- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- 1-2664-825/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00626-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Nukentėjusysis
- M. J.
- Kaltinamasis
- G. V.
- Advokatai
- Arvydas Martinkevičius
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajam M. J., kaltinamajai G. V. ir jos gynėjui advokatui Arvydui Martinkevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) studentė, dirbanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. V. 2017 m. rugsėjo 21 d., 09.40 val., važiuodama (duomenys neskelbtini) g. kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimą tuo, kad neatsižvelgė į važiavimo, į meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, nesuvaldė vairuojamo automobilio Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip sukeldama šio automobilio vairuotojui M. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, o keleiviui G. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji G. V. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad ryte važiavo į paskaitas. Važiavo viena, vairavo ji, važiavo mašinų sraute ir persirikiavus į antrą juostą nepasirinko tinkamo atstumo nuo priešais esančio automobilio ir jam sustabdžius ji atsitrenkė. Tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Mašina stabdė staigiai ir tada ją nunešė į kitą eismo pusę. Nuo šios vietos nebeatsimena, nes buvo galvos sutrenkimas. Greičio tikslaus negali pasakyti, gal 55-60, atitvarų nebuvo, tai ją permetė per žolę, tiesiog nuslydo. Atsimena, kad atsitrenkė į ją automobilis ir ji trenkė su galva į šoną ir aptemo akyse, atsimena tik kai išlipo iš automobilio ir kai sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje. Dar viena mašina atsitrenkė į jos mašinos šoną, su nukentėjusiais bendravo neseniai, prieš du mėnesius, norėjo sudaryti taikos sutartį. Ji atsiprašo ir atlygino žalą, sumokėjo 500 eurų J. Gailisi. Spalio mėnesį bus dveji metai, kai vairuoja. Prašo taikyti laidavimą. M. B. yra jos močiutė, kuri ją augino nuo pat vaikystės. Grįžta į Panevėžį, gyvena pas ją, ji jos laukia. Ji močiutei padeda nuvažiuoti iki daktarų, konferencijų. Jos kartu praleidžia tikrai daug laiko. Močiutė gyvena viena, su seneliu išsiskyrusi.
Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios G. V. visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais.
Nukentėjusysis M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 39-41), paaiškino, kad vairavo automobilį Passat. Kartu važiavo kolega G. M.. Neatsimina, kuria eismo juosta važiavo. Iš kur atsirado Peugeot nežino. Pirmasis momentas, kai po eismo įvykio atgavo orientaciją, buvo Kauno klinikose. Jo nuomone, tai buvo kažkur keletą valandų po eismo įvykio. Iš ligoninės tą pačią dieną išleistas gydytis ambulatoriškai. Po eismo įvykio jaučia padarinius: nuovargį, galvos svaigimą, skausmą dešinėje rankoje, nugaroje. Šeimos daktarė paskyrė vaistus atminčiai gerinti, kadangi jis kartais pamiršta, kur turi važiuoti ar kam paskambinti. Eismo įvykio aplinkybių visiškai neatsimena, bet daktarė jam nurodė, kad laikui bėgant atmintis turėtų sugrįžti.
Nukentėjusysis G. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 61-62), paaiškino, kad M. J. su automobiliu Passat atvažiavo jį paimti nuo namų. Kartu išvažiavo link ofiso. Automobilį vairavo M. J., o jis (M.) sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve pirma eismui skirta juosta, kai ties (duomenys neskelbtini) pamatė priešinga kryptimi per skiriamąją eismo juostą atskriejantį šviesios spalvos automobilį. Viskas įvyko labai greitai. Po susidūrimo negalėjo kvėpuoti, skaudėjo krūtinę. Automobilis pradėjo rūkti, pasklido degančios plastmasės kvapas. Įvykio vietoje atsirado žmonės, kurie padėjo jį ištraukti iš automobilio, nes pats to padaryti nesugebėjo. Į įvykio vietą atvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis, kurie nedelsiant suleido jam stiprių vaistų. Nuo to momento jam nebeskaudėjo krūtinės ir jį išvežė į Kauno klinikas. Atsisakė būti paguldytas stebėjimui stacionare, todėl tą pačią dieną buvo išleistas namo. Už dienos ar dviejų, pradėjo prastai jaustis. Skaudėjo krūtinę, šonus, kreipėsi į Dainavos polikliniką. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad kairės pusės 6-tas ir 7-tas šonkauliai yra lūžę. Apie 5 savaites juto stiprius skausmus, galėjo gulėti tik ant nugaros. Patyrė fizinę ir moralinę žalą
Gyventojų registro išrašu, esančiu asmens duomenų aplanke, nustatyta, kad G. M. mirė (duomenys neskelbtini).
Specialisto išvada Nr. G3422/2017(02) (b. l. 59) nustatyta, kad G. M. buvo konstatuotas kairės pusės 6-o šonkaulio lūžis. Sveikatos sužalojimo mastas atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Specialisto išvada Nr. G3740/2017(02) (b. l. 35-36) nustatyta, kad M. J. konstatuota (duomenys neskelbtini). Sužalojimo mastas atitiko nežymų sveikatos sutrikdymą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų Kelių eismo taisyklių punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Kelių eismo taisyklių 127 punktas numatė, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamosios G. V. neatsargūs neteisėti veiksmai (Kelių eismo taisyklių 127 punkto pažeidimas) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiojo M. J. nežymus sveikatos sutrikdymas ir nukentėjusiojo G. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina specialistų išvados) atsirasti. Todėl kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamoji kalta, todėl baustina.
Sprendžiant kaltinamosios G. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas M. B. prašymas perduoti kaltinamąją pagal laidavimą jos priežiūrai. M. B. prašyme (b. l. 129) nurodė, kad: ji yra kaltinamosios močiutė, su G. bendrauja kiekvieną savaitgalį; šiuo metu G. mokosi (duomenys neskelbtini), bet kiekvieną savaitgalį grįžta į (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) G. dirba, o gyvena jos kartu adresu (duomenys neskelbtini); su G. turi reikiamą kontaktą, neabejotinai jai turi reikiamą įtaką, jaučia G. esanti autoritetu; praktiškai ji G. užaugino, puikiai ją pažįsta ir žino, kaip ją įtakoti; mano esanti
verta laiduoti už G.; įsipareigoja, esant būtinumui, sumokėti reikiamo dydžio užstatą. Teisiamojo posėdžio metu M. B. savo prašymą palaikė.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.
G. V. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), nusikalto būdama neteista, visiškai prisipažino ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu padėjo ją atskleisti.
Kaltinamosios veiksmais yra padaryta žala nukentėjusiesiems. Akcinė bendrovė Lietuvos draudimas G. M. išmokėjo 1500 eurų, o M. J. 800 eurų draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (b. l. 89). M. J. nurodė, kad iš eismo įvykio kaltininkės G. V. gavo 500 eurų; dėl turtinės ir neturtinės padarytos žalos pretenzijų neturi, prašo bylą nutraukti kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, G. V. jo atsiprašė ir jis jai atleido (b. l. 90). Nukentėjusysis M. M. mirė (duomenys neskelbtini).
Įvertinus kitas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamosios G. V. asmenybę: yra dirbanti studentė, turi pastovią gyvenamąją vietą, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b. l. 79), administracine tvarka bausta vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjusi (b. l. 74), jos požiūrį į padarytą nusikaltimą, prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje G. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgiant į laiduotojos M. B. asmenines savybes, tai yra tai, kad ji charakterizuojama teigiamai (b. l. 131, 132), neteista (b. l. 133), administracine tvarka nebausta (b. l. 134), yra artima G. V. giminaitė (b. l. 135, 136), nurodė artimai bendraujanti su kaltinamąja ir galinti daryti jai teigiamą įtaką, todėl teismas daro išvadą, jog ji dėl savo pozityvių asmeninių savybių darys teigiamą įtaką kaltinamajai, todėl yra verta teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant M. B. sutikimui ir prašymui, prokurorui neprieštaraujant, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą vieneriems metams M. B. atsakomybėn su 500 eurų užstatu, o baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str.).
G. V. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nutaria:
G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ją perduoti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu, baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad 500 (penkių šimtų) eurų užstatą ji turi įmokėti per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, įmonės kodas 302942349. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus