- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-20
- Bylos Nr.
- eAS-255-815/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00361-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- V. F.
- Atsakovas
- Kauno apygardos prokuratūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros (toliau – ir Prokuratūra) 2022 m. vasari 9 d. raštą Nr. IBPS-S-72340-22 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2022 m. vasario 9 d. raštas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) paskirti ne „Kauno prokuratūrą“ tirti pareiškėjos turto grobimo akivaizdų nusikaltimą, padarytą ir tęstiną esamu laiku G. B., adresu (duomenys neskelbtini).
II.
Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 1 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsniu ir įvertinęs pareiškėjos skundo turinį ir prie jo pateiktus dokumentus, nustatė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate priimtas 2022 m. sausio 19 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nuskalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje (toliau – ir 2022 m. sausio 19 d. nutarimas); prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl Nutarimo, priėmė 2022 m. sausio 27 d. nutarimą (toliau – ir 2022 m. sausio 27 d. nutarimas), kuriuo pareiškėjos skundą atmetė; pareiškėja kreipėsi į Prokuratūrą su 2022 m. sausio 28 d. skundu, į kurį buvo atsakyta Prokuratūros 3-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės priimtu 2022 m. vasario 1 d. raštu Nr. IBPS-S-57580-22 (toliau – ir 2021 m. vasario 1 d. raštas), kuriame konstatuota, kad pareiškėja pakartotinai kreipiasi į Prokuratūrą, skųsdama 2022 m. sausio 19 d. nutarimą, dėl ko pareiškėjos skundas pripažintas kartotiniu ir nenagrinėtas iš esmės; pareiškėja su 2022 m. vasario 2 d. skundu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama sugrąžinti jai nuosavybės teise priklausančius daiktus iš juos užgrobusio ir laikančio savo žemėje ir name asmens; Generalinė prokuratūra pareiškėjos skundą pavedė nagrinėti Prokuratūrai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė 2022 m. vasario 9 d. raštą, kuriame konstatavo, jog nesant jokių objektyvių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pareiškimo tyrimo metu, 2022 m. sausio 19 d. nutarimo teisėtumo klausimas negali būti iš naujo kvestionuojamas, dėl ko 2022 m. vasario 1 d. raštu pareiškėjos skundas buvo paliktas nenagrinėtu pagrįstai.
Teismas, įvertinęs tai, padarė išvadą, kad pareiškėja skundu teismui siekia inicijuoti ginčą dėl Prokuratūros veiksmų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, o ne su viešuoju administravimu. Pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su Prokuratūros veiksmais, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėja siekia (pareiškėja skunde teigia, jog Prokuratūros prokurorė turėjo ištirti įvykio vietą, aprašyti pareiškėjos daiktus, esančius neteisėtame kito asmens valdyme, įforminti turto grobimą pagal BK 178 str. ir pan.), o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose. Teismo vertinimu, teisinio ginčo santykių savaime nepakeičia ir aplinkybės, kad 2022 m. vasario 9 d. raštas buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) ir tai, kad jo apskundimo tvarkoje nurodyta, jog jis skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Kaip nustatyta, pareiškėjos skundžiamas aktas priimtas atliekant veiksmus ikiteisminio tyrimo, kurio pradėjimą (atsisakymą pradėti) ir su tuo susijusius veiksmus reglamentuoja BPK, srityje, o ne viešojo administravimo srityje, kurioje kilusius ginčus priskirta spręsti administraciniam teismams. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Teismas, nustatęs, kad nėra duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu paskirti ne „Kauno prokuratūrą“ tirti pareiškėjos turto pagrobimą, padarė išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Generalinę prokuratūrą atlikti veiksmus negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
Teismas, vadovaudamasis BPK 168 straipsnio 5 dalimi, išaiškino, kad atsisakius priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pareiškėjai neužkertamas kelias savo teises ginti, kreipiantis į ikiteisminio tyrimo teisėją, byloje nesant duomenų, kad šiuo teisių gynybos būdu pareiškėja pasinaudojo.
III.
Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutartimi. Pareiškėja prašo pripažinti teisėją Rimantą Giedraitį pažeminusį teisėjo vardą ir „nuimti nuo pareigų“.
Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad teismo išvada, jog pareiškėja negali skųsti administraciniam teismui 2022 m. vasario 9 d. rašto, yra nepagrįsta, nes būtent tokia apskundimo tvarka yra nurodyta 2022 m. vasario 9 d. rašte. Tai, kad Prokuratūra nepagrįstai atsisako pakartotinai nagrinėti pareiškėjos skundą neatleidžia Prokuratūros nuo pareigos nagrinėti realiu laiku tęstinai vykdomos nusikalstamos veikos. Dėl to pareiškėja turi galėti ginti savo galimai pažeistas teises dėl skundžiamo 2022 m. vasario 9 d. rašto, kuris apskritai yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, taip sudarydamas sąlygas ir toliau vykdyti nusikalstamą veiką, kuria nusavinamas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis turtas. Pažymi, kad tai, jog pareiškėjos skundas priskirtas nagrinėti administraciniam teismui patvirtinta tai, kad pareiškėjos daiktai, kurie yra vykdomos nusikalstamos veikos objektas, yra viešoje žemėje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti skundas, kaip nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad pareiškėjos skundo reikalavimas dėl 2022 m. vasario 9 d. rašto panaikinimo ir skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Generalinę prokuratūrą atlikti veiksmus nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti skundo atsisakymo priimti pagrindai. Jei teismas, prieš priimdamas skundą, nustato esant bent vieną iš minėtoje teisės normoje įvardytų pagrindų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Atitinkamai ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, <...>.
Iš to seka, kad administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).
Kadangi nagrinėjamu atveju skundžiamas 2022 m. vasario 9 d. raštas, kurį priėmė Prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja, teisėjų kolegija pažymi, kad aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2022 m. sausio 19 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjos skundas dėl šio 2022 m. sausio 19 d. nutarimo buvo atmestas 2022 m. sausio 27 d. nutarimu, kuriame nurodyta, jog jis skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pareiškėja kitą dieną kreipėsi į Prokuratūrą pakartotinai su skundu. Išnagrinėjusi šį pareiškėjos skundą Prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausioji prokurorė priėmė 2022 m. vasario 1 d. raštą, kuriuo paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtu, nustačiusi, kad pareiškėja pakartotinai kreipiasi į Prokuratūrą, skųsdama 2022 m. sausio 19 d. nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ir kurio teisėtumas įvertintas ir patikrintas, priėmus 2022 m. sausio 27 d. nutarimą. Pareiškėja kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su skundu, iš kurio turinio aišku, kad pareiškėja nesutinka su Prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiosios prokurorės priimtu 2022 m. vasario 1 d. raštu. Šį pareiškėjos skundą Generalinė prokuratūra pavedė nagrinėti Prokuratūrai. Išnagrinėjus pareiškėjos skundą, buvo priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas 2022 m. vasario 9 d. raštas, kuriame konstatuota, kad 2022 m. vasario 1 d. raštas yra pagrįstas, priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, pareiškėjos skundas nesudaro objektyvaus ir teisėto pagrindo pakartotinai tikrinti Nutarimo, kuris įvertintas ir patikrintas Prokuratūros prokuroro 2022 m. sausio 27 d. nutarimu, teisėtumą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju, kreipdamasi į apygardos administracinį teismą, iš tiesų nesiekia inicijuoti ginčo dėl Prokuratūros ar Generalinės prokuratūros veiksmų, atliktų viešojo administravimo srityje, kaip ši apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 2 straipsnio 18 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja iš tiesų siekia inicijuoti ginčą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (2022 m. sausio 19 d. nutarimas) ir Prokuratūros veiksmų, tikrinant atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą (2022 m. sausio 27 d. nutarimas), ką reglamentuoja BPK normos. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, susiję su jos turto buvimo vieta. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, 2022 m. vasario 9 d. rašte nurodyta jo apskundimo tvarka neturi įtakos kvalifikuojant priimtą raštą ir pareiškėjos skundu keliamo ginčo pobūdį. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti 2022 m. vasario 9 d. raštą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, 2022 m. vasario 9 d. rašto priėmimo aplinkybės ir įvertinusi pareiškėjos skundu keliamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis skundo reikalavimas, tiesiogiai susijęs su pareiškėjos siekiu dėl iš naujo įvertintų galimybių pradėti ikiteisminį tyrimą. Nustačiusi, kad šį skundo reikalavimą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti tuo pačiu pagrindu, kaip ir pagrindinį skundo reikalavimą, teisėjų kolegija nors ir kitais motyvais, tačiau ir šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pripažįsta teisėta ir pagrįsta.
Pareiškėjos atskirojo skundo prašymas „nuimti nuo pareigų“, nesprendžiamas, nes tokio prašymo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinio teismo kompetencijai. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė teisėjo Rimanto Giedraičio jurisdikcinėje veikloje pažeidimų, sąlygojančių teisėjo vardo pažeminimą. Be to, administracinio teismo kompetencijai nėra priskirta spręsti dėl teisėjo drausminės atsakomybės. Todėl pareiškėjos atskirojo skundo prašymas „pripažinti teisėją Rimantą Giedraitį pažeminusį teisėjo vardą“ negali būti tenkinamas.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti pareiškėjos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.