Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-01-04 · Civilinė byla Nr. e2-735-287/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-04
Bylos Nr.
e2-735-287/2019
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00822-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
Atsakovas
B. N.
Trečiasis asmuo
valstybės įmonei Registrui centrui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-735-287/2019Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00822-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.1.7.8; 3.2.6.6 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 4 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškinį atsakovui B. N., dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrui centrui, dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo teismo nustatyti, kad mirusiajai B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei jos sutuoktiniui B. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, t. y. po ½ dalį 383/10000 dalies (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei po ½ dalį piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar paruošiamojo procesinio dokumento.

Atsakovui ieškinio ir jo priedų patvirtintos kopijos su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai – asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.), tačiau atsakovas per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas yra priimtinas už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, integruotos kliento informacijos iš mokesčių administravimo informacinės sistemos, testamentų registro išrašo, prašymo palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro pranešimo, Gyventojų registro išrašų, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, trečiojo asmens valstybės įmonės Registrų centro atsiliepimo į ieškinį, nustatyta, kad ieškovė atlieka B. N., mirusios (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėja), palikimo perėjimo valstybei procedūras. Nekilnojamojo turto registre palikėjos vardu registruota nuosavybės teisė į 383/10000 dalį pastato – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas – (duomenys neskelbtini). Be to, palikėjos vardu yra „Swedbank“, AB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėja ir atsakovas buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini), todėl minėtas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Testamentų registre nėra registruotų palikimo priėmimo ir kitų juridinių faktų po palikėjos mirties. Atsakovas po palikėjos mirties nesikreipė į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į santuokos metu įgytą turtą, todėl ieškovei kreipusis į Pakruojo rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, reikia išspręsti turto padalijimo klausimą po palikėjos mirties.

Palikėjos vardu registruotas turtas įsigytas iki įsigaliojant šiuo metu galiojančiam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), tačiau sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą taikytinos 2000 metų CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44).

CK 3.49 straipsnio 1 dalyje, CK 3.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta. Tiek turto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnis, tiek ir CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių.

Turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, gali būti nuginčyta įrodžius, jog tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš buvusių sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir tuo pačiu nepateikė ir jokių įrodymų, kurie teismui leistų nukrypti nuo turto bendrumo prezumpcijos. Be to, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad taip pat nemato jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, preziumuojama, kad 383/10000 dalis pastato – (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), bei lėšos esančios „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams B. N. ir B. N. iki vieno iš sutuoktinių, B. N., mirties (CK 3.100 str. 1 p., CK 3.117 str. 1 d.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškomos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminio mokesčio bei 4,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 79,88 Eur (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), bei jos sutuoktiniui B. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, t. y. po ½ dalį 383/10000 dalies (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei po ½ dalį piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 79,88 Eur (septyniasdešimt devynis eurus ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė