Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-07-01 · Civilinė byla Nr. 2-1929/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-01
Bylos Nr.
2-1929/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas
Kreditorius
akcinės bendrovės ,,Linas“
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1929/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės ,,Linas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, uždarosios akcinės bendrovės ,,Domus Palanga“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-1663-173/2011).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius AB „Linas“ kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti BAUB „Domus Palanga“ 2010-12-10 kreditorių susirinkimo nutarimo dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo dalį, kuria patvirtintas 25 015 208,57 Lt dydžio AB SEB bankas finansinis reikalavimas. Nurodė, jog 2010-08-26 kreditorių susirinkimas nutarė UAB „Domus Palanga“ bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka ir šios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. UAB „Domus Palanga“ bankroto procese ne teismo tvarka AB SEB bankas pateikė administratoriui 25 015 208,57 Lt finansinį reikalavimą, kurį grindė 2006-06-30 kreditavimo sutartimi Nr.0740611010223-06, sudaryta tarp AB SEB bankas ir BUAB „Nordic investicija“. Pastarosios įmonės prievolių įvykdymas buvo užtikrintas ir UAB „Domus Palanga“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t. y. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (hipotekos lakštuose Nr.03/1/2006/0007622 ir Nr. 03/1/2006/0007652 nurodyta, jog įkeisto turto vertė yra 4 800 000 Lt). 2010-12-10 kreditorių susirinkimas nutarimu Nr.1, be kitų kreditorių finansinių reikalavimų, patvirtino 25 015 208,57 Lt AB SEB banko finansinį reikalavimą. Šis nutarimas grindžiamas kreditavimo sutartimi su BUAB „Nordic investicija“, kurios prievolių įvykdymą UAB „Domus Palanga“ užtikrino sutartine hipoteka 4 800 000 Lt vertės nekilnojamuoju daiktu. Dėl to AB SEB bankas neturi teisinio ar faktinio pagrindo reikšti tapatų 25 015 208,57 Lt dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Domus Palanga“ bankroto procese ne teismo tvarka ir pagrindinio skolininko UAB „Nordic investicija“ bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė AB „Linas“ skundą panaikinti BUAB „Domus Palanga“ 2010-12-10 kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria patvirtintas 25 015 208,57 Lt AB SEB bankas finansinis reikalavimas. Teismas nurodė, kad hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. CK 4.174 straipsnio 1 dalis numato, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų, bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Atsižvelgiant į šią nuostatą, nepaisant aplinkybės, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu, tačiau realizavus įkeistą turtą, kreditorius turi teisę iš gautos sumos patenkinti visą reikalavimo sumą, kuri konkrečiu atveju yra lygi 25 015 208,57 Lt sumai. Bankrutuojančios įmonės kreditoriumi laikomas asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievolę ir įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 str.), todėl teismo teigimu, hipotekos kreditorius, net ir hipotekos skolininkui nesutampant su įkeisto turto savininku, remiantis aukščiau išdėstytu turi reikalavimo teisę daikto savininko bankroto byloje nepadengto skolinio įsipareigojimo, kuris užtikrintas hipoteka, dydžiui. ĮBĮ 14 straipsnio 1 punktas numato, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka įregistravimo dienos) nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo, t. y. hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami tik iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, arba perduodant įkeistą turtą (ĮBĮ 34 str.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad AB „Linas“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti BUAB „Domus Palanga“ 2010-12-10 kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria patvirtintas 25 015 208,57 Lt AB SEB bankas finansinis reikalavimas, atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius AB ,,Linas“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus AB ,,Linas“ skundą tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į skunde nurodytus motyvus, kad BUAB ,,Domus Palanga“ ir AB SEB bankas nesieja jokie prievoliniai santykiai, t. y. BUAB ,,Domus Palanga“ nėra AB SEB bankas skolininkas. CK 6.2 straipsnyje numatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. BUAB ,,Domus Palanga“ nėra kreditavimo sutarties šalimi, vadinasi, prievolės grąžinti BUAB ,,Nordic investicija“ išmokėtą kreditą neturi, o hipoteka lakštai nėra pagrindas prievoliniams santykiams atsirasti. Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 7 dalimi AB SEB bankas turi daiktinę teisę reikalauti įkeistą BUAB ,,Domus Palanga“ turtą parduoti ir iš gautų lėšų tenkinti jo reikalavimų BUAB ,,Nordic investicija“ dalį, bet ne turtinį reikalavimą visiškai įvykdyti BUAB ,,Nordic investicija“ prievolę pagal kredito sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad Kauno apygardos teismas 2010-03-18 nutartimi BUAB ,,Nordic investicija“ bankroto byloje patvirtino AB SEB bankas finansinį reikalavimą 25 015 208,57 Lt sumai pagal minėtą kreditavimo sutartį. BUAB ,,Nordic investicija“ yra užtikrinusi prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą jai ir jos dukterinėms įmonėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Tos pačios kreditavimo sutarties pagrindu AB SEB bankas reiškiamas reikalavimas ir BUAB ,,Domus Palanga“, kuri nėra nei šios sutarties šalis, nei laiduotojas, bankroto procedūroje yra visiškai nepagrįstas. BUAB ,,Nordic investicija“ ir jos dukterinėms įmonėms reikalavimai reiškiami tos pačios kreditavimo sutarties pagrindu, tačiau pagrindinis skolininkas ir įkaito davėjas nėra solidarūs skolininkai, t. y. AB SEB bankas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikšti tapatų finansinį reikalavimą BUAB ,,Domus Palanga“ bankroto procese ne teismo tvarka ir BUAB ,,Nordic investicija“ bankroto byloje.

3. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad patvirtinus AB SEB bankas 25 015 208,57 Lt dydžio finansinį reikalavimą yra pažeidžiamos kitų kreditorių teisės BUAB ,,Domus Palanga“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kad hipotekos lakšte nurodyta įkeičiamo turto vertė yra 4 800 000 Lt, galima daryti išvadą, kad AB SEB bankas nepagrįstai įgyja apie 21 000 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą į BUAB ,,Domus Palanga“ taip įgydamas pranašumą prieš kitus kreditorius. Taigi, net tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad AB SEB bankas pagrįstai pareiškė finansinį reikalavimą BUAB ,,Domus Palanga“, AB SEB bankas finansinis reikalavimas galėtų būti ne didesnis nei hipotekos lakštuose nurodyta įkeisto turto vertė, t. y. 4 800 000 Lt. Įkeisto daikto savininkas turi pareigą įkaito turėtojui atsakyti tik tuo turtu, kuris yra įkeistas.

Atsiliepimas

Kreditorius AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai identifikavo šalis siejančius santykius, taip pat iš jų kylančius įsipareigojimus, pagrindė tiek taikytinų teisės normų analize, tiek ir egzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas pagrįstai rėmėsi CK 4.174 straipsnio 1 dalies nuostata numatančia, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Atsižvelgiant į šią nuostatą, nepaisant aplinkybės, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu, tačiau realizavus įkeistą turtą, kreditorius turi teisę iš gautos sumos patenkinti visą reikalavimo sumą, kuri šiuo atveju yra 25 015 208,57 Lt.

Atsakovas BUAB ,,Domus Palanga“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad AB SEB bankas finansinis reikalavimas pagrįstai patvirtintas visa apimtimi, kadangi nėra žinoma reali turto realizavimo kaina, tačiau realizavus įkeistą turtą ir iš gautų lėšų patenkinus banko reikalavimus (jų dalį) BUAB,,Domus Palanga“ kreditorių sąrašas turėtų būti tikslinamas, išbraukiant AB SEB banką iš kreditorių sąrašo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų bei su tuo susijusių klausimų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Bankroto proceso ne teismo tvarka atveju teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 13 str. 1 d.).

Kreditorinio reikalavimo patvirtinimas reiškia sumos, kurią kreditorius turi teisę reikalauti iš bankrutuojančios įmonės, nustatymą. Jeigu įmonės prievolių įvykdymas užtikrintas hipoteka, šios įmonės kreditoriaus reikalavimo į įmonę dydį nulemia tai, ar hipotekos davėjas yra pagrindinis skolininkas, ar kitas asmuo, įkeitęs savo turtą už pagrindinio skolininko prievoles (svetimo turto hipoteka, CK 4.181 str.). Jei kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (pagrindiniam skolininkui) užtikrintas pagrindinio skolininko hipoteka, tai tokio kreditorinio reikalavimo dydį šiam skolininkui apibrėžia visa suma, kurią jam skolingas skolininkas, nepaisant įkeisto hipoteka turto vertės ar pardavimo kainos (CK 4.192 str. 1 d., 4.193 str. 1 d.). Tokiu atveju hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę į sumas, gautas pardavus įkeistą turtą (ĮBĮ 34 str.), o likusi nepadengta įkeistu turtu skolos suma išieškoma laikantis ĮBĮ nustatyto kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo (ĮBĮ 35 str.). Jeigu parduoto turto kaina didesnė už hipotekos kreditoriaus reikalavimą, likusi pardavus įkeistą turtą suma paskirstoma ĮBĮ nustatyta tvarka kitiems kreditoriams (ĮBĮ 34, 35 str.). Tuo atveju, jei pagrindinio skolininko prievolės įvykdymas užtikrintas svetimo turto hipoteka, įkeisto daikto savininkas (hipotekos davėjas), taip pat ir pastarojo bankroto atveju, atsako už skolininko įsipareigojimo vykdymą tik įkeistu savo daiktu. Tai imperatyviai nustato CK 4.195 straipsnio pirmoji dalis. Tai reiškia, kad iš ne pagrindinio skolininko, bet bankrutuojančio hipotekos davėjo kreditorius neturi teisės reikalauti daugiau, nei bus gauta lėšų realizavus įkeistą turtą (CK 4.193, 4.195 str.). Todėl sprendžiant hipotekos davėjo kreditoriaus, kurio naudai jis įkeitė savo turtą pagrindinio skolininko prievolių įvykdymo užtikrinimui, pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimą, galėtų būti patvirtinti tik tokio dydžio kreditorinis reikalavimas, kuris atitinka įkeisto turto vertę. Kokiu mastu svetimo daikto hipoteka yra užtikrinama prievolė, kai hipoteka sutartinė, nurodoma hipotekos lakšte (CK 4.174 str., 4.186 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Domus Palanga“ bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka. UAB ,,Domus Palanga“ kreditorių susirinkimas 2010-12-10 nutarimu patvirtinto 25 015 208,57 Lt dydžio AB SEB bankas finansinį reikalavimą. AB SEB bankas kreditorinis reikalavimas buvo grindžiamas 2006-06-30 kreditavimo sutartimi Nr.0740611010223-06 sudaryta tarp AB SEB bankas ir BUAB „Nordic investicija“, kurios prievolių įvykdymas buvo užtikrintas ir UAB „Domus Palanga“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t. y. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Iš hipotekos lakštų Nr.03/1/2006/0007622 ir Nr. 03/1/2006/0007652 matyti, kad įkeisto UAB „Domus Palanga“ turto vertė nurodyta 4 800 000 Lt (b. l. 23-24, 34-35). Taigi, hipotekos kreditorius, pasirašydamas tokį hipotekos lakštą, sutiko, jog iš hipotekos davėjo savo turtą už BUAB „Nordic investicija“ prievolių įvykdymą įkeitusios UAB „Domus Palanga“, jis galės gauti 25 015 208,57 Lt dydžio reikalavimo patenkinimą, bet ne daugiau kaip įkeisto turto vertė. Kreditorių susirinkimas, tvirtindamas tokio kreditoriaus reikalavimą, turėjo įvertinti, kad nors pagrindinio skolininko skola kreditoriui sudaro 25 015 208,57 Lt ir tokiu pat mastu už pagrindinį skolininką įsipareigojo ir UAB „Domus Palanga“, tačiau hipotekos davėjas, įkeitęs turtą už pagrindinį skolininką, atsako tik įkeistu turtu. Todėl UAB ,,Domus Palanga“ kreditorių susirinkimas turėjo tvirtinti AB SEB banko kreditorinį reikalavimą 4 800 000 Lt sumai, bet ne sumai, kurią sudaro pagrindinio skolininko kreditoriui negrąžinta kredito suma. Aplinkybė, kad įkeisto žemės sklypo rinkos vertė gali kisti, sprendžiant klausimą dėl kreditorinio reikalavimo dydžio tvirtinimo, teisiškai nereikšminga, kadangi reikalavimo dydis galės būti tikslinamas.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad patvirtinus AB SEB bankas 25 015 208,57 Lt dydžio finansinį reikalavimą yra pažeidžiamos kitų kreditorių teisės BUAB ,,Domus Palanga“ bankroto byloje. Patvirtintas kreditorinio reikalavimo dydis nulemia ir kreditorių susirinkime turimų balsų skaičių bei jo galias sprendžiant klausimus šiame susirinkime (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Todėl teisingas kreditorinio reikalavimo dydžio nustatymas yra svarbus ne tik užtikrinant konkretaus kreditoriaus pažeistų teisių teisminę gynybą, bet ir visų kreditorių interesus, t. y. ginant viešąjį interesą. Be to, Kauno apygardos teismas 2010-03-18 nutartimi BUAB ,,Nordic investicija“ bankroto byloje patvirtino AB SEB bankas finansinį reikalavimą 25 015 208,57 Lt sumai pagal minėtą kreditavimo sutartį. Tokie kreditoriaus veiksmai, kai nepaisant teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrindinio skolininko bankroto byloje, jis reiškia analogiško dydžio kreditorinį reikalavimą ir už pagrindinio skolininko prievoles savo turtą įkeitusios įmonės bankroto byloje, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog hipotekos davėjas atsako kreditoriui už pagrindinio skolininko prievoles tik įkeisto turto verte, todėl nepagrįstai atmetė AB „Linas“ skundą panaikinti BUAB „Domus Palanga“ 2010-12-10 kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria patvirtintas 25 015 208,57 Lt AB SEB bankas finansinis reikalavimas, atitinkantis pagrindinio skolininko įsipareigojimų dydį kreditoriui (CK 4.195 str. 1 d.). Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis panaikintina ir išspręstinas klausimas iš esmės – kreditoriaus AB ,,Linas“ skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Panaikinti BAUB „Domus Palanga“ 2010-12-10 kreditorių susirinkimo nutarimo dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo dalį, kuria patvirtintas 25 015 208,57 Lt dydžio AB SEB bankas finansinis reikalavimas.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėDonatas Šernas