabučių namų, kuriuos administruoja, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad tokias sutartis yra pasirašęs su visais vartotojais, byloje darytina išvada, kad ieškovui neįrodžius tos aplinkybės, kad su visais vartotojais pasirašytos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys, ieškinys negalėjo būti patenkintas remiantis aukščiau nurodyta materialinės teisės norma - Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 105.1 p. Teismo sprendimo priėmimo dienai - 2008-06-09 galiojo ši taisyklių redakcija, todėl teismas turėjo ją taikyti.
Be to, LR Šilumos ūkio įstatymo 11 str. 2 d. (2007 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. X-1329 redakcija) nuostata, jog pirmenybė pasirinkti tiekimo-vartojimo ribą suteikiama buitiniam šilumos vartotojui, leidžia daryti išvadą, kad šilumos tiekėjas turi nustatyti tiekimo-vartojimo ribą pagal šilumos pirkimo –pardavimo sutartis, sudarytas su buitiniais vartotojais. Byloje pateiktose šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su vartotojais kopijose (b. l. 108 - 135, t. I) šilumos tiekimo-vartojimo riba nustatyta ties taškais B1 , o ieškovo siūlomame sutarties priede ties taškais B. Vien šiuo argumentu ieškovo reikalavimas turi būti atmestas, o kiti sutarties punktai, kaip neatsiejamai susiję su atsakomybės ribomis tarp šalių, negali būti pripažinti pagrįstais, nes, nenustačius atsakomybės ribų, t.y. nesant pagrindo pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai nesutiko pasirašyti ieškovo siūlomos sutarties 2 p., ir kiti įsipareigojimai negali būti vykdomi. Apeliacinės instancijos teismo reikalavimu pateiktoje Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2009-08-17 išvadoje nurodyta, jog inspekcija negali pasisakyti tiekimo-vartojimo ribos klausimu dėl to, kad nepateiktos šilumos tiekimo sutartys su buitiniais šilumos vartotojais, išvadoje nurodyta, kad bylos šalių sudaromoje sutartyje apibrėžtina tiekimo-vartojimo riba turi sutapti su buitinių vartotojų pasirinkta tiekimo-vartojimo riba. Kolegija daro išvadą, kad pagal bylos duomenis nustatyti, kokia turi būti nurodyta tiekimo-vartojimo riba tarp šalių sudaromoje sutartyje nėra galimybės, todėl šiuo argumentu atmestinas ir atsakovo reikalavimas pripažinti, kad tarp šalių kaip šilumos tiekėjo ir prižiūrėtojo santykiai nustatomi pagal atsakovo pateiktą sutartį.
Ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovą pateikti priede Nr. 2 prie sutarties nurodytus duomenis buvo grindžiami tuo, kad informacija, kurią prašoma pateikti šiuo priedu, disponuoja UAB „Druskininkų butų ūkis“. Įpareigojimas pateikti vieno juridinio asmens turimus duomenis kitam juridiniam asmeniui būtų pagrįstas tik tuo atveju, jei tokių duomenų teikimas visoms ar tam tikroms institucijoms būtų numatytas kaip jo pareiga norminiuose aktuose. Iš reikalavimo esmės matyti, jog ieškovas nori gauti ne tik informaciją, bet ir paslaugą iš atsakovo, tačiau siekia ne paslaugų sutarties sudarymo, o reikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti tam tikrą darbą, t.y. užpildyti jo pateiktos lentelės grafas, šį darbą atliktų ieškovo naudai nenustatant pareigos ieškovui atlyginti už suteiktą paslaugą. Toks ieškovo reikalavimas pagrįstai buvo atmestas, nes teismas gina subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus asmenų, kurių tokios teisės ar interesai pažeisti ar ginčijami. Toks ieškovo interesas nėra saugomas įstatymu. Tuo atveju, jei kitokiu būdu ieškovas neturėtų galimybės gauti reikiamos informacijos, jei ja disponuotų tik atsakovas, jei informacijos pateikimas nereikalautų papildomų atsakovo darbo sąnaudų, būtų pagrindas pripažinti ieškovo teisę pažeidžiama. Tačiau ieškovas neįrodė, kad tik atsakovas turi informaciją, kurią prašo įpareigoti pateikti ieškovas. Atsakovo atsiliepime nebuvo nurodyta, ar visą prašomą informaciją turi atsakovas, teigiant, kad jam nesuprantama, kokiu būdu jis turi pateikti informaciją apie butų statybos metus, pastato aukštų skaičių, patalpų aukštį ir kt. Atsiliepime į apeliacinį ieškovo skundą atsakovas nurodė, kad kai kurios informacijos, nurodytos priede Nr. 2, jis neturi galimybės pateikti, kai kurios lentelėje nurodytos simbolių reikšmės nėra aptartos, todėl atsakovas negali nurodyti, ar galėtų pateikti tokią informaciją. Taigi, atsakovui teigiant, kad dalies informacijos jis neturi, kad dalyje nėra aiškus ieškovo prašymas, kadangi jis nurodytas simboliais (lentelės 3,4, ir 5 grafos), teismas daro išvadą, kad ieškovas savo reikalavimus šioje dalyje suformulavo nekonkrečiai, neįrodė, kad jis pats negali gauti šių duomenų (tokių kaip pastato aukštų skaičius, pastato laiptinių skaičius, butų aukštis), neįrodė, kad šių duomenų gavimui kitokiu būdu ( ne iš atsakovo, o pavedant darbą atlikti ieškovo darbuotojams) jis turės nepagrįstai dideles išlaidas, todėl reikalavimas negalėjo būti patenkintas.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodydamas pagrindines labai didelio šilumos suvartojimo priežastis teigia, kad už jas atsakingas yra šilumos ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Vien tai, kad net ieškovas nenurodo, jog vien prižiūrėtojas yra atsakingas už labai didelį šilumos suvartojimą, leidžia daryti išvadą, kad negali būti numatyta pareiga užtikrinti normų neviršijimą tik šilumos prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui. Atsakovui teigiant, kad paprastai didesnis šilumos energijos kiekis yra sunaudojamas ir maksimalios šilumos energijos normos gali būti viršijamos dėl prastos gyvenamojo namo, kaip statinio, techninės būklės, nerenovuotų namų konstrukcijų žemos šilumos varžos, namo šildymo ir karšto vandens sistemos neatitikimo privalomiems reikalavimams, ieškovas turėjo galimybę įrodyti, kad šie atsakovo teiginiai nepagrįsti. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad visų statinių, dėl kurių sudaroma sutartis, techninė būklė atitinka teisės aktų reikalavimus ir viršnorminiai šilumos suvartojimai galimi tik dėl prižiūrėtojo kaltės, pagrįstai teismas atmetė ieškovo prašymą nustatyti, kad atsakovas turi prisiimti atsakomybę, ieškovo siūlomą sutarties 4.8 ir 12 punktuose.
Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė papildomus įrodymus dėl aplinkybės, kad daugiabučių namų šilumos ir karšto vandens prižiūrėtojai nustato neoptimaliai aukštą paduodamo į pastato šildymo sistemas termofikacinio vandens temperatūrą. Iš to darytina išvada, kad atsakovo darbuotojai galimai netinkamai atlieka sistemos prižiūrėtojo pareigas, tačiau tokiais atvejais ieškovas turi teisę išieškoti iš atsakovo nuostolių atlyginimą. Tai, kad Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarčių standartinių sąlygų, patvirtintų LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 29. 1 ir 2 p. numatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas privalo sudaryti su šilumos tiekėju šilumos ir karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį pagal standartines sąlygas tuo atveju, kai šalys nesusitarė dėl šių sutarčių individualiai aptartų sąlygų, leidžia daryti išvadą, kad šis norminis aktas numatė, kokia sutartis turi būti sudaryta, kai šalys nesusitaria dėl individualiai aptartų sąlygų. Šios nuostatos galiojo tiek ieškovui pareiškiant ieškinį teisme, tiek atsakovui pateikiant priešieškinį (atitinkamai 2007-07-04 ir 2008-03-17), todėl šalys turėjo pagrindo kreiptis į teismą tik dėl vienai ar kitai šaliai atsisakius sudaryti sutartį pagal standartines sąlygas. Byloje nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas siekė, kad teismas patvirtintų sutarčių, neatitinkančių standartinių sąlygų, nuostatas, todėl tokie reikalavimai turėjo būti atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netaikius aukščiau nurodytų materialinės teisės normų, todėl naikintinas LR CPK 330 str. pagrindu, atmetant ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį. Nors byloje galima daryti išvadą, kad teismo patvirtinti du atsakovo pateikto sutarties projekto punktai atitinka standartines sąlygas, tačiau apeliacinės teismas daro išvadą, kad teismas negali tvirtinti atskirų sutarties punktų. Tai, kad nėra nustatyta šilumos tiekimo-vartojimo riba, tai, kad remiantis Valstybinės energetikos inspekcijos 2009-03-05 ir 2009-08-17 išvadomis šalių pateiktuose sutarčių projektuose eilė punktų turi būti išbraukti ar ištaisyti, leidžia daryti išvadą, kad ir ieškovas ir atsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti pateiktus jiems sutarčių projektus.
Atsakovas atsiliepime į ieškovo ieškinį pagrįstai nurodė, kad ieškovo reikalavimas patvirtinti, kad šalių santykiai nustatomi pagal 2007-02-06 sutartį neatitinka nei vieno iš LR CK 1.138 str. numatytų teisių gynimo būdų teisme, įstatymas nenumato galimybės ieškovui reikšti reikalavimo dėl patvirtinimo, kad šalių santykiai nustatomi atitinkamos sutarties pagrindu. Kadangi atsakovas analogiškai suformulavo priešieškinio dalyką, tai ir jo reikalavimai neatitinka CK 1.138 str. numatytų teisės gynimo būdų. LR CK 6.156 str. 2 dalyje nustatyta pareiga sudaryti sutartį tuo atveju, kai ją numato įstatymas. Šiuo atveju šalys gali kreiptis į teismą, kad būtų pripažinta, jog kita šalis nepagrįstai atsisako sudaryti sutartį. Kadangi byloje faktiškai buvo nagrinėjamos aplinkybės, ar pagrįstai atsisakė pasirašyti skirtingo turinio sutarties ieškovas ir atsakovas, padarius išvadą, kad ieškovo ir atsakovo pateiktas sutartis turėjo atsisakyti pasirašyti abi šalys, tai ir buvo pagrindu atmesti abiejų šalių reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas 2008-07-18 papildomu sprendimu nustatė, kad ieškinys ir priešieškinys patenkinti dalinai, todėl priteisė atsakovui trečdalį turėtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad ieškinys ir priešieškinys atmestini, šiuo atveju atstovavimo išlaidų neturi atlyginti ieškovas atsakovui remiantis LR CPK 93 str. 1 dalimi, nes nei vienos šalies naudai nebuvo priimtas sprendimas. Dalyje, kuria atmestas atsakovo prašymas priimti papildomą sprendimą dėl ieškovo reikalavimo pateikti informaciją, sprendimas paliktinas nepakeistu, nes 2008-06-09 teismo sprendime buvo nurodyti argumentai, kuriais remiantis teismas atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti tam tikrą informaciją per 10 dienų. Tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad likusioje dalyje ieškinys atmestas, leidžia daryti išvadą, kad tuo buvo išspręstas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą per 10 dienų vykdyti vieną iš sutarties projekto punktų, nurodytų antrame priede. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui galėjo būti neaiškus teismo sprendimas dėl to, kad teismas patvirtino sutarties projekto dalį tame tarpe ir antrą priedą, tačiau nurodė motyvus, prieštaraujančius sprendimo revoliucinei daliai, atsakovas turėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo ar dėl sprendimo išaiškinimo. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad reikalavimas buvo išspręstas, todėl atsakovo prašymas šioje dalyje dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo atmestas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendė:
Druskininkų teismo 2008 m. birželio mėn. 9 d. sprendimą dalyje, kuria buvo patenkinti ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ir atsakovo UAB „Druskininkų butų ūkis“ reikalavimai, priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir ieškinį atmesti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Panaikinti 2008-07-18 papildomą teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, ir prašymą atmesti.
Kitą teismo papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.