Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui G. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. L. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos atstovui, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjo pareiškimo, kuriame nurodė, kad jog byloje nėra duomenų, jog mirusiosios I. S. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruota žemės sklypų, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant VĮ Turto bankas atstovui, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, jog, teismui įsitikinus, jog pareiškėjo pareiškimas gali būti tenkinamas, neprieštaraus, jog būtų nustatytas prašomas juridinis faktas.

Liudytoja L. D. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra pareiškėjo kaimynė ir jai žinoma, jog S. L. S. po žmonos mirties ir toliau gyveno bei šiuo metu tebegyvena namuose, kuriuose su savo žmona gyveno iki šios mirties. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas remontavo grindis, tapetavo sienas, tvarkė vandentiekį. Šiuos darbus padėjo atlikti jos sutuoktinis. Jie jam padėjo ir šiuo metu padeda buityje. Pareiškėjas nevaikšto, jie jį prižiūri.

Liudytojas V. D. posėdžio metu paaiškino, jog yra artimiausias pareiškėjo kaimynas. Pareiškėjas gyveno dviese su žmona. Jiedu turėjo tik vieną dukrą, kuri žuvo seniai. Po žmonos mirties pareiškėjas ir toliau gyveno namuose, kuriuose kartu su žmona gyveno iki šios mirties. Pareiškėjas kiek galėjo, tvarkė namus, dirbo žemę. Skučas gyvena vienas, paskutinius metus sunkiai vaikšto. Jie padeda jam dirbti žemę, apiperka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Liudytojų paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas S. S. ir I. S. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). S. L. S. sutuoktinė I. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). S. L. S. nuo 1970 m. lapkričio 17 d. deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruota I. S. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 19). Iš Prienų rajono 2-ojo notaro biuro pažymos matyti, jog notaro biure I. S. paveldėjimo byla nepradėta (b.l. 18). Palikėjos I. S. vaikai: B. S., mirusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Pareiškėjas, kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi pagal įstatymą visą mirusiosios I. S. palikimą (CK 5.13 straipsnis). Mirusiosios I. S. mirties dieną jai ir pareiškėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: 2,0102 ha žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas - gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas – garažas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas – rūsys (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas – malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas – daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas­ – tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas – malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas – viralinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), bei kitas turtas (b.l. 13-15).

Iš pareiškėjo pareiškimo (b.l. 2-3), jo atstovo, liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu ir bylos medžiagos matyti, kad S. L. S. po sutuoktinės I. S. mirties priėmė jos palikimą: jis ir toliau gyveno namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose iki savo mirties gyveno ir I. S., juos remontavo, toliau, kaip ir esant gyvai sutuoktinei, dirbo žemę, sėjo javus, augino paukščius, kiaules, mokėjo mokesčius, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu.

Pareiškėjas kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į I. S. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims neišduoti. Pareiškėjas, remiantis liudytojų V. D. ir L. D. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, iš karto priėmė mirusiosios I. S. palikimą – mirusiajai priklausiusio gyvenamojo namo ir jo priklausinių, žemės sklypo bei kito turto dalis, jomis rūpinosi. Taigi, nors jis palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad S. L. S. faktiškai priėmė I. S. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. Nors jis palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, laikytina, kad S. L. S. faktiškai priėmė 2013 m. balandžio 29 d. mirusios savo sutuoktinės I. S. palikimą.

Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. L. S. tuoj po savo sutuoktinės I. S. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjui teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, jis galės paveldėti palikėjos I. S. turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl S. L. S. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjo priteistina 5,45 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad S. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Iš pareiškėjo S. L. S. priteistina 5,24 Eur (penki eurai 24 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.