- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2-919-330/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00343-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- M. Š., I. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų M. Š. ir I. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1555-555/2019 pagal ieškovų M. Š. ir I. Š. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Costum“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“ dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. Š. ir I. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančia 2015 m. gegužės 15 d. Sutartinę svetimo turto hipoteką, kuria įkeistas pastatas – karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniai kiemo statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1709/5709 dalis, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovai ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės R. G. užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0090/18/012119.
2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes ieškinys yra neatsiejamai susijęs su UAB „Costum“ bankroto byla. Paaiškino, kad ginčijamu hipotekos sandoriu ieškovai įkeitė savo turtą už UAB „Costum“, kuri šiuo metu yra bankrutavusi įmonė, prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, todėl atsakovės UAB „Lemora“ hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas bus tenkinamas ĮBĮ nustatyta tvarka iš ieškovų įkeisto turto UAB „Costum“ bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones trūkumus – sumokėti žyminį mokestį.
4. Teismas pažymėjo, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Teismas išaiškino, kad šios normos tikslas yra tiek bankrutuojančią įmonę, tiek jos esamus ar potencialius kreditorius atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, reiškiant turtinius reikalavimus, ir tokiu būdu nebedidinti ir taip jau nukentėjusių dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorių patirtų nuostolių bei užtikrinti tokiose bylose dalyvaujančių asmenų – bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių procesinį lygiateisiškumą.
5. Teismas pažymėjo, kad proceso įstatymo norma dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kuria ieškovai grindė savo poziciją, skirta atleisti nuo mokesčio mokėjimo būtent tos bankrutuojančios bendrovės, kuriai ir reiškiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamą ar potencialų kreditorių, kai reiškiamas turtinis reikalavimas, susijęs būtent su šios bankrutuojančius įmonės (esančios atsakove byloje) skoliniu įsipareigojimu ieškovui. Akcentavo, kad ieškinio tenkinimo atveju toks turtinis reikalavimas turi sukelti tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. suponuoti būtent šios bankrutuojančios (ar restruktūrizuojamos) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą.
6. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai, nors ir prašo pripažinti negaliojančia sutartinę svetimo turto hipoteką, kurios šalimi yra atsakovė bankrutavusi UAB „Costum“, ir pagal kurią ieškovai yra įkeitę savo turtą už bankrutavusios UAB „Costum“ prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, tačiau šioje byloje pareikšto ieškinio tenkinimo atveju, t. y. pripažinus ginčo hipotekos sandorį negaliojančiu, ieškovų atžvilgiu jokios tiesioginės turtinės pareigos bankrutavusiai UAB „Costum“ neatsirastų, ieškovai netaptų įmonės (atsakovės) kreditoriais pastarosios bankroto byloje, o ieškovų pareikštas reikalavimas nėra nukreiptas į bankrutavusios įmonės (atsakovės) turtą.
7. Įvertinęs tai, kad atmetus ieškinį, ieškovams liktų turtinė pareiga, o ieškinio tenkinimu atveju (pripažinus sutartinę hipoteką negaliojančia) ieškovai išvengtų iš jos kylančios prievolės vykdymo, teismas padarė išvadą, kad ieškovų pareikštas reikalavimas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu yra turtinio pobūdžio. Teismas sprendė, kad ieškovai už ieškinį privalo sumokėti 3 600 Eur mokestį. Nustatęs, kad ieškovai pagal įstatymą nėra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas padarė išvadą, jog už ieškinyje pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai taip pat turi sumokėti 38 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovai M. Š. ir I. Š. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškiniu ginčijamas svetimo turto hipotekos sandoris. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, remiantis kuria svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, o turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešų varžytynių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai netaptų įmonės (atsakovės) kreditoriais pastarosios bankroto byloje. Pagal įstatymą reikalavimas pereina trečiajam asmeniui regreso tvarka, kai reikalavimas patenkinamas iš trečiojo asmens turto; kai trečiasis asmuo, kurio turtas buvo įkeistas užtikrinant prievolės įvykdymą, įvykdo už skolininką prievolę.
8.2. Teismui atmetus reikalavimą dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia, hipoteka liktų galioti, ko pasėkoje UAB „Lemora“ savo reikalavimą patenkintų iš ieškovų turto. Ieškovams patenkinus UAB „Lemora“ reikalavimą už BUAB „Costum“, ieškovai regreso tvarka įgytų reikalavimą į BUAB „Costum“, t. y. teisę į finansinio reikalavimo patvirtinimą bankroto byloje. Todėl ieškovai laikytini potencialiais atsakovės BUAB „Costum“ kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, konstatavęs, kad ieškovai privalėjo sumokėti žyminį mokestį už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
11. Atskirajame skunde ieškovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos įpareigojo sumokėti žyminį mokestį. Ieškovai, tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde laikėsi pozicijos, jog jie nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistini CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, nes viena iš atsakovių byloje yra bankrutavusi įmonė, kurios sudarytas sandoris ginčijamas pateiktu ieškiniu. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
12. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Minėta teisės norma kartu su kitomis CPK teisės normomis sudaro vientisą teisės normų sistemą, todėl ji turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į kitų teisės normų turinį, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu įstatymų leidėjas siekė, jog jame nurodyti asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011; 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2012; 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2283/2013; kt.).
14. Įstatymo leidėjo tikslas yra tiek bankrutuojančią įmonę, tiek jos esamus ar potencialius kreditorius atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, reiškiant turtinius reikalavimus, ir tokiu būdu nebedidinti ir taip jau dėl bankroto bylos iškėlimo nukentėjusių kreditorių patirtų nuostolių bei užtikrinti tokiose bylose dalyvaujančių asmenų – bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių procesinį lygiateisiškumą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra betarpiškai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2348/2013, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2283/2013, 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1063/2013, 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1857/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2014; kt.).
15. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir nuoseklų jo aiškinimą teismų praktikoje, apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta teisės norma skirta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtent tos bankrutuojančios bendrovės, kuriai ir reiškiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamą ar potencialų kreditorių, kai reiškiamas turtinis reikalavimas, susijęs būtent su šios bankrutuojančius įmonės (esančios atsakove byloje) skoliniu įsipareigojimu ieškovui. Apeliacinio teismo vertinimu, cituota teismų praktika suponuoja išvadą, jog nurodytu proceso įstatymo pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. suponuos būtent šios bankrutuojančios (ar restruktūrizuojamos) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo pripažinti negaliojančia sutartinę svetimo turto hipoteką, kurios šalimi yra bankrutavusios įmonės statusą turinti atsakovė UAB „Costum“. Šiuo ginčijamu sandoriu ieškovai kreditorei UAB „Lemora“ užtikrino skolininkės UAB „Costum“ prievolių įvykdymą. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tokio ieškinio tenkinimo atveju – pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu, ieškovai neįgis reikalavimo teisės į atsakovę BUAB „Costum“, netaps jos kreditoriais bankroto procese, o tai reiškia, kad ieškovų reikalavimas nėra nukreiptas į bankrutavusios įmonės turtą. Tai lemia išvadą, kad šioje byloje pareikštas ir pirmosios instancijos teismo apskųstąja nutartimi turtiniu pripažintas reikalavimas nėra tiesiogiai (betarpiškai) susijęs būtent su BUAB „Costum“ bankroto procesu, su šio juridinio asmens įsipareigojimais ieškovams, todėl pirmosios instancijos teismas apskųstojoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog byloje pareikštas reikalavimas neatitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte reglamentuotos procesinės situacijos.
17. Kaip minėta, CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovai net neneigia aplinkybės, kad jų ieškinio tenkinimo atveju bankrutavusiai įmonei nebus sukelta (jokių) tiesioginių teisinių pasekmių (pvz., teisės į finansinio reikalavimo patvirtinimą bankroto byloje). Priešingai, apeliantų nuomone, tokias pasekmes galėtų sukelti tik ieškinio atmetimo situacija ir tik vėliau (po ieškinio atmetimo) bankroto procese atlikti veiksmai. Tai yra – atmetus ieškinį ir vėliau bankroto procese realizavus svetimo turto hipoteka įkeistus daiktus bei ieškovams pareiškus finansinį reikalavimą, grindžiama regreso pagrindu. Viena vertus, kaip matyti iš ginčui aktualių teisės normų aiškinimo teismų praktikoje, CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo pagrindas sietinas su ieškovams palankia bylos baigtimi (jos prognozavimu), kai nagrinėjamu atveju ieškovai nuo pat pradžių modeliuoja būtent jiems nepalankią bylos procesinę baigtį – ieškinio atmetimą. Pastebėtina, jog ieškovų modeliuojamą bylos baigtį iš esmės atitinka ir tokia procesinė situacija, kuomet ieškinys dar nėra pareikštas – bankroto procese realizavus ieškovų turtą (arba jiems laisva valia už skolininkę įvykdžius prievolę pastarosios kreditorei), jie įgis reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę. Taigi, akivaizdu, jog ieškovų pateiktas analizuojamos procesinės normos aiškinimo variantas neatitinka nurodytos teismų praktikos. Kita vertus, pačių ieškovų prognozuojama inicijuojamo teisminio proceso baigtis – kai realias pasekmes sukels ne tik ieškinio atmetimas, bet ir vėliau seksiantys veiksmai (turto realizavimas, regresinio reikalavimo pareiškimas), yra pernelyg nutolusi nuo pasekmių bankrutavusiai įmonei. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą išvadai, jog nei ieškinio tenkinimas, nei jo atmetimas (kas, kaip minėta iš esmės nesvarstytina, sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo klausimą) nesukels tiesioginių teisinių pasekmių bankrutavusiai bendrovei. Taigi ir ieškovų pozicija, jog jie esą laikytini potencialiais BUAB „Costum“ kreditoriais, neturi objektyvaus pagrindo.
18. Atskirajame skunde nenurodžius argumentų dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimo ar dėl pareigos mokėti žyminį mokestį už pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinis teismas atitinkamų pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nevertina.
19. Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį keisti arba naikinti.
20. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti (7 dienų nuo nutarties įteikimo), nagrinėjant bylą apeliacine tvarka baigėsi, skirtinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems ieškinio ir prašymo trūkumams pašalinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovams M. Š. ir I. Š. naują terminą iki 2019 m. spalio 18 d. pašalinti ieškinio ir prašymo trūkumus, nurodytus Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartyje.