Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-27 · Administracinė byla Nr. eI-3604-331/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-08-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-27
Bylos Nr.
eI-3604-331/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01786-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
S. H. K. M. B. N.
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3604-331/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01786-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui P. V.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. H. K. M. B. N. (S. H. K. M. B. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas S. H. K. M. B. N. pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (15-01) 31-00280/171-289 (toliau – ir Sprendimas) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą Indijos Respublikos piliečiui S. H. K. M. B. N.“; 2) įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui nacionalinę Lietuvos Respublikos vizą; 4) priteisti pareiškėjui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Paaiškino, kad dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas kreipėsi tuo pagrindu, kad studijuoja Lietuvoje, jam reikalingas leidimas laikinai gyventi tikslu tęsti studijas. Atsakovas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas yra padaręs 12 administracinių pažeidimų (kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų), susijusių su greičio viršijimu. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu vienų iš pavojingiausių administracinių nusižengimų (nustatyto greičio viršijimas), keliančių realią grėsmę eismo saugumui darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad asmuo nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo nuomone, kad pažeidimai nėra atsitiktiniai. Atkreipia dėmesį į tai, kad jie padaryti per trumpą laikotarpį, t. y. per vieną mėnesį, 2018 m. rudenį (spalio 2 d. – lapkričio 2 d.) ir 2019 m. vasario 4 d. Iš to galima daryti išvadą, kad pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai buvo atsitiktiniai dėl pareiškėjo suintensyvėjusio studijų laiko.

1.2. Pabrėžia, kad atsakovo atliekamas galimos grėsmės prognozavimas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Pareiškėjo asmenybė nėra konfliktiška, pareiškėjo teigimu, jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – studijos, o ne nusižengimų darymas. Be to, pareiškėjas yra sumokėjęs baudas už padarytus nusižengimus, kas patvirtina, jog jis gerbia ir laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, atsakingai žiūri į jam paskirtas nuobaudas ir supranta savo elgesio pasekmes, vykdo jam skirtas nuobaudas. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu pareiškėjas neturi automobilio, kurį naudotis pasiėmė draugas ir jį eksploatuoja kitoje valstybėje, o pareiškėjas naudojasi viešuoju transportu. Todėl, mano, jog nėra realaus ar akivaizdaus pavojaus, kad pareiškėjas ateityje galėtų kelti kokią nors realią ar akivaizdžią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

1.3. Teigia, kad nebuvo sumokėjęs vienos baudos už administracinį nusižengimą dėl to, kad per trumpą laiką teko sumokėti kelias nuobaudas už administracinius nusižengimus ir vienos nuobaudos nepastebėjo. Pareiškėjas neturėjo jokių tyčinių ketinimų nemokėti baudos ir šiuo metu ją yra visiškai sumokėjęs. Todėl, mano, kad dėl tokio apsirikimo nėra proporcinga ir teisinga neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

1.4. Pažymi, kad kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi ir vizos išdavimo jis pateikė visus reikalingus dokumentus, tame tarpe ir dokumentus, pagrindžiančius jo atvykimą mokslo (studijų) tikslu. Atsakovas pretenzijų dėl kokių nors dokumentų trūkumų, kokybės neišsakė. Todėl laiko, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti vizą taikydamas Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktą.

1.5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą, prašė jį tenkinti skunde išdėstytais argumentais.

2. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.

Atsiliepimas

2.1. Atsiliepime paaiškino, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, ir vadovaudamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – Aprašas) 771 punktu, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), išsiuntė paklausimą Nr. (15/4-4) 10K-12463, ar pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. 2019 m. balandžio 4 d. buvo gauta Policijos departamento išvada Nr. 5-S-3269, kurioje konstatuojama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

2.2. Akcentuoja, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir įvertinęs visus surinktus duomenis, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu vienų iš pavojingiausių administracinių nusižengimų (nustatyto greičio viršijimas), keliančių realią grėsmę eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad asmuo nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nenori suprasti savo veiksmų pavojingumo (viršijus saugų greitį labai padidėja avarijų rizika, sunkių sužalojimų ar net žūties tikimybė eismo nelaimės atveju), neatsakingai naudojasi padidinto pavojaus šaltiniu (automobiliu) ir ignoruoja nustatytas saugaus elgesio taisykles. Pareiškėjo padarytų nusižengimų visuma ir pakartotinumas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai, todėl sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei tikimybę ateityje.

2.3. Teigia, kad pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai yra padaryti ne Vilniaus mieste, kur pareiškėjas deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete (toliau – VGTU), o Alytaus, Varėnos, Pasvalio ir Kauno rajonuose, bei į tai, kad beveik visi pažeidimai yra padaryti nakties metu (nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto), todėl pareiškėjo teiginius, jog pažeidimai yra sąlygoti suintensyvėjusio studijų laiko, laiko nepagrįstais. Mano, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis nebeturi automobilio, todėl negalės daryti naujų administracinių nusižengimų, nepaneigia Migracijos departamento ir Policijos departamento padarytos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.

2.4. Kadangi Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tai jis neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1–52) (toliau – Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų). Pažymi, kad pareiškėjas dėl leidimo laikinai gyventi kreipėsi antrą kartą. Pirmas leidimas laikinai gyventi šiam užsieniečiui buvo išduotas studijų pagrindu. Turimais duomenimis, pareiškėjas yra VGTU Tarptautinių studijų centro antrosios pakopos nuolatinių studijų II kurso studentas, studijų programos trukmė 2 metai ir šių studijų paskutinė diena yra 2019 m. liepos 15 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje nėra susiklostę pareiškėjo šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra duomenų, kad jis nuo 2018 m. spalio 9 d. realiai vykdytų individualią veiklą, o UAB (duomenys neskelbtini) dirba tik nuo 2019 m. kovo 8 d. pagal terminuotą darbo sutartį.

2.5. Atkreipia dėmesį, kad įvertinus pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką (pirmas leidimas laikinai gyventi išduotas 2018 m. birželio 15 d.), esamus ekonominius ir socialinius ryšius (šiuo metu jis yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir VGTU studentas), kurie nors ir nėra ilgalaikiai, padarytų teisės pažeidimų pavojingumo pobūdį ir mastą (užsienietis buvo nubaustas už administracinius nusižengimus), buvo pagrindas konstatuoti, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi ir pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos nelaikytini proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, pasiekti. Todėl pareiškėjui suteiktas terminas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Be to, pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, tačiau įvertinus pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, kurie nors ir nėra ilgalaikiai, buvo nuspręsta neuždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

2.6. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 15 d. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2019 m. balandžio 1 d. Ginčo dėl aplinkybių, susijusių su leidimo (galiojusio iki 2019 m. balandžio 1 d.) išdavimu, turėjimu ir mokymusi Vilniaus Gedimino technikos universitete, byloje nėra.

6. 2019 m. kovo 18 d. pareiškėjas, ketindamas studijuoti VGTU Tarptautinių studijų centre antrosios pakopos nuolatinių studijų Mechanikos inžinerijos programą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi (galiojo iki 2019 m. balandžio 1 d.), VGTU tarpininkavimo raštą, įsakymo dėl priėmimo į antrosios pakopos studijas kopiją ir kitus dokumentus.

7. Atsakovas dėl informacijos pateikimo kreipėsi į Policijos departamentą, kuris 2019 m. balandžio 4 d. pateikė išvadą Nr. 5-S-3269 dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, kurioje pažymėjo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas įvertinęs gautą medžiagą, skundžiamu 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (15-01) 31-00280/171-289 atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir daugkartinę nacionalinę vizą. Tokio atsisakymo teisiniai pagrindai numatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktuose.

8. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 6 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonų sveikatai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis.

9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 yra patvirtinęs leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 77¹ punkte nustatyta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei teikia Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus minėtų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

10. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas yra neproporcingai griežtas, neatsižvelgta į tai, kad KET pažeidimai išsidėstė per trumpą laikotarpį, buvo atsitiktiniai ir sąlygoti suintensyvėjusio studijų laiko. Be to, vienos paskirtos baudos – 60 Eur už KET pažeidimą, pareiškėjas laiku nesumokėjo per neapdairumą (šiuo metu bauda yra apmokėta).

11. Atsakovas su pareiškėjo teiginiais nesutinka, argumentuodamas, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, prašymo nagrinėjimo metu viena 60 Eur bauda nebuvo sumokėta. Be to, iš Policijos departamento buvo gauti duomenys, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

12. Teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, palaiko atsakovo poziciją, nes į bylą yra pateikti duomenys, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei – pareiškėjas per pastaruosius metus padarė dvylika administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais: 1) 2018 m. spalio 3 d. padarė tris administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 70 km/val. greitį 25 km/val. (važiavo 95 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 1 val. 3 min., vieta: Alytaus r.), ir du kartus viršijo leistiną 90 km/val. greitį 25 km/val. (važiavo 115 km/val. greičiu; pažeidimų laikas: 2 val. 7 min. ir 2 val. 18 min., vieta: Alytaus ir Varėnos r.). Paskirtos 15 Eur, 30 Eur, 30 Eur baudos sumokėtos; 2) 2018 m. spalio 5 d. padarė du administracinius nusižengimus pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/val. greitį 28 km/val. (važiavo 118 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 4 val. 2 min, vieta: Alytaus r.) ir, vairuodamas automobilį mieste, viršijo leistiną 50 km/val. greitį 25 km/val. (važiavo 75 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 5 val. 16 min.; vieta: Vilnius). Paskirtos 30 Eur ir 30 Eur baudos sumokėtos. 3) 2018 m. spalio 15 d. padarė du administracinius nusižengimus pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 4 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 70 km/val. greitį 38 km/val. (važiavo 108 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 1 val. 36 min; vieta: Varėnos r.) ir viršijo leistiną 90 km/val. greitį 35 km/val. (važiavo 125 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 2 val. 10 min.; vieta: Alytaus r.). Pareiškėjas neneigė, kad prašymo nagrinėjimo Migracijos departamente metu paskirta 60 Eur bauda nebuvo sumokėta, nurodydamas, jog jos laiku nesumokėjo per klaidą. Už antrąjį nusižengimą paskirta 120 Eur bauda sumokėta; 4) 2018 m. lapkričio 2 d. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 4 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/val. greitį 45 km/val. (važiavo 135 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 13 val. 47 min; vieta: Varėnos r.). Paskirta bauda 60 Eur sumokėta. Be to, 2019 m. vasario 27 d. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tris 2019 m. vasario 4 d. padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių vienas – šiurkštus administracinis nusižengimas: du administracinius nusižengimus pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 4 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/val. greitį 31 km/val. (važiavo 121 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 2 val. 11 min; vieta: Kauno m. sav.), viršijo leistiną 70 km/val. greitį 35 km/val. (važiavo 105 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 20 val. 13 min; vieta: Pasvalio r. sav.) ir vieną šiurkštų administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 6 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 70 km/val. greitį 64 km/val. (važiavo 134 km/val. greičiu; pažeidimo laikas: 23 val. 1 min; vieta: Vilniaus r. sav.). Policijos departamentas, remiantis Aprašo 13.4 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad užsienietis gali būti vertinamas, kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis sistemingai daro tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas, priėmė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Šią išvadą Departamentas padarė atsižvelgdamas į Policijos departamento 2019 m. balandžio 4 d. pateiktą išvadą Nr. 5-S-3269 dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Teismo vertinimu, pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai parodo jo nenorą laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir taisyklių, nepagarbą visuomenei.

14. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas jam sukelia rimtas pasekmes, kaip tai, kad pareiškėjas studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete. Teismo vertinimu, pareiškėjo interesai nėra svarbesni už interesą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, todėl aplinkybės dėl mokslo Sprendimo išvadų nepanaikina. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas vienos jam paskirtos baudos nebuvo sumokėjęs, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą taikyti ir 35 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pinigines prievolės jau yra įvykdęs, pareiškėjo padėties nekeičia, nes lieka galioti kitas atsisakymo išduoti leidimą teisinis pagrindas – nustatyta, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

15. LVAT laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

16. Įvertinus skundžiamą atsakovo Sprendimą, jo priėmimo pagrindą (Policijos departamento pateiktą išvadą, duomenis apie sumokėtas baudas), taip pat kitų aplinkybių, charakterizuojančių pareiškėjo asmenį, visumą, darytina išvada, kad atsakovas įvertinęs padarytų administracinių pažeidimų kiekį, pažeidimų darymo sistemingumą, pareiškėjo baudų sumokėjimą (prašymo nagrinėjimo metu viena bauda buvo nesumokėta) ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą pareiškėjo veiksmus įvertinti, kaip keliančius grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (Aprašo 13.4 papunktis) ir tais pagrindais atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi bei daugkartinę nacionalinę vizą. Atitinkamai skundžiamas atsakovo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. (15-01) 31-00280/171-289 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį bei įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi bei daugkartinę nacionalinę vizą pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

17. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3555-261/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

18. Teismui atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo priteisti teismo išlaidų, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. H. K. M. B. N. (S. H. K. M. B. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas