Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui P. K., jo įgaliotam atstovui A. K., gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje O. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, lietuvė, LR pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 154 str. 1 d., 2 d., 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

O. V. buvo kaltinama tuo, kad savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), interneto naujienų portale (duomenys neskelbtini) perskaičiusi straipsnį pavadinimu (duomenys neskelbtini), kuris minėtame portale buvo publikuotas (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą P. K. viešai raštu įžeisti ir apšmeižti, linkėdama ir ragindama jam blogo, susidorojimo su juo, skatindama neapykantą jam, turėdama tikslą jį užgauliai pažeminti ir paniekinti, paskleisdama apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją (vadindama jį aferistu), 2012-01-10, 19.30 val. ir tą pačią dieną 20.00 val. parašė du komentarus, kurie vienas kitą papildo ir vertinami kaip vientisas sakinys (frazė), o būtent: „tegul kalėjime patvarko kaliniai patvarko šį aferistą“.

K. O. V. kalta neprisipažino, duoti parodymus ir atsakinėti į klausimus atsisakė. Sakydama paskutinį žodį ji teigė parašiusi komentarus, nes buvusi šokiruota fakto, kad buvęs policininkas smurtavo prieš moterį. Ji parašė vieną komentarą, o pavarčiusi kitus straipsnius, kuriuose buvo rašoma apie tos moters trylikos metų vaiką, kad ant jo buvo šaukiama ir jis vadinamas aferistu, įstumtas į dilgėlyną, parašė kitą komentarą. Kad P. K. yra išteisintas ar nekaltas, straipsnyje nebuvo parašyta.

O. V., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad perskaičiusi internete straipsnį apie P. K., kuriame jis buvo aprašytas labai neigiamai, apimta pasipiktinimo, parašė komentarus, įžeisti jo nenorėjo (b.l.44).

Ikiteisminio tyrimo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)) metu nustatyta, kad IP adresas, iš kurio rašyti komentarai, priklauso O. V. (b.l.41-42).

Privatus kaltintojas P. K. parodė, kad O. V. 2012-01-10 interneto naujienų portale (duomenys neskelbtini) prie straipsnio (duomenys neskelbtini), publikuoto 2012-01-10, 9.58 val., parašė du komentarus: pirmas - „ tegul kalėjime patvarko“, antras - „tegul kaliniai patvarko šį aferistą“. Komentarai parašyti liepiamąja nuosaka, todėl jis supranta juos kaip raginimą ji išžaginti, išprievartauti ar kitaip kalėjime su juo susidoroti panaudojant fizinę prievartą. Šios frazės jį įžeidė. Mano, kad O. V. šiais komentarais siekė jį sumenkinti, pažeminti ir paniekinti. Jaučiasi apšmeižtas, nes O. V. jį pavadino „aferistu“. Tai tikrovės neatitinkanti informacija, nes jokiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu niekuomet nebuvo pripažintas „aferistu“, be to, kaltinamoji jį pavadino „aferistu“, esant neįsiteisėjusiam nuosprendžiui. O. V. visa tai pateikė viešoje erdvėje, su jos komentarais susipažino neribotas žmonių skaičius. Jam padaryta 396 Lt turtinė ir 10000 Lt neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytas šmeižimas yra paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Tai yra tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis) padaroma nusikalstama veika, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl šmeižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir to norėjo. Pagal teismų praktiką, garbė - tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas - asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju, nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviosios pusės požymis - paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų ar pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui.

P. K. teigia, kad kaltinamoji jį apšmeižė pavadindama „aferistu“.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji P. K. savo komentaruose pavadino „aferistu“ interneto naujienų portale (duomenys neskelbtini) perskaičiusi straipsnį (duomenys neskelbtini), kuriame jis apibūdinamas kaip „tikrų tikriausias nusikaltėlis“, kaip asmuo, kuris „kaimynus apgaudinėja ir terorizuoja, <...> nesigėdydamas kelia prieš juos ranką“.

Straipsnyje esant tokiai negatyviai informacijai apie privatų kaltintoją, O. V. komentaruose pavadindama jį „aferistu“ nepaskleidė apie jį jokios tikrovės neatitinkančios žinios, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. P. K. 2011-12-16 nuosprendžiu nuteistas už pasikėsinimą sukčiauti ir savavaldžiavimą (b.l.195-201, t.1). 2012-04-26 apeliacinės instancijos teismas šį nuosprendį pakeitė tik dalyje dėl bausmės, o P. K. padarytos veikos pripažintos įrodytomis (b.l.202-204, t.1). Pats privatus kaltintojas pateikė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos žodžio „aferistas“ aiškinimą, kad tai: „asmuo, kuris daro aferas, sukčius“. Minėtame straipsnyje P. K. ir buvo apibūdintas kaip apgaudinėjantis kaimynus, juos terorizuojantis. Todėl kaltinamoji, esant priimtam P. K. atžvilgiu apkaltinamajam nuosprendžiui dėl sukčiavimo, pavadindama jį „aferistu“, t.y. sukčiaus atitikmeniu, jokios naujos neigiamos informacijos apie jį nepaskelbė ir nepablogino jo reputacijos labiau nei paties straipsnio turinys. Kaltinamoji teigė skaičiusi straipsnius neigiamai apibūdinančius privatų kaltintoją ir kituose portaluose bei pateikė jų kopijas (b.l.12-17, t.2).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad kaltinamoji, pavadindama privatų kaltintoją „aferistu“, nesiekė jį pažeminti ar paskleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, o išsakė savo nuomonę apie jį, pasiremdama straipsnyje išdėstytais faktais. Ji nepaskleidė apie privatų kaltintoją jokių melagingų prasimanymų, o pateikė jos gautos informacijos apie P. K. savąjį supratimą ir vertinimą.

Dėl išdėstytų motyvų ji pagal LR BK 154 str. 1 d., 2 d. išteisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas yra tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Įžeidimas pasireiškia tuo, kad nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan.

Privatus kaltintojas teigia buvęs įžeistas O. V. komentarų, parašytų liepiamąją nuosaka, nes suvokęs juos kaip raginimą kitiems kalinamiems asmenims ji išžaginti, išprievartauti ar kitaip kalėjime su juo susidoroti panaudojant fizinę prievartą. Mano, kad O. V. šiais komentarais siekė jį sumenkinti, pažeminti ir paniekinti.

O. V. parašė pirmą komentarą - „ tegul kalėjime patvarko“ , antrą - „tegul kaliniai patvarko šį aferistą“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikia tokias žodžio „patvarko“ reikšmes: 1. „kiek tvarkyti“; 2. „duoti potvarkį, nurodymą“. Žargono žodynuose šis žodis neteikiamas (b.l.113, t.1).

Byloje nesurinkta įrodymų, kad kaltinamoji savo komentarais siekė, jog bausmės atlikimo vietose kiti kalinami asmenys prieš privatų kaltintoją naudotų fizinį smurtą ar kitokią prievartą. Kaltinamoji neteista, administracine tvarka bausta tik už KET pažeidimus. Ji, neturėdama jokios kriminalinės patirties, žodžiu „patvarko“ galėjo išreikšti ne raginimą susidoroti fiziškai su privačiu kaltintoju, o, pavyzdžiui, pataisyti jį ir perauklėti. Be to, jei šiuo žodžiu kaltinamoji ragino kitus asmenis susidoroti su P. K., tai tokie jos veiksmai negali būti vertinami kaip viešas ir užgaulus jo pažeminimas, nes ji neigiamai neatsiliepė apie jo asmenybę, savybes, bruožus ir pan.

Dėl išdėstytų motyvų ji pagal LR BK 155 str. 1 d. išteisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

P. K. civilinis ieškinys dėl 396 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

O. V. iš P. K. priteistinos jos turėtos 1000 Lt b.l.18, t.2) gynybos išlaidos (LR BPK 105 str. 6 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 10-9-00381-12 grąžintina Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 303 str. 5 d. 1p., 304 str., 305str., 307str., teismas

nusprendžia

O. V., remiantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų LR BK 154 str. 1 d., 2 d., 155 str. 1 d., požymių.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., P. K. civilinį ieškinį dėl 396 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą.

Remiantis LR BPK 105 str. 6 d., priteisti iš P. K. 1000 Lt O. V. jos turėtų gynybos išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.