Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui V. V. ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š., skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. AP-58 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir 2017 m. kovo 9 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymą Nr. AP-79 „Dėl R. Š. tarnybinio nusižengimo“.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiami 2017 m. vasario 27 d. ir 2017 m. kovo 9 d. įsakymai yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti pažeidžiant tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras. Pareiškėjas pateiktame skunde, pasisakydamas dėl 2017 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. AP-58, teigia, kad pareiškė nušalinimą dviems komisijos nariams, kilus abejonių dėl jų nešališkumo, tačiau dėl pareiškėjo pareikšto nušalinimo komisija nepasisakė.

Pateiktame skunde pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiamame 2017 m. vasario 27 d. įsakyme yra konstatuotos faktinės aplinkybės, tačiau nėra išvadų, kuriomis būtų konstatuoti pareiškėjo atlikti netinkami veiksmai ar kiti pažeidimai, dauguma faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo netinkamu elgesiu nepasitvirtino, taip pat nei komisijos išvadoje, nei skundžiamame įsakyme nėra nustatyti tarnybinio nusižengimo padarinių, kurių pagrindu skiriama tarnybinė nuobauda.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su komisijos išdėstyta išvada, kad jo siųstas 2016 m. gruodžio 22 d. elektroninis laiškas personalo skyriaus vedėjai yra melagingas ir neatitinkantis tikrovės. Pareiškėjo teigimu tai, kad komisijai nebuvo pateiktas paaiškinimas dėl elektroninio laiško turinio, nesudaro pagrindo teigti, kad elektroniniame laiške išdėstyta informacija yra neatitinkanti tikrovės. Pareiškėjo manymu, atliktas pažeidimas turėtų būti vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos, t. y. pastabos, paskyrimas yra neproporcingas.

Pateiktu skundu pareiškėjas taip pat skundžia 2017 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. AP-79, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas atliko tarnybinį nusižengimą, tačiau dėl jo mažareikšmiškumo tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta, ir teigia, kad Agentūros direktorius pareiškėjo atžvilgiu priėmė Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse nenumatytą sprendimą. Komisijai nustačius, kad atliktas pažeidimas yra mažareikšmis, pareiškėjo manymu, pagrindo konstatuoti, kad buvo atliktas tarnybinis nusižengimas iš viso nėra.

Pareiškėjo teigimu, komisija pažeidė tarnybinio tyrimo procedūrą, t. y. komisija neapklausė rašto, kurį pareiškėjas atsisakė pasirašyti, rengėjo ir nepagrįstai rėmėsi tik tarnybiniu pranešimu ir pažymi, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui buvo įteiktas tik su vienu iš komisijos narių parašu ir pareiškėjas negalėjo pareikšti asmeniui, įteikusiam pranešimą, nušalinimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Aplinkos apsaugos agentūra pateiktu atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė, pasisakydama dėl 2017 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. AP-58 pagrįstumo, nurodė, kad dėl pareiškėjo prašymo nušalinti komisijos narius buvo kreiptasi į Agentūros direktorių ir atsižvelgus į jo priimtą sprendimą, buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, nes nebuvo nustatyta galimo privačių interesų konflikto tarp šalių, kuris turėtų įtakos objektyviam sprendimo priėmimui.

Pateiktame atsiliepime atsakovė teigia, kad tarp valstybės tarnautojų įvyko žodinis konfliktas, kai Agentūros darbuotoja supažindino pareiškėją su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, tačiau esant prieštaringiems įrodymams, buvo pagrįsta abejonė dėl pareiškėjo galimai įžeidžiančių žodžių pasakymo, todėl šioje komisijos išvados dalyje nėra konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymas.

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad nors nebuvo konstatuota pažeidimo dėl pareiškėjo galimai pasakytų įžeidžiančių žodžių, tačiau komisija, įvertinusi pareiškėjo siųstą 2016 m. gruodžio 22 d. elektroninį laišką ir jo turinį, konstatavo, kad pareiškėjas elektroniniame laiške nurodo melagingas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurios buvo išdėstytos neetiškai ir nepagrįstai apkaltinant personalo skyriaus vedėją.

Atsakovė, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, kad nebuvo nustatyta neigiamų padarinių buvimo, teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytas formalus pažeidimas, t. y. kai pažeidžiama pati teisinė tvarka ir pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas, todėl šiuo atveju, pareiškėjo teiginiai, atsakovės manymu, atmestini.

Pateiktu atsiliepimu atsakovė teigia, kad pareiškėjas, gavęs nepasirašytą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, dėl šio trūkumo į komisiją nesikreipė ir nesiekė jį ištaisyti, o tik pažymėjo šią klaidą.

Atsakovė taip pat pažymi, kad išnagrinėjo ir raštą, kurį atsisakė pasirašyti pareiškėjas, rašto rengėjos tarnybinį pranešimą, elektroninį susirašinėjimą tarp pareiškėjo ir rašto rengėjos ir kitus dokumentus, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad komisija neįvertino visų aplinkybių, turinčių įtakos skundžiamo įsakymo priėmimui.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. AP-58 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ bei šiuo įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos ir 2017 m. kovo 9 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymo Nr. AP-79 „Dėl R. Š. tarnybinio nusižengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus 2016 m. gruodžio 22 d. Agentūros personalo skyriaus vedėjos tarnybinį pranešimą dėl nepagrįstų kaltinimų ir šmeižto (registracijos Nr. 24P-48). Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 21 d. Agentūros personalo skyriaus vedėja pareiškėjui pasirašytinai įteikė susipažinti sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ir motyvuotą išvadą dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau įteikiant dokumentus, tarp šalių susiklostė konfliktinė situacija. 2016 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas išsiuntė Agentūros personalo skyriaus vedėjai ir Agentūros direktoriui informacinį laišką, kuriame nurodė, kad po Agentūros personalo skyriaus vedėjos agresyvių ir nepagrįstų veiksmų pareiškėjui pablogėjo sveikata, todėl jis ketina kreiptis medicininės pagalbos. Ištyrus susiklosčiusią situaciją, buvo priimta 2017 m. sausio 27 d. išvada Nr. 12P-6, kurioje nustatyta, kad nesant objektyvių ir pagrįstų įrodymų, galinčių pagrįsti tarnybiniame pranešime nurodytus teiginius, pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas Agentūros personalo skyriaus vedėjos ir kitų darbuotojų atžvilgiu vartojo necenzūrinius ar įžeidžiančius žodžius nėra.

Nors 2017 m. sausio 27 d. išvada Nr. 12P-6 nebuvo pripažinta, kad pareiškėjas vartojo necenzūrinius ar įžeidžiančius žodžius Agentūros darbuotojų atžvilgiu, tačiau komisija, sudaryta tyrimui atlikti, įvertino pareiškėjo siųstą 2016 m. gruodžio 22 d. elektroninio laiško turinį Agentūros personalo skyriaus vedėjai bei Agentūros direktoriui ir nurodė, kad pareiškėjas elektroniniame laiške pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie Agentūros personalo skyriaus vedėją ir taip pažeidė valstybės tarnautojui nustatytus veiklos etikos principus. Atsižvelgus į tai, komisija nusprendė, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 22 d. elektroniniame laiške išdėstytu turiniu elgėsi nerūpestingai, pateikė melagingą ir neatitinkančią objektyvios tikrovės informaciją, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda pastaba. Aplinkos apsaugos agentūros direktorius, atsižvelgęs į komisijos pateiktą išvadą, priėmė skundžiamą 2017 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. AP-58, kuriuo paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

2017 m. sausio 12 d. buvo pateiktas dar vienas tarnybinis pranešimas dėl pareiškėjo veiksmų, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 10 d. atmetė Agentūroje dirbančios specialistės pateiktą pasirašyti raštą ir pateikė pastabas dėl rašto pakoregavimo. 2017 m. sausio 12 d. raštas buvo pakartotinai pateiktas pasirašyti, tačiau ne pareiškėjui, o tiesiogiai Agentūros direktoriui. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pateiktas tarnybinis pranešimas dėl nepasirašyto rašto ir sudaryta komisija, kuri išnagrinėjusi susiklosčiusią situaciją, priėmė 2017 m. vasario 10 d. išvadą Nr. 12P-8, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas nepagrįstai atsisakė pasirašyti suderintą ir jam pateiktą raštą ir tokiais veiksmais vilkino Agentūros sprendimo priėmimą. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjo pažeidimas yra baigtinio, formalaus pobūdžio ir nesukėlė neigiamų pasekmių Agentūrai, todėl laikytinas mažareikšmiu. Remiantis minėtomis aplinkybėmis ir komisijos priimta išvada, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius priėmė skundžiamą 2017 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. AP-79, kuriuo pripažino pareiškėją pažeidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punkto nuostatas ir padarius tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, tačiau, nesant neigiamų pasekmių Agentūrai ir vertinant pažeidimą kaip mažareikšmį, nuobauda pareiškėjui paskirta nebuvo.

Kaip jau minėta, byloje kilo ginčas dėl valstybės tarnautojui (pareiškėjui) paskirtos tarnybinės nuobaudos (2017-02-27 įsakymas Nr. AP-58) ir tarnybinio nusižengimo fakto konstatavimo (2017-03-09 įsakymas Nr. AP79) teisėtumo ir pagrįstumo. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (LVAT 2012-12-17 sprendimas Nr. A520-2635/2012). Be to, vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), nagrinėdamas bylas dėl tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal VTĮ 30 straipsnio ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūros baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (LVAT 2013-03-04 nutartis Nr. A662–565/2013). Būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuris yra sudėtinė įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo dalis, turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Ne bet koks tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas laikytinas tarnybiniu nusižengimu, o tik toks, kuris turi visus privalomus tarnybinio nusižengimo požymius ir daro tiesioginę įtaką institucijos ar valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui.

Dėl 2017 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. AP-58 teisėtumo ir pagrįstumo

Skundžiamu įsakymu pripažinta, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 22 d. elektroniniu laišku pateikdamas melagingą, objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1. papunktyje nurodytą prievolę laikytis pagarbos žmogui ir valstybei principo, taip pat netinkamai vykdė 9.2. papunktyje nustatytą pareigą elgtis mandagiai ir maloniai, 9.4. papunktyje įtvirtintą pareigą būti tolerantiškam, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, 9.7. papunktyje nustatytą pareigą konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentų ir ieškoti objektyviausio sprendimo. Agentūros direktoriaus priimtame įsakyme taip pat nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-72 patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros vidaus tvarkos taisyklių ir darbo reglamento 23 punkte nustatytą elgesio reikalavimą palaikyti dalykinę atmosferą ir pagarbiai elgtis su kitais darbuotojais, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintus lojalumo, pagarbos žmogui ir valstybei bei tarnybinio bendradarbiavimo principus ir 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 ir 6 punktus.

Visų pirma pažymėtina tai, kad nagrinėjant bylą neabejotinai nustatyta, kad Agentūros personalo skyriaus vedėjos D. P. 2016 m. gruodžio 22 d. tarnybinio pranešimo pagrindu pradėto ir atlikto tarnybinio tyrimo metu nepasitvirtino aplinkybės, jog pareiškėjas darbo metu elgėsi nepagarbiai, nepadoriai ir nepavyzdingai. Taigi iš esmės pareiškėjui nuobauda paskirta tik už jo elektroninio laiško, adresuoto Agentūros personalo vadovei D. P. ir Agentūros direktoriui R. M., turinį, kurį tarnybinį tyrimą atlikusi komisija vertino kaip melagingą ir objektyvios tikrovės neatitinkantį. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas nubaustas už 2016 m. gruodžio 22 d. elektroninio laiško, kuriuo Agentūros vadovybė buvo informuota apie pareiškėjo neatvykimo į darbą priežastis, dalį, kuri išvadoje netiksliai pacituota kaip „po Jūsų agresyvių ir nepagrįstų veiksmų 2016 m. gruodžio 21 d.“.

Vertinant šią elektroninio laiško ištrauką svarbu įvertinti ir visą elektroninio laiško turinį - „Informuoju, kad po vakar agresyvių ir nepagrįstų Jūsų veiksmų, labai pakilo kraujo spaudimas ir dėl skausmų krūtinės srityje pakliuvau į medikų rankas. Šiandien širdies ritmas ir kraujospūdis net ir po vaistų nepagerėjęs, tad iš pat ryto ketinu vykti pas medikus.“ Šio elektroninio laiško turinys neabejotinai leidžia spręsti, kad tokiu būdu Agentūros vadovybė buvo informuojama ne apie personalo skyriaus vadovės elgesį, o apie tai, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės ketina vykti pas medikus. Beje, ši informacija (kreipiamasis į medikus ir jų konstatuotus sveikatos sutrikimus) yra patvirtinta byloje surinktais rašytiniais įrodymais. O žodžiai „po vakar agresyvių ir nepagrįstų jūsų veiksmų“ nelaikytini informacija. Šie žodžiai tegali būti vertinami, kaip pareiškėjo emocija ir/ar nuomonė, kuriai netaikytini objektyvios tiesos kriterijai. Atkreiptinas dėmesys, kad šie žodžiai skirti Agentūros administracijai, o ne konkrečiam darbuotojui, todėl negali pažeisti asmens garbės ir orumo, negali jo pažeminti, kaip nurodoma Personalo skyriaus vadovės tarnybiniame pranešime.

Vertinant pareiškėjo pasirinktą elgesio modelį ir jo elektroniniame laiške pavartotą leksiką, svarbu atkreipti dėmesį, kad nei tarnybinio tyrimo metu, nei nagrinėjant administracinę bylą nebuvo nustatyta objektyvių, vienareikšmiškų ir neprieštaringų įrodymų dėl personalo skyriaus vedėjos elgesio konflikto metu su pareiškėju. Įvertinus elektroninio laiško turinį, darytina išvada, kad jo tikslas yra ne įžeisti ar apšmeižti personalo skyriaus vedėją Agentūros direktoriui, bet informuoti Agentūros administraciją apie pablogėjusią sveikatą dėl tuo metu vykusių aplinkybių bei pranešti dėl neatvykimo į darbą.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir administracijos kurį laiką egzistuoja įtampa dėl tarnybinių tyrimų pareiškėjo atžvilgiu, kurie yra peraugę į tarnybinių nuobaudų paskyrimus, o vėliau ir į teisminius ginčus. Tokiame emociniame fone pablogėjus pareiškėjo sveikatai jo pasirinktus žodžius jeigu ir galima vertinti, kaip aštrius, tačiau jokiu būdu šie žodžiai nelaikytini neetiškais ir juolab įžeidžiančiais konkretų asmenį.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, už kurį ginčijamu 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. AP-58, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, nagrinėjamu atveju laikyti išskirtinai tik pareiškėjo 2016 m. gruodžio 22 d. elektroninio laiško, adresuoto Agentūros administracijai, žodžiai „po vakar agresyvių ir nepagrįstų jūsų veiksmų“, remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, t.y. nėra nei tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės (valstybės tarnautojo neteisėto elgesio), nei subjektyviosios pusės (valstybės tarnautojo kaltės). Nesant tarnybinio nusižengimo, nėra pagrindo skirti pareiškėjui ir tarnybinę nuobaudą (VTĮ 29 str.)

Dėl 2017 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. AP-79 teisėtumo ir pagrįstumo

Skundžiamame įsakyme, kuris priimtas remiantis 2017 m. vasario 10 išvada Nr. 12P-8, pripažinta, kad pareiškėjas atsisakęs pasirašyti Agentūros atliekų licencijavimo skyriaus vyriausiosios inspektorės parengtą raštą ir nurodęs pastabas, kurių pagrindu raštas turėtų būti ištaisytas, vilkino sprendimo priėmimą Agentūros vardu ir netinkamai įgyvendino pareiškėjui nustatytas vykdyti funkcijas. Skundžiamu įsakymu pripažinta, kad pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, tačiau, atsižvelgus į tai, kad žala Agentūrai padaryta nebuvo ir į pažeidimo mažareikšmiškumą, tarnybinė nuobauda pareiškėjui nepaskirta.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi valstybės tarnautojams už tarnybinius nusižengimus yra skiriamos įstatyme nustatytos tarnybinės nuobaudos. Minėto straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuobaudų rūšys, pateiktas sąrašas yra baigtis. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustačius, jog valstybės tarnautojas atliko tarnybinį nusižengimą, nuobauda už jį, turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Minėtoje nuostatoje taip pat nustatyta išimtis, kai valstybės tarnautojui atlikus tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda neskiriama, t. y. jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai.

Remiantis 2002 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės)14 punktu, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo per teisės aktų nustatytą terminą priima vieną iš šių sprendimų: 14.1. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą;14.2. pripažinti, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo; 14.3. pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, nes pasibaigė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pareiškėjo skunde išdėstytais teiginiais, kad atsakovė skundžiamu 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. AP-79, priėmė sprendimą, kuris nėra numatytas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14 punkte.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytų teisės aktų loginę konstrukciją, darytina išvada, kad nustačius tarnybinio nusižengimo buvimo faktą, turi būti per įstatymų nustatytą terminą paskirta viena iš VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tarnybinių nuobaudų. Išimtis, kai yra pripažįstama, kad asmuo atliko tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda nepaskiriama, yra tik tuo atveju, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai. Šiuo atveju atsakovė tarnybinės nuobaudos neskyrė dėl veiklos mažareikšmiškumo, tačiau tokia nuobaudos neskyrimo išimtis įstatymų nuostatomis nenumatyta, o viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimus kitų asmenų atžvilgiu, privalo vadovautis teisės aktų nuostatomis ir jose nustatyta tvarka, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. vasario 10 d. tyrimo išvadoje Nr. 12P-8 konstatuota, kad pareiškėjas nepagrįstai 2017 m. sausio 10 d. ir 2017 m. sausio 11 d. nederindamas Agentūros sprendimo neišduoti UAB „Gabnera“ pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 14.1 papunkčio ir 45 punkto nuostatų, vilkino Agentūros sprendimo atsisakyti išduoti licenciją priėmimą (išvados 11 psl.). Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas būtų parengęs ir/ar pasirašęs UAB „Gabnera“ adresuotą Agentūros raštą, neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostatų. Išvadoje paminėtos Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 14.1 papunkčio ir 45 punkto nuostatos reglamentuoja, kokius dokumentus privalo pateikti licencijos gavimu suinteresuoti asmenys ir licencijų turėtojų teisė apskųsti sprendimą dėl atsisakymo licenciją išduoti. Taigi pareiškėjas šių nuostatų nei veiksmais, nei neveikimu pažeisti negalėjo. Išvados rezoliucinėje dalyje yra konstatuotas, be kita ko, ir pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.3 papunkčio, nustatančio pareiškėjo kompetenciją pasirašyti Agentūros administracijos struktūrinių padalinių rengiamus dokumentus, pažeidimas. Pareiškėjo pateiktos pastabos dėl jam pagal kompetenciją pateikto vizuoti rašto, nelaikytinos atsisakymu vykdyti pareigybės aprašymo 7.3 punkte nustatytas funkcijas arba netinkamu šių funkcijų vykdymu.

Pabrėžtina, kad ginčijamu įsakymu yra pripažįstama, kad pareiškėjas pažeidė viso labo tik VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Kaip galima spręsti iš įsakymo turinio, Agentūros vadovas, susipažinęs su tarnybinio tyrimo išvada, kuri vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 13 punktu jam nėra privaloma, nagrinėjamu atveju nepritarė komisijos išvadoms dėl VAĮ 8 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir pareigybės aprašymo 7.3 punkto pažeidimo bei kaltinimu pareiškėjui neužtikrinus Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 29 punkte nustatyto privalomo termino laikymosi. Pažymėtina, kad tiek VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nustatančio valstybės tarnautojo pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tiek 4 punkto, įtvirtinančio pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, yra blanketinio pobūdžio, t.y. tokiu atveju administraciniame akte, kuriuo pripažįstamas tarnybinis nusižengimas, turi būti nurodyti, kokių konkrečiai teisės aktų pareiškėjas nesilaikė, kokias pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas netinkamai atliko.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo nepadarė, o Agentūros direktorius skundžiamu 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. AP-79, priėmė sprendimą, kuris nenumatytas nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, todėl skundžiamas įsakymas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Š. skundą patenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2017 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. AP-58 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir 2017 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. AP-79 „Dėl R. Š. tarnybinio nusižengimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.