- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-22
- Bylos Nr.
- 2-2816-985/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02088-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Pareiškėjas
- R. I.
- Kategorijos
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Ingrida Navickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. I. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. A. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. I. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti 2013-10-14 antstolio A. A. priimtą patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0023/10/02475 dėl skolų išieškojimo, nutraukti vykdomąją bylą pasibaigus įstatymų nustatytam senaties terminui arba įsiskolinimą pakeisti į arešto bausmę.
Antstolis A. A. 2015-05-11 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0023/10/02475 persiuntė nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Nurodė, kad jo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0023/10/02475 pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-229-269, kurį 2008-08-22 išdavė Vilniaus rajono apylinkės teismas dėl 144,81 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. I.. 2010-10-06 skolininkui įteiktas raginimas. Kadangi skolininkas per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjo, 2010-10-20 areštuotos skolininko banko sąskaitos bei Marijampolės pataisos namams išsiųstas patvarkymas vykdyti dokumentą dėl pinigų išieškojimo. Kadangi nebuvo jokių mokėjimų, 2013-10-14 patvarkymu areštuotos skolininko piniginės lėšos esančios/pateksiančios į nuteistojo R. I. asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai. Nurodė, kad 2008-07-31 Vilniaus rajono apylinkės nuosprendis, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-229-269, įsiteisėjo 2008-08-21, R. I. 2012-06-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme, todėl senaties eiga nutrūko, vykdymo senaties terminas pradėtas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo padarymo (2011-03-29). Taip pat nurodė, kad bauda yra papildoma poveikio priemonė, kuri negali būti keičiama arešto bausme.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 133 str. 3 d., 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-07-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-229-269/2008 R. I. nuteistas galutine subendrinta bausme - 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu ir 144,81 Eur (500 Lt (4 MGL)) bauda. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-08-22 išdavė vykdomąjį raštą. Antstolio A. A. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0023/10/02475, 2010-10-06 skolininkui R. I. įteiktas raginimas, tačiau skolininkas per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjo, dėl ko 2010-10-20 areštuotos skolininko banko sąskaitos bei Marijampolės pataisos namams išsiųstas patvarkymas vykdyti dokumentą dėl pinigų išieškojimo. Antstolio 2013-10-14 patvarkymu areštuotos skolininko piniginės lėšos esančios/pateksiančios į nuteistojo R. I. asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai.
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėjamoje byloje antstolis 2015-05-11 patvarkymu atsisakė nutraukti vykdomąją bylą. Skolininkas su tokiu patvarkymu nesutinka, mano, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta, kadangi pasibaigė nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymo terminas. Išieškojimas yra turtinio pobūdžio, todėl išieškojimą pagal vykdytinus dokumentus reglamentuoja CPK VI dalies nuostatos. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai numatyti CPK 629 str. 1 d. Vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo atvejų yra, kai išieškojimui pasibaigia įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pažymėtina, jog CPK 629 str. 1 d. 4 p. imperatyviai nurodyta, jog išieškojimo senaties terminas turi būti nustatytas įstatymu.
BK 96 str. 1 d. b p. nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, tai yra šiuo atveju bauda. BK 96 str. 3 d., nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties terminas sustoja. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 96 str. 2 d. numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Tokiu būdu, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis. BK 96 str. 3 d. nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos yra praėję penkiolika metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-08-22 išdavė vykdomąjį raštą, kuris 2010-10-04 buvo pateiktas vykdyti antstolio A. A. kontoroje. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas nagrinėjamojoje byloje negali būti taikomas, nes nuosprendis dėl paskirtos baudos vykdymo pradėtas nepažeidžiant BK 96 str. 1 d. b p. nustatytų terminų, be to R. I. 2012-06-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme, todėl senaties eiga nutrūko, vykdymo senaties terminas pradėtas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo padarymo dienos. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad antstolio A. A. patvarkymas atsisakyti taikyti senaties terminą yra teisėtas ir nėra pagrindo jį panaikinti bei nutraukti vykdymo procesą.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis reglamentuoja baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu tvarką. Šiame straipsnyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Nuteistajam vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu. Šios Bausmių vykdymo kodekso nuostatos neprieštarauja baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniui, reglamentuojančiam nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą. Šiame straipsnyje nurodyta, jog nesumokėjus baudos savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme tik BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Tokiu būdu, norint teismo nuosprendžiu paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais arba areštu, būtina nustatyti, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo nuosprendį. Antstolis privalo imtis visų baudos išieškojimo priemonių ir galimybių bei gavus duomenis, kad nėra turto ar pajamų, į kuriuos gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, yra teisinis pagrindas antstoliui kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo nuteistajam viešaisiais darbais arba areštu. Minėta įstatymo nuostata patvirtina, kad kreiptis dėl paskirtos baudos pakeitimo areštu į teismą gali antstolis tik nustatęs, kad skolininkas neturi turto ar pajamų. Teismas nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, atlieka antstolio procesinę veiklos kontrolę, tačiau negali įpareigoti antstolio atlikti tam tikrų vykdymo veiksmų ir nurodyti antstoliui kaip vykdyti jo žinioje esantį vykdomąjį dokumentą, todėl pakeisti baudą areštu teismas šiuo atveju neturi įstatyminio pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą antstolio 2013-10-14 patvarkymą ir vykdomąją bylą nutraukti, pažymint, kad skunde nurodyta 2 metų vykdymo senatis yra taikytina administracinių teisės pažeidimų bylose, tuo tarpu pareiškėjo atžvilgiu atliekami vykdymo veiksmai, kyla iš nuosprendžiu paskirtos baudos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 593 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo R. I. skundą atmesti.
Nutarties kopiją siųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui A. A. vykdomąją bylą Nr. 23/10/02475.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.