Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. A. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo –S. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Tarnyba) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydamas neterminuotai apriboti atsakovui A. A. B. tėvo valdžią jo nepilnamečiams vaikams A. A. ir A. A.

3. 2019 m. gruodžio 5 d. Marijampolės socialinės pagalbos centras raštu Nr. 4-3121 „Dėl atvejo vadybos proceso užbaigimo“ informavo, kad A. A. B. šeimos atvejo vadybos procesas 2019 m. gruodžio 2 d. užbaigtas, kadangi vyras gyvena ir dirba Škotijoje. 2020 m. vasario 28 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai aplankė mažamečius A. A. ir A. A. Apsilankymo metu paaiškėjo, kad atsakovas vaikams dažnai skambina, atvažiuoja, kai grįžta iš Škotijos, kur šiuo metu dirba, teikia vaikams išlaikymą. Apsilankymo metu pastebėtas šiltas mažamečių A. A. ir A. A. bei jų globėjos S. A. kontaktas. 2020 m. balandžio 9 d. Tarnybos specialistai atliko mažamečių A. A. ir A. A. globos (rūpybos) peržiūrą. Minėtosios peržiūros metu nustatyta, kad A. A. B. laikinosios globos vaikams nustatymo laikotarpiu dirbo užsienyje (Škotijoje). Vaikais domėjosi, jiems skambino, grįžęs iš užsienio vaikus aplankydavo, teikė jiems išlaikymą. Tačiau neturėjo galimybės vaikus auginti savo šeimoje savarankiškai. Nuolatinės globos vaikams nustatymo laikotarpiu atsakovas vaikams dažnai skambina, taip pat atvažiuoja, paskutinį kartą vaikus aplankė 2020 m. sausio mėn. Apie du mėnesius tėvas vaikams teikia reguliarų išlaikymą. Buvo laikotarpis (2019 m. ruduo), kai A. A. B. mažamečiams išlaikymo neteikė, nes nedirbo. Skyrius pažymi, kad vaikų globos (rūpybos) peržiūros metu nustatyta, kad nors vaikų tėvui A. A. B. laikinai apribota tėvo valdžia vaikams, tačiau bendraujant su globėja, tikėtina, jog atsakovas neplanuoja auginti savo vaikų. A. A. B. vaikams paskambina, jie kalbasi vaizdo skambučiais, tačiau kitų realių veiksmų nesiima. Globėjos žiniomis, šiuo metu Škotijoje kartu su A. A. B. gyvena ir vaikų motina B. A., kuriai neterminuotai apribota motinos valdžia vaikams. Vaikų globos (rūpybos) peržiūros metu taip pat fiksuotas labai artimas ir šiltas mažamečių A. A., A. A. bei jų globėjos S. A. emocinis ryšys. 2020 m. gegužės 21 d. Marijampolės socialinės pagalbos centras raštu „Dėl atvejo vadybos proceso užbaigimo“ informavo, kad A. A. B. su specialistais, paslaugų teikimo laikotarpiu, bendravo nenoriai, ne visada priimdavo pagalbą. Atvejo vadybos procesui pasibaigus dėl pagalbos teikimo šeimai nesikreipė. Skyrius pažymi, kad atsakovas teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-3318-802/2019 metu, vykusio 2019 m. rugsėjo 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose, teigė, jog šiuo metu vaikų pasiimti negali, nes neturi galimybių, turi atlikti savo asmeninius įsipareigojimus. Minėto posėdžio metu atsakovas teigė, kad ateityje norėtų susigrąžinti vaikus į savo šeimą, auginti juos pats. Taip pat A. A. B. nurodė, kad po pusės metų arba maksimaliai po metų planuoja pasiimti ir auginti savo vaikus.

4. Skyriaus vertinimu, nors atsakovas bendrauja su A. A. ir A. A. telefonu, domisi jais, teikia išlaikymą, tačiau dirba ir gyvena užsienyje, nesudaro tinkamų sąlygų vaikams gyventi su juo, taip nevykdydamas tėvo pareigų mažamečiams. A. A. B. per šešis mėnesius nuo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3318-802/2019 įsiteisėjimo nesiėmė jokių realių veiksmų, kad mažamečiai A. A. ir A. A. galėtų grįžti į jo šeimą, taip pat nesikreipė pagalbos į specialistus. Atsakovas šiuo metu užsienio valstybėje galimai gyvena kartu su vaikų motina B. A., kuriai neterminuotai apribota motinos valdžia vaikams. Pagal esamas faktines aplinkybes A. A. B., piktnaudžiaudamas tėvo valdžia, vengia atlikti tėvo pareigas vaikams, nesudaro jiems tinkamų gyvenimo sąlygų, kad būtų patenkinti svarbiausi A. A. ir A. A. fiziniai, emociniai, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į jų amžių.

5. Skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad tarp mažamečių ir jų nuolatinės globėjos S. A. susiformavęs labai artimas ir šiltas emocinis ryšys, vaikų gyvenimas su nuolatine globėja S. A., kuri sudaro mažamečiams tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, atitinka geriausius vaikų interesus, į tai, jog A. A. B. vengia atlikti savo prigimtines tėvo pareigas vaikams, mano, kad nėra realios galimybės grąžinti vaikus į atsakovo šeimą ir nėra duomenų, jog padėtis ateityje galėtų pasikeisti, todėl A. A. B. tėvo valdžia mažamečiams A. A. ir A. A. turėtų būti apribota neterminuotai.

6. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

7. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai – asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1225 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo, nuo 2020 m. lapkričio 7 d. paskelbiama valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir į Teisėjų Tarybos 2020 m. spalio 26 d. rekomendacijas dėl teismų funkcijų vykdymo ekstremaliosios situacijos metu ir siekdamas užtikrinti proceso dalyvių ir teismo darbuotojų interesus ir sveikatos apsaugą, eliminuoti COVID-19 viruso plitimo galimybę, vertino, jog bylos nagrinėjimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, nustatė šalims terminą iki 2020 m. lapkričio 20 d. (įskaitytinai) nurodyti ar sutinka dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, pasiūlant pateikti savo paaiškinimus raštu.

9. Šalys išreiškė sutikimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. 2020 m. lapkričio 12 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas, kuriame atsakovas patvirtino, kad su teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi susipažino, ne tik prieštaravimų bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka nepareiškė, bet ir nurodė, jog dabar neseniai įsidarbinęs naujame darbe, grįžti į Lietuvą artimiausiu metu negalės tiek dėl pandemijos, tiek ir dėl naujo darbo, taigi atsakovas nežino kada galės sugrįžti: galbūt vasaros laikotarpiu, bet artimiausiu metu tikrai ne.

10. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju įrodymų pakanka, kad teismas priimtų procesinį sprendimą dėl ieškinio rašytinio proceso tvarka ir tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

11. Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

12. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini). yra atsakovo A. A. B. vaikai. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3318-802/2019 neterminuotai apribojo B. A. motinos valdžią ir laikinai apribojo A. A. B. tėvo valdžią sūnui A. A. ir dukrai A. A., priteisė iš B. A. ir A. A. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išieškant priteistą sumą paskirtam vaikų globėjui, kuris šias lėšas tvarko uzufrukto teise. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-567- 802/2020 mažamečiams A. A. ir A. A. nustatyta nuolatinė globa šeimoje ir jų globėja bei turimų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų paprastąja turto administratore paskirta S. A., vaikų gyvenamoji vieta nustatyta globėjos S. A. gyvenamojoje vietoje. 2020 m. balandžio 9 d. atlikta mažamečių A. A. ir A. A. globos (rūpybos) peržiūra (Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktai Nr. 12GVA-205, Nr. 12GVA-206). Peržiūros metu nustatyta, kad A. A. B. laikinosios globos vaikams nustatymo laikotarpiu dirbo ir gyveno užsienyje (Škotijoje). Vaikais domėjosi, jiems skambino, grįžęs iš užsienio vaikus aplankydavo, teikė jiems išlaikymą. Tačiau neturėjo galimybės vaikus auginti savo šeimoje savarankiškai. Peržiūros metu taip pat fiksuotas labai artimas ir šiltas mažamečių A. A., A. A. bei jų globėjos S. A. emocinis ryšys.

14. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad vaikų gyvenimas su nuolatine globėja atitinka geriausius jų interesus. S. A. yra vaikų teta (jų motinos sesuo). Iš byloje esančio 2020 m. gegužės 21 d. rašto „Dėl atvejo vadybos proceso užbaigimo“ nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 2 d. užbaigtas A. A. B. šeimai taikytas atvejo vadybos procesas. A. A. B. su specialistais, paslaugų teikimo laikotarpiu, bendravo nenoriai, ne visada priimdavo pagalbą. Atvejo vadybos procesui pasibaigus dėl pagalbos teikimo šeimai nesikreipė.

15. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas yra iš esmės nusišalinęs nuo savo vaikų A. A. ir A. A. auklėjimo ir priežiūros (į užsienį išvykęs nuo 2018 m. sausio 7 d.), nesudaro jiems tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų, nors vaikams išlaikymą teikia, tačiau vaikų neaugina, atsisako nuo siūlomos pagalbos. Laikinas tėvo valdžios apribojimo nustatymas nemotyvavo atsakovo imtis aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą. Objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, byloje nėra.

16. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią sūnui A. A. ir dukrai A. A. (pakeisti iš laikino tėvo valdžios apribojimo į neterminuotą). Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečiams vaikams neužkerta atsakovui galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikams pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo ir ugdymo procese.

17. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikai be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

18. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93–94, 96–96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

19. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Už reikalavimą apriboti tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

20. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo A. A. B. valstybei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis ir 96 straipsnio 1 dalis).

21. Teisme patirta 6,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

22. Viso valstybės naudai iš atsakovo A. A. B. priteistini 82 Eur (75 + 6,91) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiams vaikams A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 82 (aštuoniasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.