Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. M. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties, kuria D. M. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. įtariamas tuo, kad jis, nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2008 m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, veikdamas organizuota grupe kartu su R. M., V. S., A. M. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, G. K. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , kartu su A. M., žinodamas, kad nukentėjusioji L. B. yra 16 metų vaikas, pasinaudodamas L. B. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei panaudodamas apgaulę - nenurodydamas tikrojo kelionės tikslo ir melagingai pažadėdamas legalų ir gerai apmokama, darbą, užverbavo ją vykti į Ispaniją kartu su A. M. sutvarkė L. B. kelionės dokumentus, apgyvendino nukentėjusiąją iki išvykimo savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , po to nuvežęs L. B. prie vaistinės Panevėžio mieste (tikslus adresas nežinomas) perleido nukentėjusiąją R. M., kuris kartu su A. M. jo vairuojamu ikiteisminio tyrimo nenustatytu automobiliu, nugabeno nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini) , po to asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasitikus nukentėjusiąją, R. M. atėmus iš L. B. asmens dokumentus bei panaudojus psichinę prievartą ir grasinimus jos atžvilgiu, tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, siekdamas pasipelnyti iš L. B. prostitucijos, panaudojant fizinį smurtą laikė ją nelaisvėje nuomojamame name adresu: (duomenys neskelbtini) , kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, tokiu būdu įtraukė ją į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 157 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje.

D. M. 2009 m. lapkričio 10 d. nutarimu pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi D. M. skirta kardomoji priemonė - suėmimas. 2010 m. sausio 26 d. D. M. buvo sulaikytas Vokietijoje ir pagal Europos arešto orderį 2010 m. gegužės 5 d. pargabentas į Lietuvą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi palikta galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis ir D. M. suėmimo terminas nustatytas iki 2010 m. liepos 26 d. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartimi D. M. suėmimo terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams.

Įtariamasis D. M. skunde mano, kad teismas nepagrįstai pratęsė jam kardomąją priemonę - suėmimą. Nutartyje nenurodyta, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, teisėjas neatsižvelgė į BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad šiuo atveju turėtų būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad nutartyje skirti kardomąją priemonę turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, tačiau skundžiamojoje nutartyje jokių faktinių duomenų nepateikiama. Įtariamasis mano, kad jam pareikšti įtarimai grindžiami tik nukentėjusiosios L. B. prieštaringais parodymais.

Nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Jokio šaukimo atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą įtariamasis teigia nėra gavęs, jam nebuvo žinoma apie paskelbtą paiešką. Vokietijoje jis turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Panevėžyje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas.

Trukdyti procesui įtariamasis teigia negalėsiantis jau vien dėl to, kad ikiteisminis tyrimas šiuo metu baigtas, jis buvo pradėtas dar 2008 metais, norėdamas jis turėjo pakankamai laiko bandyti paveikti nukentėjusiąją, liudytojus, tačiau to nedarė ir nesiruošia daryti.

Jokių ikiteisminių tyrimų įtariamojo atžvilgiu nevyksta, duomenų, kad jis iki nuosprendžio priėmimo šioje byloje galėtų padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų nėra.

Be to, įtariamasis mano kad BPK 127 straipsnio 4 dalies prasme ši byla nelaikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties. Todėl, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartį.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios L. B., liudytojos G. K. parodymai, įtariamojo R. M. parodymai, duomenys apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus ir kiti bylos duomenys. Ar veika įrodyta, kaip turi būti kvalifikuota, šioje proceso stadijoje nesprendžiama.

Iš suimtojo skundo turinio matyti, kad jis nesutikdamas su apygardos teismo nutartimi ginčija ir savo kaltės klausimą. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 130 straipsnio nuostatomis nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su suimtojo teise aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo bei šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo D. M. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai D. M., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Panevėžio apygardos teismas D. M. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi D. M. įtariamas vieno labai sunkaus ir keturių sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, Apeliacinio teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą nėra išnykęs, įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamasis D. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, todėl atsižvelgti dar kartą į šias aplinkybes, kaip prašo įtariamasis, nėra pagrindo. Apygardos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad įtariamasis nevedęs, nesusaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, turi ryšių užsienyje. Be to, iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad D. M. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ir buvo paskelbta jo paieška. Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas D. M. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, taigi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas nėra išnykęs.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog D. M. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas, nes jis įtariamas padaręs nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, D. M. būdamas darbingas nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, pragyvenimo lėšas gavo iš nusikalstamos veiklos. Apeliacinio teismo nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad būdamas nesuimtas D. M. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindas suėmimo terminą pratęsti ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėja įtariamojo argumentų dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo suėmimui taikyti, t. y., kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, kadangi Panevėžio apygardos teismas nekonstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo buvimo.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą daugiau kaip šeši mėnesiai, be bendrųjų, yra būtini ir specialieji suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, matyti, kad byla yra didelės apimties ir sudėtinga, byloje yra 9 įtariamieji, baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 23 tomai. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad po paskutinio suėmimo termino pratęsimo atlikti įvairūs procesiniai veiksmai: įvairių liudytojų apklausos, parodymai atpažinti, akistatos, daiktų apžiūros, įtariamųjų apklausos, išsiųsti įvairūs pavedimai ikiteisminio tyrimo institucijoms, užklausimai kitoms įstaigoms bei gauti atsakymai į juos, surinkta įtariamuosius charakterizuojanti medžiaga ir atlikti kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Be to, trijų įtariamųjų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kitiems devyniems įtariamiesiems pareikšti galutiniai įtarimai, pastariesiems paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir jie šiuo metu supažindinami su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas sudėtingu, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi D. M. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas viršijant šešis mėnesius. Pažymėtina, kad minėtas straipsnis numato, kad, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminas gali būti tęsiamas iki aštuoniolikos mėnesių. D. M. suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios minėtame straipsnyje numatytos suėmimo taikymo trukmės neviršija.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo D. M. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.